Liaudiški pūslelinės gydymo būdai juokina gydytojus: nedarykite taip

Nors miegantį pūslelinę sukeliantį virusą nešiojame kone kiekvienas, su iškylančių pūslelių sukeliamu diskomfortu tenka susidurti tik kai kuriems. Pajutę pirmuosius požymius imamės mums žinomų gydymo priemonių, tačiau ne visada elgiamės teisingai – kartais net darome tai, iš ko dermatovenerologams belieka nusijuokti.

Virusą galutinai sunaikinančių vaistų dar teks palaukti

Pūslelinė – tai herpes simplex viruso sukelta infekcija. VUL Santaros klinikos Dermatovenerologijos centro dermatologė dr. Eglė Aukštuolienė aiškina, jog ši infekcija įprastiniu atveju pažeidžia odą – dažniausia lokalizacija yra veido sritis, gali būti paveikiama ir lytinių organų oda. Sunkesniais atvejais, nusilpus imunitetui ar vartojant imunitetą slopinančius vaistus, ši infekcija gali pažeisti ir vidaus organus.

Išskiriami du šio viruso tipai – pirmasis, dažniau aptinkamas veido srityje, ir antrasis, labiau būdingas lytinių organų pažeidimas.

„Šiuo virusu užsikrečiama nuo sergančio žmogaus tiesioginio kontakto metu. Patekęs į žmogaus organizmą, herpes virusas visam laikui lieka nerviniuose mazguose ir kartas nuo karto reaktyvuojasi. Dėl to pakartotinai išberia odą, tipinis bėrimas – grupė pūslelių ant paraudusios odos. Pūslelėms pratrūkus, susidaro opelės, šašai“, – aiškina E. Aukštuolienė.

Nei vieno metų laiko nebūtų galima išskirti kaip palankesnio pūslelinės požymiams pasireikšti. „Klaidingai manoma, jog pūslelinė dažniau pasirodo vasaros metu – tai yra mitas. Tiesa, kad saulė gali išprovokuoti pūslelinę, tačiau tai gali įvykti tiek karštą dieną pajūryje, tiek žiemą slidinėjant kalnuose. Kaip tik dažnas skundžiasi pūsleline šaltuoju metų laiku peršalus“, – tikina dermatologė.
Pašnekovė pabrėžia, jog vieną kartą užsikrėtus herpes virusu, jis visam laikui lieka organizme.

„Deja, šiai dienai nėra vaistų, kurie virusą sunaikintų. Yra sukurti priešvirusiniai vaistai, kurie stabdo viruso dauginimąsi ir tokiu būdu skatina greičiau išnykti bėrimus. Taip pat vaistai gali sumažinti infekcijos pasikartojimo dažnį, gydymas parenkamas pagal ligos sunkumą. Jei bėrimai yra pavieniai ir nesukelia diskomforto, jie nugyja savaime. Lengvais atvejais pakanka priešvirusinio kremo, sunkesniais – skiriamos tabletės. Itin sunkiais atvejais, infekcijai išplitus, vaistai leidžiami į veną“, – aiškina E. Aukštuolienė.

Abejoja „stebuklingais natūraliais vaistais“

Anot E. Aukštuolienės, jei žmogaus yra sveikas, paprastai pūslelinė praeina be komplikacijų.
„Norint apsisaugoti nuo pūslelinės, šaltuoju metų laiku reikėtų stengtis neperšalti, gerai išsimiegoti ir pailsėti, mažinti nervinę įtampą, sveikai maitintis, ypač svarbūs vitaminai B ir C. Esant bėrimams lytinių organų srityje reikėtų nesantykiauti“, – pataria dermatologė.

Jei pastebėjote, kad pūslelinę išprovokuoja saulė, tuomet tiek vasarą, tiek žiemą rekomenduojama naudoti apsauginius kremus nuo saulės. E. Aukštuolienė perspėja, kad esant bėrimams reikėtų stengtis neliesti, nekrapštyti išbertų vietų, kadangi virusu galima užkrėsti kitą odos vietą.

Dermatologei teko girdėti daug liaudiškų pūslelinės gydymo būdų, pavyzdžiui, vieni įsitikinę, jog bėrimus reikia tepti dantų pasta, alijošiumi, citrina, pienu, soda, actu, spiritu, kava.
„Jei bėrimas negausus, pūslelinė nugyja savaime net be specialaus priešvirusinio gydymo. Sunku pasakyti, ar tai „stebuklingas natūralus vaistas“, ar tik savaiminis išgijimas“, – sako E. Aukštuolienė.

Užsikrėtusiems su virusu tenka gyventi visą gyvenimą

Medicinos centro „Lorna“ dermatovenerologės Jurgitos Dagilienės teigimu, paprastąja pūsleline dažniausiai užsikrečiama dar kūdikystėje, kuomet vaiką pabučiuoja suaugęs žmogus, turintis žaizdelių ant lūpų, burnoje arba jų dar neturintis ir nežinantis, jog liga yra suaktyvėjusi.

„Vaikas yra užkrečiamas jį pabučiavus, jam pasireiškia stomatitas – vaikas karščiuoja, jaučia skausmą, sumažėja apetitas, burnoje ir ant dantenų atsiranda pūslelės. Tai būna pirmoji viruso ataka – nuo tada jis gyvena nervų ląstelėse visą laiką, miego stadijoje. Vieną kartą užsikrėtus, su tuo teks gyventi visą gyvenimą“, – aiškina J. Dagilienė.

