Beveik pusė energijos – iš gamtos
Dar šių metų birželio 21 d. paskelbtoje naujoje Lietuvos energetinės nepriklausomybės strategijoje bene didžiausiu siekiu įvardijamas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Energetikos ministras DELFI TV konferencijoje teigė, kad strategijoje yra 4 pagrindiniai tikslai: energetinis saugumas, konkurencingumas, atsinaujinančių energijos išteklių plėtra, inovacijos.
„Kalbant apie atsinaujinančius energijos šaltinius galime pasidžiaugti, kad esame geroje situacijoje, esame pasiekę 2020 metų tikslus. <...> Tačiau tai nereiškia, kad turime sustoti. Ir strategijoje tai aiškiai sakome. <...> Ambicijų nereikia mažinti, ir 2030 metais turime turėti bent 45 proc. (energijos – red.) iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Kryptys yra įvairios, o viena iš prioritetinių – mažoji energetika. Iki šiol, be abejo, yra ir vėjo energetikos, ir saulės, biomasės energetika, bet aiški vizija yra mažoji energetika. Tai yra, kad kiekvienas vartotojas galėtų <...> gaminti energiją pats sau“, – aiškina Ž. Vaičiūnas.
Anot jo, jau priimtas Atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas, kuris leidžia mažinti biurokratinę naštą vartotojams, kurie nori jungtis prie žaliosios energetikos. Ministras pažymi, kad pati konkurencingiausia gali būti saulės energetika.
Energetikoje svarbu įvairovė
Vis dėlto, nors užmojai Lietuvos energetikos sritį paversti „žalia“ yra sveikinti ir labai reikalingi aplinkosauginiu požiūriu, kritikai sako, jog iš tiesų Lietuva neturi vieningos energetikos vizijos. Teigiama, kad neseniai visos viltys dėtos į dujų terminalą, o dabar – į žaliąją energetika. Tačiau energetikos ministras sako, jog energetikoje svarbu įvairovė dėl kuo mažesnių kainų vartotojams.
„Energetikoje negalima visų obuolių dėti į vieną krepšį. Labai svarbu įvairovė, jei mes norime konkurencingos energetikos, kiek įmanoma geresnių kainų, turi būti išteklių pasirinkimas. Tai yra aksioma, patvirtinta dešimtmečiais ir iš esmės taip ir yra sakoma, jog skirtingais laikotarpiais yra skirtingi prioritetai. Iki šiol turėjome didelių problemų su energetiniu saugumu, kad neturėjome alternatyvaus tiekimo, bet suskystintų dujų terminalas užtikrina ne tik dujų tiekimą, bet ir įmanomai žemiausias konkurencingas kainas mūsų vartotojams“, – tikina ministras.
Ministras pabrėžia, kad planuojama, jog nuo 2030 metų iškastinio kuro rinkoje turėtų nelikti: tiek šilumą, tiek elektrą būtų galima pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių, o likusią dalį – atsivesti iš kitų valstybių (Skandinavijos šalių), kaip buvo daroma iki šiol. Vis dėlto, suprantama, kad iškastinis kuras vis dar bus naudojamas pramonėje ir transporto sektoriuje.
Mažins biurokratinę naštą
Lyginant Lietuvą su kitomis Europos šalimis, kuriose taip pat vystoma žalioji energetika, mūsų šalis atsilieka. Pavyzdžiui, Olandijoje, Danijoje populiaru energiją išgauti vėjo malūnais net individualiose namuose. Lietuvoje kol kas tokių pavyzdžių dar mažai: gyventojų teigimu, net ir jei būtų noro įsirengti saulės kolektorius ar vėjo malūnus savo namuose, tektų gerokai išlaidauti, o išlaidos atsipirktų ne anksčiau nei po metų.
Todėl gyventojai siūlo išeitį: valstybės paramą tiems individualių namų savininkams, kurie nori dalį energijos pasigaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Ž. Vaičiūnas tikina, kad šiuo metu yra dirbama dėl biurokratinių procedūrų mažinimo, norint įsirengti atsinaujinančios energijos šaltinį. Be to, yra dirbama dėl atsinaujinančių energijos šaltinių atsiperkamumo kiekvienam vartotojui.
„Žiūrime finansavimo mechanizmus, kurie palengvintų ir pagreitintų tokios sistemos atsiperkamumą. <...> Tikime, kad vartotojai jau nuo kitų metų galėtų šia sistema pasinaudoti“, – DELFI TV konferencijoje tvirtina energetikos ministras.
Paneigia mitus apie atsinaujinančią energetiką
Energetikos ministras pabrėžia, kad kalbos, jog Lietuva – netinkama šalis atsinaujinančiai energetikai, yra netiesa. Jo teigimu, tokius mitus reikia drąsiai griauti: „Technologijos labai sparčiai pinga, ir galbūt efektyvumas mūsų klimato zonoje yra mažesnis nei Ispanijoje ar kitose šalyse, bet saulė yra nebūtina – užtenka saulės šviesos energijos. Dienos metu tai galima efektyviai išnaudoti tinkamu kampu nukreipus saulės kolektorių. <...> Valstybės požiūris taip pat yra labai svarbu <...>.
Visi Lietuvos gyventojai labiausiai domisi energijos kaina. Lyginama, kuris energijos išgavimo variantas yra naudingiausias ekonomiškai. Ž. Vaičiūnas sako, kad Lietuva šiuo metu dalyvauja didelėje energetikos kainų rinkoje. Jo teigimu, ši rinka yra viena iš efektyviausių pagal kainą Europoje. Vis dėlto, atsinaujinantys energijos šaltiniai padėtų žmonėms dar daugiau sutaupyti: pasigaminus dalį energijos patiems, naudotis importuota elektra tektų labai nedaug.
„Kiekvienas vartotojas galės turėti galimybę bent jau dalį elektros energijos pasigaminti pats“, – žada Ž. Vaičiūnas.