Tvariosios verslo, investavimo idėjos, plačiai taikomos globaliose rinkose, vis sparčiau atkeliauja ir iki Lietuvos. Atitinkamai vis daugiau tvariai veikiančių verslų bei investuotojų pirmenybę teikia tvarioms ir „žaliosioms“ investicijoms, vieningai sutaria ekspertai.
„Vartotojai darosi vis sąmoningesni, tad tvarus verslas neabejotinai bus vis pranašesnis prieš įmones, kurios apie tvarumą negalvoja“, – įsitikinęs K. Juščius, vadovaujantis dabar jau ekologinio verslo bendrovei „AUGA group“, kuri dar prieš penkerius metus veikė tradicinio žemės ūkio srityje.
Anot pašnekovo, visiškai transformuoti verslą ir užsiimti vien ekologine gamyba paskatino kelios priežastys.
„Pirmiausia – ekonominiai sumetimai: ekologinės produkcijos rinka pasaulyje per pastarąjį dešimtmetį išaugo beveik keturis kartus ir toliau kasmet stabiliai auga. Žmonės ieško ekologiško, tvariai užauginto maisto, todėl šioje rinkoje matome labai daug perspektyvų. Kita priežastis yra jau minėtas tvarumas. Mums labai svarbu, kad ekologinis žemės ūkis yra tvarus ūkis, tausojantis žemę ir aplinką. Galiausiai – žmonėms gaminamas skanesnis, švaresnis maistas be jokių chemikalų“, – sprendimą aiškina verslininkas.
K. Juščiaus teigimu, jo vadovaujama bendrovė siekia poveikio trijose pagrindinėse tvaraus verslo srityse: aplinkos tausojimo, socialinėje ir gerojo valdymo. Aplinkosaugos srityje daug dėmesio skiriama tvariam žemės dirbimui, bioįvairovės išsaugojimui, biodegalų pritaikymui, naudojama tik iš atsinaujinančių šaltinių pagaminta elektros energija, siekiama kaip įmanoma sumažinti į aplinką išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį. Atskiras dėmesys skiriamas ir socialinei atsakomybei, taikomos papildomos darbuotojų motyvavimo, sveikatos apsaugos priemonės, taip pat diegiamas skaidrus ir paprastas bendrovės valdymo modelis.
Pašnekovas jau spėjo įsitikinti, kad tokius žingsnius pasirinkusios verslo įmonės natūraliai pritraukia ir investuotojų dėmesį.
„Praėjusiais metais mūsų bendrovės sėkmingai įvykdytas antrinis akcijų platinimas įrodė, kad investuotojams naujų tvarių technologijų taikymas yra patraukli ir perspektyvi sritis. Pavyzdžiui, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankui itin svarbus kriterijus investuojant buvo tai, kad įmonė taiko žiedinės ekonomikos modelį ir veiklą vykdo tvariai“, – aiškina verslininkas.
„Žaliosios ekonomikos“ naudą jaučia ir verslas, ir visuomenė
Kaip rašoma pranešime spaudai, K. Juščius sako pastebintis, kad apie „žaliąsias“ investicijas Lietuvoje pastaruoju metu kalbama vis dažniau, vis daugiau investuotojų ieško galimybių investuoti į „žaliuosius“ verslus ar idėjas.
„Lietuvoje tokių investavimo galimybių kol kas, žinoma, nėra tiek daug kaip, pavyzdžiui, Skandinavijoje, tačiau akivaizdu, kad investuotojai ieško galimybių investuoti į tvarų verslą. Nėra abejonės, kad „žaliosios“ investicijos kuria žymiai didesnę vertę ir verslui, ir šalies ekonomikai, gyventojams“, – įžvalgomis dalijasi K. Juščius.
Jo žodžius patvirtina ir „Nasdaq Vilnius“ prezidentas Saulius Malinauskas, sakydamas, kad tvariosios verslo, investavimo idėjos, plačiai taikomos užsienyje, vis sparčiau atkeliauja ir iki Lietuvos, o tvariai veikiančių verslų bei investuotojų, teikiančių pirmenybę tvariomis ir „žaliosioms“ investicijoms, gretos tik didėja.
„2016 m. ir 2017 m. atlikta „State Street Global Advisors“ globali institucinių investuotojų – pensijų fondų, draudimo įmonių ir pan. – apklausa. Jos rezultatai parodė, kad net 80 proc. investuotojų įtraukia įmonių atsakomybės – aplinkosaugos, socialinės, valdysenos – kriterijų į savo investavimo strategijas. Į tai reaguoja ir verslas: pritraukdamos kapitalą vis daugiau Lietuvos ir Baltijos šalių verslo įmonių išleidžia „žaliąsias“ obligacijas – pavyzdžiui, „Lietuvos energija“, Latvijos bendrovės „Latvenergo“ ir „Altum“. Neatsilieka ir Lietuvos Vyriausybė, kuri 2018 m. taip pat išleido analogišką obligacijų emisiją daugiabučių renovavimo projektams. Žvelgiant plačiau, vien per praėjusius metus „Nasdaq“ Šiaurės ir Baltijos šalių rinkose per „žaliąsias“ obligacijas investuotojai pritraukė 4,7 mlrd. eurų tvariems verslo projektams“, – pastebi pašnekovas.
S. Malinauskas priduria, kad siekiant atkreipti dar didesnį investuotojų dėmesį į „žaliąsias“ investicijas ir paskatinti Baltijos regiono įmones verslą plėsti tvariai, praėjusių metų birželį „Nasdaq“ Baltijos rinkos vertybinių popierių biržos žaliųjų obligacijų emisijas pradėjo žymėti specialiuoju „žaliojo“ lapo simboliu.
„Klimato kaitos rizikų, žmogiškųjų išteklių valdymas, atsakinga įmonių vadovų darbo užmokesčio politika – tik keli iš socialinės atsakomybės, darnios verslo plėtros faktorių, kuriuos vertina investuotojai, siekiantys saugiai ilguoju laikotarpiu įdarbinti kapitalą. Didesnis investuotojų dėmesys tvariosioms investicijoms yra viena priežasčių, skatinančių įmones vystyti tvariąją strategiją, o tai savo ruožtu kuria ir „žaliąją“ ekonomiką. Valstybė, vystydama tokią strategiją, atsiduria platesniame pasauliniame investicijų žemėlapyje“, – įžvalgomis dalijasi S. Malinauskas.
Apie žaliąją ekonomiką ir jos naudą Lietuvai specialistai diskutuos ir rugsėjo 6–7 d. Birštone vyksiančiame diskusijų festivalyje „Būtent!“