Kurdamas panaudoja senas automobilių detales
Pirmąjį darbą Artūras padarė dar 2010-aisiais, kaip pats sako, „tai buvo nedrąsus kūrinėlis”, kurį kurdamas vyras panaudojo keletą smulkių detalių. „Tai buvo kaip paveikslas. Tokius daugelis vadina asambliažais. Kurį laiką ir kūriau vien tik juos, kol įsidrąsinau pereiti prie skulptūros” – sako vyras.
O skulptūras A. Tamašauskas gamina iš netikėčiausių daiktų, daugelis jų – šiukšlėmis tapusios senienos. Vis dėlto, kūrėjas tikina, kad ši kūryba, nėra jo pagrindinis darbas, veikiau tai hobis ar pomėgis, kuris kartais tampa ir pagrindiniu pragyvenimo šaltiniu: „Daugiau kaip 15 metų užsiimu meniniu sienų dekoravimu, o skulptūras kuriu laisvu nuo darbo metu. Nors norėčiau, kad ši kūryba taptų pagrindiniu mano darbu.”
Artūro keista kūryba turi ir pavadinimą, tai Steampunk meno rūšis, kuri, anot vyro, pilna mistikos, neapibrėžtumo ir netikėčiausių sprendimų: „Visai netyčia nugirdau žodį Stimpankas (angl. Steampunk). Tai buvo raktas į tokios kūrybos, kokia dabar užsiimu, pradžią.
Sužinojęs, kas tai, nebegalėjau susilaikyti nieko nedaręs. Tai mane užbūrė ir prikaustė. Tuomet nusprendžiau pats sukurti kažką keisto, nematyto, kas buvo man visiškas atradimas. Kūrybai naudoju senienas, nebereikalingus indus, įrankius, buitinės technikos, automobilių ir motorolerių detales na, ir viską, kas iš plieno, aliuminio, spalvotų metalų.
Taigi, senienos arba net visiškos šiukšlės padeda man realizuoti savo sumanymus. Gailiuosi, jog neatradau šios meno rūšies anksčiau.”
Medžiagų kūriniams ieško laužynuose
Rakandų ir senienų savo kūrybai Artūras ieško metalo supirktuvėse, laužynuose, blusturgiuose, kai ką parsisiunčia, kai kada pažįstami ar giminaičiai ką nors atiduoda: „Seku portalus ir skelbimus, savo kūrybai reikalingus daiktus išsimainau ar nusiperku.”
Visi, kurie žino apie A. Tamašausko pomėgį, stengiasi padėti, atiduoda nereikalingus daiktus, žinodami, kad jie taps kažkuo, kas patrauks akį, sužavės. „Kur bebūčiau, visur mano akis ieško man tinkančios medžiagos.
Kartą eidamas į parduotuvę radau šimtus kartų pervažiuotą „ZIPPO” žiebtuvėlį. Jo keista forma man priminė paukščio snapą. Panaudojau jį asambliažui sukurti. Vaikštinėdamas Nidos miške radau kažkokio prietaiso metalinį korpusą. Jį panaudosiu ateityje”, – pasakoja Artūras.
Žmonės, pamatę menininko darbus, visada klausia, kas tai per detalė, bando išnagrinėti skulptūrą iki smulkmenų. „Matau, kad tai jiems patinka, jiems smalsu, kaip aš tai padariau, kaip atėjo į galvą mintis sukurti tai”, – teigia Artūras.
Daugiausia gerbėjų – užsienyje
Kūrybos procesas dažnai priklauso nuo tuo metu turimų detalių – jei jų yra, tuomet kūrinys gali gimti ir kelių dienų bėgyje. Eskizų, piešinių ar brėžinių Artūras nedaro. „Turimus ir tinkamus skulptūrai daiktus sudėlioju mintyse, tartum stalčiuose, ir saugau, kol pabaigiu sumanymą”, – patikina vyras.
Sujungdamas detales į visumą Artūras nieko nevirina, viską sujungia įvairių diametrų varžtelių pagalba: „Toks būdas prideda tam tikro šarmo kūriniui ir tuo pat metu saugo sveikatą, nes nekvėpuoju suvirinimo metu išsiskiriančiomis dujomis.”
Didžioji dalis A. Tamašausko sukurtų darbų iškeliauja į užsienio šalis – Olandiją, Vokietiją, Australiją, JAV: „Tačiau ir čia, Lietuvoje, atrandu gerbėjų. Kuriu tai, kas man patinka. Geriausiai pavyksta perteikti gyvūnų kūno formas, tačiau nesistengiu kopijuoti jų anatomiškai, man patinka suteikti gyvūnams netikėtų sprendimų, tartum jie būtų filmo herojai, bet tuo pačiu priverstų nusišypsoti.”
Daiktams suteikia dar vieną šansą
Artūras teigia, kad jo kūrybą galima pavadinti ir antrinio žaliavų panaudojimo bei tvarios kūrybos pavyzdžiu: „Juk kūrybai naudoju tai, kas nereikalinga. Kurdamas prisidedu prie švaresnės aplinkos išsaugojimo, man tai labai svarbu.”
Kasdieniniame gyvenime A. Tamašauskas taip pat stengiasi bent kažkiek prisidėti prie aplinkosaugos rūšiuodamas šiukšles, atsakingai tvarkydamas kitas atliekas: „Niekada pamiškėn neišmesčiau panaudotų automobilio padangų, o nuvežčiau jas ir priduočiau į surinkimo vietas. Ekologija, aplinkosauga svarbi mano kasdienybėje.”
Senus daiktus pritaikydamas savo kūryboje, Artūras jiems suteikia antrą šansą gyventi, tik kitokiu pavidalu: „Juk išmestas aliuminis arbatinukas niekam nesukelia jokių emocijų, o kai jis susijungia su daugybe kitų detalių ir tampa skulptūra pavadinimu „kaktusas” – tai kas kita. Jis tampa šilta, akį traukiančia skulptūra ir priverčia mąstyti, pasinerti į savo fantazijų pasaulį.”
Sulaukė išskirtinio dėmesio
Kai lietuvių internetinis portalas „BoredPanda”, plačiai žinomas tarptautiniu mastu, pasidalino Artūro darbais, jie buvo pavadinti „kūryba iš šiukšlių”. „Tai man buvo staigmena. Darbus pamatė per šimtą tūkstančių šio stiliaus gerbėjų iš viso pasaulio, kas privertė mane dar labiau tobulinti savo kūrinius ir džiuginti gerbėjus”, – papildo Artūras.
Visi Artūro sukurti daiktai skirtingi, niekuomet nebus dviejų vienodų, net jei skulptūrą menininkas kurtų pagal užsakymą.
Kūrybos metu atliekų, anot kūrėjo, visada būna. „Aš nebūtinai surastą daiktą panaudoju visą, dažnai nupjaunu atskiras dalis ir panaudoju sugalvotai skulptūrai, o kas lieka neišmetu.
Visa, ko neišmetu, lieka kitiems kūriniams, kurie gims ateityje. Svarbu turėti minčių, o aš jų visuomet turiu. Kartais jos gimsta vos pamačius vieną ar kitą daiktelį ir mintyse jau modeliuoju būsimą kūrinį. Taigi, visas atliekas panaudoju kūrybai”, – sakė Artūras.