Gėlių sėjimo kalendorius: patarimai, kurie padės pasipuošti gražiausiais žiedais

Pavasarį prie gamtos ir gyvybės žadinimo galime prisidėti ir savo rankomis. Pasitikę pirmuosius pavasarinius žiedus, nepraleiskime progos užsiauginti ir savuosius – jau dabar pradėję sėti gėlių sėklas birželio mėnesį galėsite gėrėtis jų žiedais. Dalinamės naudingais patarimais ir išsamiu kalendoriumi, kada, kaip ir kokias gėles geriausia sėti šį pavasarį.

Sėti kambaryje pradedama jau nuo sausio mėnesio

Nors vienas gėles sėjame dar rudenį, didelė dalis jų sėjama pavasarį. Aleksandro Stulginskio universiteto Žemės ūkio ir maisto mokslų instituto lektorius Jonas Vaidelys teigia, jog, pavasarį sėjama didžioji dalis vienmečių gėlių. Šios skirstomos į ilgos ir trumpos vegetacijos gėles – pastarosioms būdinga tai, jog nuo jų pasėjimo praėjus 2-3 mėnesiams jau galima džiaugtis pasirodžiusiais gėlių žiedais.

Trumpos vegetacijos gėlės gal ir džiugina greitu rezultatu, tačiau jų grožis taip pat greitai išblėsta ir augalai praranda dekoratyvumą. Tarp trumpos vegetacijos gėlių J. Vaidelys išskiria lobuliarijas ir laumakes, anksčiau dažniau vadintas dimorfotekomis. Kitose šalyse šios gėlės yra daugiametės, tačiau Lietuvoje jos sėjamos ir auginamos kaip vienmetės, nes joms čia per šalta.

„Vienmetės gėlės turi būti sėjamos labai anksti, pradedant jau sausį. Vasario mėnesį sėjame lobuliarijas, šalavijus, kovo mėnesį – ratilius, verbenas, leukonijas. Savo tėvynėje šios gėlės yra ilgametės, tačiau pas mus jos pražysta maždaug 3-4 mėnesiai po sėjimo ir žydi nuo birželio mėnesio iki šalnų“, – aiškina J. Vaidelys.

Tinkama šviesa ir temperatūra – dar ne viskas

Iš pradžių šios gėlės sėjamos kambaryje ir gali būti laikomos ant palangės tol, kol atšilus orui bus pasiruošusios pernešimui į lauką. Ilgos vegetacijos vienmetės gėlės pradedamos sėti nuo sausio, tačiau didžiausia jų dalis pradedama sėti vasario ir kovo mėnesiais. Anot pašnekovo, jau nuo dabar bus galima sodinti verbeną, žioveinius, žydrūnius ir visas kitas ilgos vegetacijos gėles.

„Svarbu įsidėmėti, jog vienmetėms gėlėms reikia labai daug šviesos. Jeigu negalime užtikrinti, kad jos būtų pakankamai, tuomet turime pasirūpinti, kad bent kambaryje nebūtų labai aukšta temperatūra. Jei jame pernelyg aukšta temperatūra ir mažai šviesos, šios gėlės greitai nuvysta ir iškrenta. Atsiminkime dar ir tai, kad ant palangių yra šalta, todėl vazonus reikėtų dėti ne ant jų, o šiek tiek pakelti, kad kambario oras pralįstų pro apačią ir nebūtų šalta augalo šaknelėms. Svarbiausia, kad joms nebūtų šalta – tada viskas bus gerai“, – pataria jis.

Kai kurių gėlių negalima sodinti ant palangės – tai augalai, sėjami iš rudens. „Kai kurios gėlės turi mažai šaknų. Tokias gėles reikia sodinti tiesiai į nuolatinę jų augimo vietą. Visi pažįstame tulpes – jų tikrai nesėsime kambaryje, kaip ir raudonžiedžių pupelių ar kvapiųjų pelėžirnių, liaudyje vadinamų žirneliais. Kambaryje jų nesodiname, nes vėliau negalime jų persodinti“, – teigia J. Vaidelys.

Svarbu pasirinkti gėlėms tinkamiausią žemę

Tinklo „Žalia stotelė“ Sėklų skyriaus ir produkto vadovės Liucijos Kunigiškytės teigimu, ilgos vegetacijos gėlės reikalauja būti sėjamos daigais ir labai svarbu joms sukurti optimalias auginimo sąlygas kambaryje. „Kiekvienos gėlių rūšies auginimo sąlygos gali skirtis, tačiau keletas bendrų taisyklių galioja joms visoms. Tam, kad gėlių sėklos sudygtų, reikalingas derlingas substratas. Reikia neužmiršti sėklas susėti tuo metu, kada jas sėti yra geriausia, sąžiningai laistyti ir palaikyti 15-22 laipsnių temperatūrą, kad sėklos sudygtų”, – aiškina ji.

