„Vieniems pelėsis nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems gali sukelti įvairių simptomų, pavyzdžiui, galvos skausmą, nervinį dirglumą, nuovargį. Pelėsiai gali sukelti ir įvairias alergines reakcijas, kurios pasireiškia akių ašarojimu, sloga, odos perštėjimu, kosuliu ar net astmos priepuoliais. Kai kurios patogeninės pelėsių rūšys gali sukelti plaučių uždegimą net ir nejautriems žmonėms“, – įspėja Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Vilniaus departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Razmienė.
Anot specialistės, labiausiai pelėsiams jautrūs vaikai, nėščios moterys ir žmonės su nusilpusiu imunitetu.
Kokiose vietose apsigyvena pelėsis
Pelėsių pradų (sporų) yra visur. Esant palankioms sąlygoms, kai patalpose didelė drėgmė, nepakankamas vėdinimas, pelėsių pradai ima daugintis. Ant paviršių matomi juodi, rudi, pilki ar žalsvi taškai ar dėmės, užuodžiamas specifinis kvapas.
„Jei pastato stogas nesandarus, lietvamzdžiai netvarkingi, išorinės sienos įtrūkusios ar jų varža nepakankama, pamatų hidroizoliacija netinkama, prateka vidaus vamzdynai, patalpose ant paviršių, kurie ribojasi ar yra arti nesandarių namų elementų, atsiras pelėsių. Dažnai jų aptinkama ant sienų, prie kurių prispausti baldai, ten, kur sunkiai patenka oras“, – sako A. Razmienė.
Specialistė atkreipia dėmesį, kad jei namo konstrukcijos tvarkingos, o pelėsis vis tiek atsirado, priežastis gali būti padidėjusi patalpų oro drėgmė. Drėgmė bute atsiranda, kai skalbiama, džiovinama, maudomasi, gaminamas maistas, laistomos gėlės. Drėgmė kondensuojasi ant šaltų paviršių. Ji į aplinką išsiskiria ir žmogui ar gyvūnams kvėpuojant, todėl drėgmę būtina šalinti nuolat vėdinant patalpas, palaikant ne žemesnę kaip 18 oC patalpų temperatūrą, pataria pašnekovė. Ji akcentuoja, kad vėdinti namus būtina ir žiemą.
„Ypatingą dėmesį reikia skirti virtuvei, vonios ir dušo patalpoms, kur drėgmės susidaro daugiausia. Reikėtų nepamiršti, kad išsimaudžius duše ar vonioje, jei šiose patalpose nėra mechaninio vėdinimo ar lango, perteklinę drėgmę iš šių patalpų galima pašalinti atidarius jų duris, kad išsisklaidytų garai ir šiluma“, – dėsto A. Razmienė.
Į kovą su pelėsiais – naminėmis priemonėmis
Internete galima rasti daugybę įvairių patarimų, kaip kovoti su namuose atsiradusiu pelėsiu. Neretai tam pasitelkiamos gerai žinomos naminės priemonės.
Viena iš dažniausiai minimų tokių priemonių – actas. Juo suvilgyta šluoste patariama nutrinti pelėsiais apaugusius paviršius. Tiesa, po valandėlės rekomenduojama šią vietą nuplauti švariu vandeniu, patalpą gerai išvėdinti, o procedūrą vėl pakartoti po kurio laiko.
Kita kone kiekvienoje virtuvėje randama su pelėsiais kovoti padedanti priemonė – soda. Šaukštelį jos ištirpinus vienoje stiklinėje vandens tokiu pasigamintu tirpalu reikia nupurkšti apipelijusias vietas. Kaip ir pirmuoju atveju, rekomenduojama po kurio laiko probleminę vietą nuplauti vandeniu.
Jei pelėsių nėra daug, galima pabandyti juos nuvalyti vandenyje ištirpintų ūkinio muilo drožlių tirpalu.
Stipresnės kovai su pelėsiu pasitelkiamos priemonės – vandenilio peroksidas ir skalbimo baliklis. Tiesa, nereikėtų pamiršti, kad abi šios priemonės paviršių gali pabalinti, tad su jomis reiktų elgtis atsargiai. Geriausia taip pat gaminti tirpalus su vandeniu, o patalpas gerai išvėdinti.
Norintiems panaikinti nemalonų nuo nuvalytų pelėsių likusį kvapą patariama išbandyti citrinos ir vandens mišinį, taip pat eterinių aliejų tirpalus. Tam puikiai tinka arbatmedžio aliejus, greipfrutų sėklų ekstraktas.
Nepavykus pelėsių okupuotų paviršių nuvalyti šiais būdais, derėtų imtis specialių parduotuvėje nesunkiai randamų priemonių.
Veikti reikia nuosekliai
A. Razmienės teigimu, patys su sienų pelėsiu galime kovoti, jei pelėsis yra apėmęs nedidelį plotą ir kai pašalinamos drėgmės priežastys.
Specialistė pataria pirmiausia išsiaiškinti, kokios priežastys lėmė pelėsio atsiradimą namuose, ir nedelsiant imti jas šalinti: mažinti drėgmę, palaikyti tinkamą temperatūrą ir užtikrinti tinkamą vėdinimą net ir esant šalčiams.
„Sienas reikėtų nuvalyti specialiu fungicidiniu tirpalu, po to nuplauti švariu vandeniu ir palikti išdžiūti 2–3 dienas. Išdžiuvus sienai, pelėsiai nuvalomi kietu metaliniu šepečiu. Šveičiant šepečiu būtina mūvėti gumines pirštines ir užsidėti apsauginius akinius bei respiratorių. Valant sienas, kambario durys turi būti uždaros, o langai atidaryti“, – moko A. Razmienė.
Kovojant su pelėsiu, pastebi pašnekovė, svarbu įsitikinti, ar tai tik vieno buto problema, ar kur kas didesnė – viso namo.
„Pirmiausia reikia apžiūrėti namo išorę, ar jo konstrukcijos nekelia įtarimų. Patartina pakalbėti ir su kaimynais, pasiteiraujant, ar žiemos metu jų butuose šilta, ar neteka stogas, ar nedrėgsta sienos. Jei pastatas, kuriame yra butas, „sveikas“, belieka tinkamai prižiūrėti butą“, – kalba A. Razmienė.