Savo kalboje, konferencijos atidarymo metu, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas susirinkusiems dalyviams priminė Lietuvos pasiekimus vėjo energetikos srityje. Lietuva yra viena iš lyderių ES pagal atsinaujinančių išteklių plėtrą. Prognozuojama, kad šie metai bus rekordiniai vėjo energetikai ir vėjo jėgainės sugeneruos daugiau nei 1,2 teravatvalandės – tai sudaro beveik trečdalį visos šalyje šiemet pagamintos energijos.
Ministras džiaugėsi, jog šiuo metu šalyje yra instaliuota daugiau nei 500 megavatų vėjo elektrinių. Ateityje vėjo energetikos plėtra nesustos – naujoje Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje įrašyti ambicingi tikslai atsinaujinančiai energetikai. 2030 m. Lietuvoje iš atsinaujinančių išteklių bus pagaminama 45 proc., o 2050 m. – net 80 proc. elektros energijos. Siekiama, kad 2030 m. bent 55 proc. visos elektros iš atsinaujinančių išteklių pagamintų vėjo jėgainės, o 2050 m. ši dalis turėtų pasiekti net 65 proc.
Pasak vėjo energetikos pramonės atstovus vienijančios organizacijos „WindEurope“ vadovo Giles Dickson, Lietuvos energetikos strategija ir jos tikslai galėtų būti sektinas pavyzdys kitoms šalims.
Siekiant šių tikslų, planuojama, kad iki 2020 m. bus surengti aukcionai naujų vėjo elektrinių statyboms, kurių suminė galia sudarys dar 250 megavatų. Ministro teigimu, plėtojant vėjo energetiką jūroje, bus sekama Danijos patirtimi – iki 2021-ųjų valstybė atliks poveikio aplinkai vertinimus, galimybių studijas bei kitus tyrimus, būtinus jūrinio vėjo plėtros aukcionams rengti.
„Lietuva regione išsiskiria savo ambicingais ir ilgalaikiais planais atsinaujinančios energetikos srityje – Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos projekte numatyta, kad 2030 m. ne mažiau nei 45 proc. Lietuvoje suvartojamos energijos bus pagaminta iš atsinaujinančių energijos išteklių, įskaitant ir vėjo elektrinėse pagamintą energiją. Tai yra gerokai daugiau nei „WindEurope“ pasiūlymai (35 proc.) Europos Komisijai, įgyvendinant „Švarios energetikos paketą“, – sakė ministras Ž. Vaičiūnas.