Norintys pradėti daiginti gėles turi iškart pradėti galvoti apie tinkamos žemės parinkimą. Gėlių sėjai tinka įvairios žemės ir jų mišiniai. Dažniausiai naudojama lapinė ir lengva kompostinė žemė arba šių žemių mišiniai su smėliu. Į samanines durpes pridedama kreidos – taip sumažinamas jų rūgštingumas. Gėlių sėjai substrato rūgštingumas turėtų būti 6,3-6,5 pH. Plačiai naudojamos specialiai sėjai paruoštos, nurūgštintos ir maisto medžiagomis praturtintos durpės.

Anot L. Kunigiškytės, vėliau sudygę daigeliai yra retinami, sodinami į atskirus vazonėlius, o pavasarį, praėjus šalnų pavojui, persodinami į nuolatinę auginimo vietą.

Kurios gėlės pirmosios pradžiugins savo žiedais?

Sodindami gėles labiausiai laukiame akimirkos, kai jos pradės mus džiuginti savo žiedais. Pirmosios šių metų pradžioje pasėjamos vienmetės gėlės sužydėti gali jau gegužės pabaigoje, o masinis vienmečių gėlių sužydėjimo mėnuo – birželis, kai kuriais atvejais ir liepa. Nuo tos dienos, kai pražysta, vienmetės gėlės puošiasi žiedais iki nušalimo.

„Vienos gėlės žydi ilgiau už kitas. Pirmosios pražysta vienmetės gėlės, iš jų trumpos vegetacijos – lobelijos, labuliarijos, medetkos. Tuo pačiu metu pražysta ir ilgos vegetacijos gėlės, kurias pasodiname daigais – stambiažiedės ir smulkiažiedės petunijos, kitos gėlės“, – vardina ji.

Vis dėlto nors daugelis labiausiai laukia gėlių sužydėjimo, reikia nepamiršti, jog ne visos gėlės žydi. L. Kunigiškytė primena, jog esama tokių įprastai balkonuose auginamų gėlių, kurių dekoratyvūs lapai vertinami labiau nei žiedai – tai pilkalapiai šaukščiai, margeniai ir daugybė kitų augalų, kurių lapai ne mažiau puošnūs nei kitų gėlių žiedai.

J. Vaidelys primena, kuo svarbu pasirūpinti nusprendus sėti gėlių sėklas

Žemė. Sėjai žemės mišiniai ir durpės persijojami per sietelius, kurių akučių dydis 2x2 mm arba 3x3 mm, smulkiasėklėms gėlėms - ir 4x4 mm arba 5x5 mm stambiasėklėms gėlėms. Smulkios struktūros žemė netinka, nes greitai supuola.

Tara. Sėklos sėjamos į įvairią tarą – svarbu, kad būtų lengva ją kilnoti ir ji būti išplauta karštu vandeniu. Kad dėžutėje ar vazonėlyje nesusilaikytų vanduo. Ant dugno iš vazono šukių, rupesnio žvyro arba stambesnės struktūros žemės įrengiamas drenažas.

Drėgmė. Žemę dėžutėje, į kurią sėjamos gėlių sėklos, reikia suspausti lentele. Žemė spaudžiama nuo kraštų į dėžutės vidurį. Žemė, į kurią sėjamos smulkios gėlių sėklos, taip pat suspaudžiama lentele, kad joje ilgiau išsilaikytų drėgmė ir būtų geresnės sąlygos sėkloms sudygti.

Priedanga. Sėklos geriau sudygs, jei lysves ar dėžutes, į kurias jos pasėtos, uždengsite plėvele arba stiklu. Lysves labai tinka užtraukti agroplėvele. Priedanga (stiklas ar plėvelė) rytais arba vakarais nuimama, pravėdinama ir vėl uždengiama kita puse, kad nudžiūtų susikondensavusio vandens lašai. Sudygus sėkloms priedangos nuimamos.

Maišymas. Smulkias sėklas galima sėti sumaišytas su smulkios struktūros žemėmis. Tada jos pasisės tolygiau.

Gylis. Sėjimo gylis priklauso nuo sėklų dydžio. Smulkios sėklos lengvai įspaudžiamos lentele, stambesnės – užberiamos per smulkų sietą persijota žeme, kuri suspaudžiama lentele. Stambios gėlių sėklos užpilamos smulkiai persijotomis žemėmis taip, kad žemės sluoksnelis būtų 5-6 sėklų storio. Pasėlis palaistomas: smulkios, žemės paviršiuje pasėtos sėklos – pulverizatoriais, o vidutinio dydžio ir stambios, pasėtos giliau – laistytuvu, kurio galvutė turi būti su smulkiu sieteliu.

Laistymas. Greičiau išdžiūsta dėžučių ir vazonėlių pakraščiai, todėl jie laistomi gausiau. Kad sėkloms dygti pakaktų drėgmės, po dėžutėmis ar vazonėliais papilama durpių.