Šventos kaime, Sirvėtos regioniniame parke, esantis mitologinis takas įspūdingas tuo, jog jame galima sutikti senųjų baltų dievybių ir mitinių būtybių skulptūras, kurias įkūnijo žinomiausi mūsų šalies skulptoriai.
Tai 1,6 km ilgio atkarpa, kurioje netrūksta ir stačių šlaitų, ir nusileidimų į vandens išgraužtas griovas. Šiame take galima pasigrožėti Žiegždrių atodangoje esančio juostuotojo molio raštais bei atokvėpio aikštelėje pasigėrėti vaizdu, atsiveriančiu nuo stataus skardžio.
Takas nusidriekęs Luodžio ežero pakrantėje. Vaizdinga krašto panorama, vandens ir miško paukščiais galima pasigėrėti iš apžvalgos bokštelio. Pažintinis takas jus nuves į Salako totorių ir senąsias miestelio kapines, Lietuvoje aukščiausią akmeninę Švč. Mergelės Marijos Sopulingosios bažnyčią bei supažindins su paskutiniojo ledynmečio liudytoju – Salako ozu.
4. Šauklių riedulyno pažintinis takas Salantų regioniniame parke
2 km ilgio take galima susipažinti su vienu didžiausių riedulynų mūsų krašte. Takas išsiskiria unikaliu, tundrą primenančiu kraštovaizdžiu. Su vietine augmenija ir gyvūnija susipažinti patogu įsilipus į apžvalgos bokštelį.
Tai į Lietuvos rekordų knygą įrašytas ilgiausias pelkėje esantis takas. Jame galima rasti aukštapelkes, tarpinio tipo pelkes, žemapelkes, durpynus ir šlapius miškus. Pelkė apsupta įvairių vandens telkinių – pietinėje jos dalyje teka Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo natūralus Miknaičių ežeras ir daug mažų ežerėlių.
Taką puošia Lietuvos skulptorių sukurtos akmeninės skulptūros ir instaliacijos. Šioje vietoje matomas ledynmečiui traukiantis suformuotas akmenų, smėlio ir molio pylimas. Teritorijoje nuo seno stovi akmeniniai ruožai, vietinių gyventojų vadinami rūžomis.
Tarp senvagių nusidriekęs takas lankytojus nuves pro pavasario potvynio metu užliejamas pievas ir Gringalių miško pakraštį. Iš 6 m aukščio apžvalgos bokšto atsiveria vaizdas į Nevėžio slėnį.