Specialistų teigimu, gausus azoto ir fosforo junginių patekimas į vandenį – pagrindinė priežastis, kodėl Baltijos jūra vadinama viena iš labiausiai užterštų jūrų pasaulyje.
Prieš keletą metų atlikus tyrimus buvo nustatyta, kad menkių produkcijoje yra gerokai viršijamos dioksinų normos. Būtent dėl to užterštos žuvys nerekomenduojamos jauniems žmonėms, o ypač moterims, kadangi padidėja tikimybė turėti reprodukcijos sutrikimų.
Gamtos ekspertai jau kuris laikas skelbia, kad daugiausia Baltija kenčia nuo taršos pavojingomis medžiagomis, kurios gali akumuliuotis gyvuosiuose organizmuose. Išsamiau apie Baltijos žuvų situaciją sutiko pakomentuoti Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas.
„Baltijos jūros ekologinė būklė jau nuo 2009-ųjų metų tik blogėja. Gamtos tyrimų centras atliekantis įvarius mokslinius tyrimus pastebi, kad šiuo metu pietinėje Baltijos jūros dalyje, Bornholmo, Gdansko gilumoje, kur yra cheminio ginklo palaidojimo zonos, susiformavusi ganėtinai didelė aplinkos genotoksiškumo rizika“, – teigė Gamtos tyrimų centro habil. dr. Janina Baršienė.
Lietuvos gamtos fondo specialisto R. Staponkus teiravomės, kokie tyrimai leidžia konstatuoti, kad Baltijos jūros menkės yra kenksmingos.
„Šių žuvų tyrimų iniciatoriai buvo švedai. Menkėse radę ir dioksinų, ir kitų kenksmingų medžiagų“, – paaiškino mokslininkas.
Pasak gamtos tyrimų centro darbuotojos J. Baršienės, žmogui menkėse pavojingos medžiagos taip pat yra pesticidai ir poliaromatiniai (naftos junginiai).
Žinoma, įdomu buvo pasiteirauti, kiek menkių žmogui galima suvalgyti, kad nepakenkti sveikatai. Pašnekovas R. Staponkus sakė, kad švedai nerekomenduoja šios žuvies suvartoti dažniau nei kartą per savaitę.
Akivaizdu, kad norint suprasti Baltijos jūros žuvų situaciją iki galo reikia kuo daugiau žinoti apie pačią Baltijos jūrą. Taigi domimės, ką apie šią jūrą mano specialistai.
„Dar prieš penkerius metus pastebėta, kad Baltijos jūroje sparčiai mažėja ne tik menkių, bet ir strimelių. Pastarosios žuvys labai jautrios cheminiams junginiams“, – aiškino mokslininkė.
R. Staponkus pridūrė, kad Baltija laikoma viena iš labiausiai užterštų pasaulyje dėl savo uždarumo. Nepaisant to, jei Baltijos šalys nustotų ją teršti, manoma, kad ji apsivalytų tik po 400 metų.
Mokslininkų klausėme, kokią žuvį jie rekomenduotų rinktis vietoj menkių. Specialistų nuomone, galimas variantas vidaus vandenų žuvys, sugautos Kuršių mariose.
Pašnekovo prašėme įvardyti kitus Lietuvos vandens telkinius, kur žuvys nėra taip užterštos. Gamtos fondo specialistas R. Staponkus paminėjo vidaus vandens telkiniu ir akvakultūrą.
Pokalbio pabaigoje specialisto pasiteiravome apie žuvų išteklių būklę.
„Kadangi daugelyje Lietuvos vietų buvo uždrausta verslinė žvejyba, žvejai mėgėjai tikriausia jau pastebėjo, kad laimikių ypač Kauno mariose ir ežeruose pagausėjo, o ir bendra vidaus vandenų būklė yra gana gera“, – sakė R. Staponkus.
Kadangi tema iš tiesų aktuali norėjome sužinoti, kaip Baltijos jūros ir jos gyventojų situaciją vertina Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamento Hidrochemijos skyriaus vedėja Galina Garnaga-Budrė. Pasakodama apie menkių padėtį Baltijos jūroje, ji pateikė dar kitokių įžvalgų ir pastebėjimų.
„Gyvsidabrio higienos norma yra 500 g/kg. Aplinkos apsaugos agentūros specialistai teigia, kad šios medžiagos norma žuvyse ir kituose vandens organizmuose, kaip aplinkos komponente, yra tik 20 g/kg. Todėl ne kartą ekspertų buvo pastebėta, kad šis gyvsidabrio kiekis aplinkoje viršijamas“, – kalbėjo G. Garnaga-Budrė.
Specialistė taip pat paminėjo, kad gyvsidabrio gausu ne tik menkėse, bet ir plekšnėse. Be to, gyvsidabrio koncentracija žuvyje priklauso nuo kiekvieno individo.
Kita pavojinga Baltijos jūroje esanti medžiaga – tai brominti difenileteriai. Šios medžiagos su nuotekomis patenka į jūrą.
Aplinkos apsaugos agentūros tikslas atliekant stebėjimus ir tyrimus yra suteikti žinių apie esamą situaciją, kurios padėtų parinkti atitinkamas priemones gerinant Baltijos jūros aplinkos būklę.