„Tapti neutraliu CO2“ – tokią ilgalaikę vystymosi strategiją pasirenkantys miestai tikisi ne tik sukurti sveikesnę aplinką savo gyventojams ir sumažinti poveikį klimato kaitai. Turintys viziją švarūs miestai tampa patrauklūs aukštos kvalifikacijos bei talentingiems darbuotojams, sustiprina savo investicinio patrauklumo potencialą.
Specialistai pastebi, kad mūsų miestų savivaldybės imasi pavienių žaliųjų iniciatyvų, tačiau neturi bendros vizijos ir priemonių plano, šokinėja nuo vienos idėjos prie kitos. Juo labiau neįvertinama, kad „žalumo“ kriterijus gali privilioti perspektyvius specialistus iš kitų kraštų.
„Žalumas“ vis labiau traukia
Daugybė pasaulio pirmaujančių miestų, siekiančių maksimaliai sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių anglies dioksido dujų išmetimą, renkasi ilgalaikes žaliąsias strategijas, kurios apima energetikos, šilumos, transporto, atliekų tvarkymo sektorius. Štai žaliosios ekonomikos lyderė Kopenhaga išdėstė planą, pagal kurį siekia iki 2025 metų tapti pirmąją pasaulyje neutralia CO2 sostine, o Stokholmas paskelbė, kad šį tikslą pasieks 2040-aisiais.
Kaip pastebi Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidentas Martynas Nagevičius, „žalumas“ darosi pakankamai patraukli prekė. Iš JAV verslo žurnalo „Fortune“ 500-uko sąrašo net pusė korporacijų kelia tikslą sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą. Vis daugiau verslo milžinų prisijungia prie tarptautinės iniciatyvos RE100, kuri įpareigoja pagal konkrečius terminus ateityje visą savo suvartojamą energiją pasigaminti tik iš atsinaujinančių išteklių.
„Ekologinis kriterijus tampa vis svarbesniu. Verslininkai jau įvertino, kad pirkėjai vis dažniau renkasi tas prekes, kurių gamyba turi mažesnį poveikį klimato kaitai, todėl šį veiksnį įtraukia į savo vystymosi strategijas. Lygiai taip pat ir miestai pamatė žaliojo įvaizdžio bei tokių veiksmų pranašumą konkuruojant dėl talentingų, aukštos kvalifikacijos darbuotojų bei investicijų pritraukimo“, – tikino M. Nagevičius.
LAIEK prezidento nuomone, Lietuvoje praktiškai visai nepabrėžiamas toks perspektyvių darbuotojų iš kitų šalių pritraukimo būdas – „žalumo“ kriterijus.
Dirba „išteklių brokeriai“
Kiekvienas miestas, kurdamas tokią žaliąją strategiją, atsižvelgia į tam tikrą savo specifiką, bet, pasak M. Nagevičiaus, čia stebuklų nėra – didžiausi teršėjai yra transportas, atliekos, šilumos bei elektros gamyba. Šiems keturiems sektoriams paprastai skiriama daugiausia iniciatyvų.
Štai Stokholmas labai daug dėmesio skiria centralizuoto šilumos tiekimo plėtrai. Prie bendros sistemos jau prijungta apie 80 proc. vartotojų. Taip pat plečiama infrastruktūra elektromobiliams, iš nuotekų ir organinių atliekų išgaunamomis biodujomis varomas savivaldybės transportas. O Kopenhagoje po dvejų metų net 75 proc. kelionių turėtų vykti pėsčiomis, dviračiais ar viešuoju transportu.
Europos Komisijos Miestų darbotvarkės Žiedinės ekonomikos politikos formavimo komiteto narys, KTU Aplinkos inžinerijos instituto doc. dr. Visvaldas Varžinskas pabrėžė žiedinės ekonomikos priemonių skatinimo svarbą.