Šį virusą nešioja beveik kiekvienas žmogus, tačiau pūslelinė pasireiškia ne kiekvienam – kai kurie žmonės per visą savo gyvenimą taip ir nesužino, jog nešioja šį virusą, nes organizme jis lieka latentinėje, t.y. miego būsenoje. „Tas bobučių pasakymas – nesibučiuok prieš vėją – yra netikra, neteisi liaudies išmintis, nes dauguma mūsų šį virusą turime dar iš vaikystės ir kūdikystės. Įdomiausia tai, kad žmogus gali užkrėsti kitus ir tada, kai jokių išorinių pūslelinės požymių nesimato“, – teigia dermatovenerologė.

J. Dagilienės teigimu, užsikrėtimo būdų esama įvairių. Neturintys viruso pūsleline gali būti užkrečiami tiesioginio kontakto būdu, pavyzdžiui, bučiuojantis. Užsikrečiama ir naudojantis svetima kosmetika, išmėginant lūpdažius parduotuvėse, skolinant juos kitiems žmonėms. Taip pat užkratas gali būti platinamas per valgymo įrankius, stiklines, puodelius, vyno taures ir alaus bokalus – per visur, kur gali būti patekusių sergančiojo seilių.

Pūslelinė platinama net ir tada, kai jos nesimato

Dar prieš prasidedant pūslelinei jaučiami pirmieji sirgimo signalai – tai perštėjimas, skausmas, ir tempimo jausmas toje vietoje, kurioje vėliau atsiranda pūslelės. „Pajutus pirmuosius požymius, pūslelinė pasirodo gana greitai – kelių valandų bėgyje. Dažniausiai pūslelinė pažeidžia lūpas, tačiau gali atsirasti ir panosės srityje, kartais skausmingos žaizdelės atsiranda ir burnos gleivinėje, ypač nemalonus jų įsikandimas arba nusideginimas karštesniu skysčiu. Išskirtiniais atvejais virusas gali pažeisti ir akis“, – vardina pašnekovė.

Dermatovenerologė pabrėžia, jog viruso paūmėjimą provokuoja situacijos, silpninančios žmogaus imuninę sistemą: tai gali būti stresas, menstruacijos, tokios ligos kaip plaučių uždegimas, gripas, peršalimas ir kitos. Taip pat labai dažnai viruso paūmėjimą provokuoja ultravioletiniai spinduliai.

Svarbu neplatinti užkrato – turintiems infekciją burnos gleivinėje ar ant lūpų reikia plauti rankas, neskolinti savo burnos higienos priemonių ir kosmetikos. J. Dagilienė norėtų ypač perspėti mėgstančius slidinėti. „Pakilus į 1-2 kilometrų aukštį, ultravioletinių spindulių, atsispindinčių nuo sniego, poveikis būna ypač pavojingas. Nepamirškime lūpas ir nosį tepti specialiomis priemonėmis ir vazelinais, saugančiais nuo kenksmingo saulės poveikio.

Pašnekovė atkreipia dėmesį į tai, kad pūslelinės užkratą platiname ir tada, kai jos ant mūsų net nesimato. „Vis dėlto žmonės bučiavosi ir bučiuosis, bet galime nusiraminti, nes absoliuti dauguma žmonių jau nešioja miegantį virusą. Niekaip neužsikrėsi, jeigu jau vaikystėje prasirgai stomatitu. Jei nors kartą turėjai pūslelinę ant lūpos, reiškia, turi savo ir kitos jau net nereikia“, – juokiasi ji.

Kai kurių pacientų savigyda primena anekdotus

Tie, kuriems dažnai pasireiškia pūslelinė, vertėtų su savimi nešiotis vazeliną ir priešvirusinį kremą – juos reikėtų tepti iškart pasireiškus pirmiesiems pūslelinės požymiams. „Jei žmogus turi rimtą imuniteto spragą ar kažkokią onkologinę ligą, kartais gydytojai skiria ir geriamus priešvirusinius vaistus. Dėl to reikia pasikonsultuoti su medikais, nes tokie vaistai yra receptiniai ir patys jų vien pasikalbėję su vaistininku negausite“, – teigia J. Dagilienė.

Dermatovenerologei teko girdėti ir apie liaudiškas pūslelinės gydymo priemones – tarp jų ji pamini dantų pastą ir cinką, eterinius rozmarino, levandų, arbatmedžio aliejus.

„Nežinau, ar šios liaudiškos priemonės iš tiesų skatina greitesnį gijimą, tačiau jos gali mažinti diskomfortą, tempimo jausmą. Teko girdėti ir labai juokingų pūslelinės gydymo būdų – kai kurie pažeistą vietą tepa ausų siera, kiti trina ją auksiniu žiedu, dar kiti užsitepa ir palieka nakčiai. Čia jau anekdotai – nei malonu, nei padeda“, – juokiasi ji.

Vietoje šių priemonių J. Dagilienė pataria naudoti specialius silikono pleistriukus, užklijuojamus ant pažeistos vietos – tai mažina pūslelinės plitimą ir sumažina užkrėtimo riziką. Vis dėlto, paties gijimo jie nespartina.

„Be geriamų vaistų pūslelinės gijimo niekaip nepaspartinsi. Žaizda turi savo gijimo laiką ir įprastai pūslelinė užgyja po savaitės, kol susiformuoja sausas šašas ir nukrenta. Aišku, jį reikia saugoti, nekrapštyti – taip žaizda pradės kraujuoti, gali likti randelis. Skausmui ir diskomfortui mažinti geriausiai tinka specialus silikoninis pleistras“, – aiškina ji.