Turi pasiūlymą daugiabučių gyventojams: norėdami sutaupyti, užsandarinkite atliekų šalinimo vamzdį

Iki 2020-ųjų metų Vilniaus mieste žadama įrengti 755 naujas požemines ar pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles. Ši permaina sostinėje galėtų paskatinti daugiabučių gyventojus atsisakyti senos atliekų šalinimo sistemos – vamzdžių. Tačiau, anot Vilniaus miesto savivaldybės, tokį sprendimą galėtų priimti tik patys gyventojai.

Vamzdžiuose randa net kilimų

Atliekų vamzdžiai daugiabučiuose namuose buvo pradėti diegti statant naujus gyvenamuosius rajonus Vilniuje praėjusio amžiaus 60-ųjų, 70-ųjų dešimtmečių sandūroje. Vilniaus savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento direktoriaus pavaduotoja Stasė Kvederienė tikina, kad tuo metu namų projektavimo dokumentuose buvo reglamentuota, kad tokios šiukšlių šalinimo sistemos turi būti pradėtos diegti.

„Tai buvo pradėta daryti gyventojų patogumui. Juk anksčiau tekdavo bėgti šiukšliavežiui iš paskos, nes šiukšles veždavo tik tam tikromis dienomis, nurodytu laiku“, – teigia S. Kvederienė.

Visgi pašnekovė pažymi, kad dabar naujai statomuose daugiabučiuose namuose tokie atliekų šalinimo vamzdžiai nebėra diegiami. Anot S. Kvederienės, nors toks vamzdis yra patogus atliekų šalinimo būdas gyventojams, tačiau daugeliu atveju jis sukelia tik problemas – sklindantys nemalonūs kvapai ar vamzdžio užsikimšimai.

Daugiabučių gyvenamųjų namų administratoriaus „Mano Būstas“ Vilniaus regiono vadovė Aurelija Dapkūnienė tikina, kad atliekų šalintuvas užkemšamas ir stambiagabaritiniais daiktais – pakuotėmis ar dėžėmis nuo picų – tuomet yra kviečiamos tarnybos, kad pašalintų stambius daiktus iš užsikimšusio vamzdžio: „Beje, šiukšlių šalintuvuose esame radę net kilimų, linoleumo rulonų.“

Pasak A. Dapkūnienės, atliekų šalinimo sistema vamzdžiais yra tikrai atgyvenusi: „Per vamzdį namas praranda ir dalį šilumos, jau nekalbant apie tai, kad netvarkingai jais naudojantis laiptinėje atsiranda blogas kvapas. Tačiau tai yra namo bendro naudojimo inžinerinė sistema ir dėl jos atsisakymo reikalingas daugumos namo butų ir kitų patalpų sprendimas. Šios sistemos užsandarinimas vykdomas savininkų lėšomis, o jeigu dauguma gyventojų nuspręstų šalintuvus iš viso išmontuoti, tai pareikalautų nemažų kaštų.“

Kreipėsi į ministeriją

„Kažkokių teisės aktų, kaip šie vamzdynai turėtų būti prižiūrimi ir valomi – kaip ir nėra. Vilniaus miesto savivaldybė dar liepos mėnesį kreipėsi į Aplinkos ministeriją, prašydama inicijuoti teisės aktų pakeitimus, atsižvelgiant į tai, kad Vilniaus mieste, per 2018–2020 metus bus įrengtos naujos požeminės ir pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės“, – tikina S. Kvederienė.

Teisės aktų pakeitimai užtikrintų, kad sostinės savivaldybei pasirūpinus komunalinių atliekų surinkimu ir rūšiavimu, daugiabučių namų atliekų vamzdžių naudojimas atliekų šalinimui būtų tiesiog nutrauktas. „Taigi, šiuo metu nėra jokio dokumento, kuris nurodytų, kad įrengus naujas, modernias atliekų surinkimo aikšteles šalia namo, jomis tikrai bus naudojamasi, o atliekų vamzdis name bus užsandarintas“, – papildė S. Kvederienė.

Aplinkos ministerijos atsiųstame komentare patvirtinama, kad savivaldybė pateikė minėtąjį pasiūlymą savivaldybei, tačiau toliau komentare dėstoma, kad: „šiukšlių šalinimo sistemos, kurios yra pastato bendrojo naudojimo objektai ir yra priskiriamos statinio inžinerinėms sistemoms, nėra Atliekų tvarkymo įstatymo reguliavimo dalykas“. Kitaip tariant, tai nėra Aplinkos ministerijos atsakomybė.

Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorė Agnė Bagočiutė patikino, kad Atliekų tvarkymo įstatymo ministerija nekeis taip, kaip yra pasiūliusi savivaldybė. Nors per daugiabučiuose esančius vamzdžius yra išmetamos gyventojų komunalinės atliekos, tačiau, anot A. Bagočiutės, tai nėra „atliekų tvarkymo reguliavimo dalykas“. A. Bagočiutė patikino, kad Vilniaus savivaldybės teiktas pasiūlymas bus išnagrinėtas, tačiau „ne per Atliekų tvarkymo įstatymą“.