„Siekdami pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas ir sumažinti priklausomybę nuo išteklių miestuose gyventojai ir verslo sektorius keičia požiūrį nuo „atliekų problemos“ į „išteklių galimybes“. Pavyzdžiui, Helsinkio, Kopenhagos ar Hagos administracijose dirbantys „išteklių brokeriai“ analizuoja miesto sistemoje esančių gamybinių atliekų, statybų sektoriaus medžiagų ir panašius srautus bei siūlo potencialiems investuotojams ne tik žemės sklypą verslo plėtrai, bet ir žaliavų srautą, kuris galbūt kažkam yra atlieka“, – kalbėjo doc. dr. V. Varžinskas.
V. Varžinskas priminė, kad apie 54 proc. pasaulio gyventojų gyvena miestuose, kuriuose sunaudojama virš 75 proc. visų suvartojamų išteklių, sugeneruojama 50 proc. visų atliekų ir išmetama į atmosferą 60–80 proc. šiltnamio efektą sukeliančių išlakų.
Šokinėja tarp idėjų
Pasak M.Nagevičiaus, Vilnius, Kaunas, Klaipėda ar kiti Lietuvos miestai turi net palankesnes galimybes būti neutraliems CO2, nei žymiai didesnį gyventojų tankumą turintys Kopenhaga ar Stokholmas. Tačiau pirmiausia reikalinga politinė valia.
„Dabar savivaldybių lygyje politinio palaikymo dažniausiai nėra, labai daug kas lūkuriuoja. Dažniau kalbama apie pavienius projektus, laukiama europinės paramos. Neturime bendro priemonių plano, šokinėjame nuo vienos idėjos prie kitos. Susidaro įspūdis, kad dažniausiai galvojama, jog klimato kaita, atsinaujinanti energetika – tai centrinės valdžios rūpestis“, – tvirtino LAIEK prezidentas. M. Nagevičius išskyrė teigiamus žaliuosius judesius Tauragėje.
VšĮ „Žiedinė ekonomika“ steigėjas Domantas Tracevičius galvoja, kad norint išjudinti savivaldybes pradžiai reikėtų nacionalinio CO2 mažinimo, atsinaujinančios energetikos naudojimo plano.
„Reikia drąsių signalų ir pareiškimų savivaldybėms ir pramonei dėl finansavimo bei pagalbos pereinamuoju laikotarpiu. Kai centrinė valdžia turi tikslą, tuomet ir kitos institucijos seka paskui jį. Yra politikų, kurie kelia žaliosios strategijos klausimą, bet nesusidaro jų kritinė masė“, – svarstė D. Tracevičius.
Pasak D. Tracevičiaus, savivaldybės jau dabar gali imtis daugiau žaliųjų priemonių: atsisakyti pirkti transporto priemones, kurios naudoja iškastinį kurą, pakeisti gatvių apšvietimą į LED ir kt.
Skelbti kaip kunigaikštis Gediminas
„Pirmiausia reikia išsikelti uždavinius ir pasidaryti planą, o tuomet garsiai, kaip anuomet didysis kunigaikštis Gediminas, pasauliui skelbti, kad turime strategiją 20 metų, kviečiame verslą ir žmones atvažiuoti pas mus dirbti ir gyventi“, – ieškančioms proveržio savivaldybėms siūlė M. Nagevičius.
Doc. dr. V. Varžinskas įsitikinęs, kad išnaudoti savo potencialą ir efektyviai mažinti neigiamą poveikį aplinkai bei kurti kokybišką aplinką gali kiekvienas miestas, nepriklausomai nuo jo dydžio ar pažangos.
„Efektyvus darnaus judumo, susisiekimo sistemų valdymas, mažiau taršių transporto priemonių vystymas, sumanus miesto išteklių valdymas, centrų, siekiančių prailginti gaminių tarnavimo laiką juos remontuojant ar aptarnaujant, skatinančių atliekų prevenciją, pakartotinį naudojimą ir perdirbimą miestų teritorijose, atsiradimas – visa tai apjungus į bendrą ilgalaikės plėtros viziją ir strategiją gausime gerą veiksmų planą miestui, kuris siekia ilgalaikės gyvenimo kokybės ir aplinkos išsaugojimo ateities kartoms“, – kalbėjo ekspertas.