Teigia, kad būtų galima sutaupyti

Vilniaus miesto savivaldybė, pasak S. Kvederienės, dar 2013 metais buvo užsakiusi centralizuotai teikiamų komunalinių paslaugų apskaičiavimo ir mokėjimo galimybių studiją. Joje buvo paskaičiuota, kad, jei gyventojai nuspręstų užsandarinti atliekų vamzdžius, jie sutaupytų apie 3,6 euro centus nuo kvadratinio metro per mėnesį.

Paskaičiuokime: jei turimas butas yra 60-ies kv. metrų, tuomet per mėnesį, užsandarinus atliekų šalinimo vamzdį, tokio buto savininkas sutaupytų kiek daugiau nei 2 eurus – per metus beveik 26 eurus.

„Panaikinus vamzdį būtų užtikrinti ir higienos normų reikalavimai, kvapai nesklistų. Juk Atliekų tvarkymo įstatyme yra numatyta ir pareiga – atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje. Mesdami atliekas per šiukšlių šalintuvą gyventojai tikrai tik vienas kitas jas ir išrūšiuoja. O kuo labiau atliekos nerūšiuojamos, tuo už jų tvarkymą bus mokama daugiau. Nuo naujų metų savivaldybė juk planuoja pakeisti tvarką – kuo didesnis atliekų kiekis pas nekilnojimo turto savininką susidarė, tuo jis brangiau mokės“, – tikino S. Kvederienė.

Anot A. Dapkūnienės, daugelis gyventojų, ar turėdami atliekų šalinimo vamzdį daugiabutyje, ar ne, vis tiek pasigenda rūšiavimo aikštelių: „Vilnius neskatina rūšiuoti, nes rūšiavimo konteinerių trūksta, jie išvežami nereguliariai, konteineriai tampa perpildyti, išrūšiuotos atliekos kraunamos aplink konteinerius. Gyventojai turi mažai informacijos apie atliekų rūšiavimą, jo naudą ir būtinumą.“

Užsandarinus vamzdį būtų pažeidžiamos teisės

Balsavimu, ar toliau naudotis atliekų šalinimo vamzdžiu, ar jį užsandarinti, turėtų pasirūpinti namą prižiūrintis administratorius ar bendrijos pirmininkas.

A. Dapkūnienė teigė, kad balsavimus dėl atliekų šalinimo vamzdžių atsisakymo „Mano Būstas“ rengia nuolat, tačiau tik retas kuris namas nusprendžia vieningai: „Gyventojų argumentai yra tokie, kad šia pasenusia sistema patogu naudotis pagyvenusiems ar ligotiems žmonėms, kurie retai išeina į lauką. Naujos atliekų surinkimo aikštelės bus toliau nuo namo, tad jiems nebus patogu ten nešti atliekas.

Dažniausiai gyventojai pasidalina į dvi stovyklas – vieni nori gyventi tvarkingai ir švariai, bei sutinka panėšėti atliekas toliau, nes jų turi nedaug, kadangi rūšiuoja. Kiti – nerūšiuoja, kenčia dėl blogo kvapo, bet nieko nenori keisti, todėl dažniausiai sprendimas nepriimamas.“

S. Kvederienė patikino, kad daugiabučių namų, kurių gyventojai nusprendė užsandarinti atliekų vamzdžius, tikrai nėra daug. Pašnekovė nurodė, kad liepos mėnesį savivaldybė taip pat kreipėsi ir į daugiabučių namų administratorius Vilniaus mieste, su prašymu atsižvelgti į naujai ketinamas įrengti požemines ir pusiau požemines atliekų surinkimo aikšteles.

Lietuvos būsto rūmų organizacijos, kurios nariais yra daugiabučių namų savininkų bendrijos ir daugiabučius namus administruojančios įmonės, vyresnysis teisininkas Algirdas Glodenis patikino, kad statistikos, kiek daugiabučių namų Vilniuje užsandarino atliekų vamzdžius, organizacija taip pat neturi.

„Juk kai kurie žmonės pirko butą su tokiu patogumu, o dabar, jei dauguma nuspręstų, kad vamzdį reiktų užsandarinti, tuomet tokių žmonių teisės būtų pažeistos. Aš laikausi tokios pozicijos, jog daugumos balsų visgi nepakanka. Žmonėms juk vis tiek patogumas – priėjai ir iškarto išmetei, o dauguma nusprendžia kitaip ir atima iš žmogaus šitą galimybę“, – tikino A. Glodenis.

Anot A. Glodenio, jei gyventojai vienbalsiai nenubalsuoja už atliekų vamzdžio užsandarinimą, šios atliekų šalinimo sistemos ir nereiktų uždaryti. Argumentą, kad savivaldybės pradėtos diegti naujosios požeminės ir pusiau požeminės atliekų surinkimo aikštelės paskatins gyventojus atsisakyti atliekų vamzdžių, A. Glodenis atmetė.

„Naujosioms aikštelėms aš neprieštarauju, tačiau atsisakyt gyventojai galėtų tik 100 proc. sutikę, o kitu atveju viską reiktų spręsti teisme – atsirastų teismų praktika. <...> Manau, kad kol naujosios aikštelės nėra visur įrengtos, savivaldybė neturi kuo pasigirti, o kaip bus ateityje – pasižiūrėsime“, – teigė A. Glodenis.