Pataisynai nukenčia per nelegalią velykinę prekybą
Gamtos apsaugos organizacijos „Baltijos vilkas“ steigėjas ir tarybos narys Andrejus Gaidamavičius aiškina, jog pataisai yra vieni pirmųjų augalų, atsiradusių mūsų planetoje ir turi sudėtingą dauginimąsi sporomis, dėl ko užauga ir atsikuria labai lėtai. „Lietuvos pataisams užaugti prireikia 20-25 metų, todėl sunaikinus jo sąžalyną – nei kitąmet, nei po dešimtmečio jo toje pačioje vietoje neberasime“, – pabrėžia jis.
A. Gaidamavičius teigia, jog kaime nuo seno šis nevalgomas ir šiurkštus augalėlis buvo naudojamas kaip šveitiklis pirtyje ir virtuvėje, o sporos turi sudirgusią odą gydančių savybių ir iki šiol yra viena brangiausių superkamų vaistinių žaliavų. „Dažniausiai žmonės prisimena pataisus per Velykas, nes jie idealiai tinka velykinio stalo puošimui. Tada daugiausiai ir nukenčia pataisynai, bet daugiau ne dėl to, kad patys žmonės prisirenka savo reikmėms, bet dėl prekybos jais“, – tikina jis.
Anot gamtosaugininko, yra tokių žmonių, kurie „prisiduria“ pragyvenimui pardavinėdami pataisus miestuose ir renka juos dideliais kiekiais. „Vienu metu pataisai dėl to tikrai tapo nykstančiu augalu, ypač aplink miestus, todėl dvi Lietuvoje augančios pataisų rūšys ir dar dvi rūšys jiems giminingų padraikų buvo įtrauktos į Apribotų ir draudžiamų rinkti bei prekiauti augalų sąrašą.“, – pabrėžia jis.
„Pats dažniausias iš visų išvardintų yra pataisas varinčius, aptinkamas praktiškai kiekviename eglyne, drėgnose vietose. Ši rūšis pakankamai gerai atsikūrusi ir jei kas klaustų mano nuomonės, tai leisčiau pataisą varinčių rinkti savo reikmėms, o drausčiau tik prekybą jais. Žmonių baudimas už nuskintą šį augalėlį yra nelogiškas, nes net neįmanoma palyginti, kiek visų rūšių pataisų sunaikinama vykdant plynus miško kirtimus ir kirtėjai dėl to neatlygina gamtai padarytos žalos“, – piktinasi gamtosaugininkas.
Velykų laikotarpiu siūlo puoštis ne pataisais, o samanomis
A. Gaidamavičiaus teigimu, pats puošniausias ir labiausiai geidžiamas Velykų stalui yra šarkakojis pataisas, augantis sausuose pušynuose. „Jei varinčiaus stiebeliai yra statūs, šarkakojo jie šliaužia pažeme ir labai gražiai išsišakoję. Ši rūšis vis dar apyretė ir reikėtų ne tik toliau riboti jų rinkimą, bet ir labiau pasaugoti miško kirtimų metu“, – įsitikinęs pašnekovas.
Anot gamtosaugininko, labai įdomūs augalėliai yra padraikos, taip pat augančios tik sausuose pušynuose ir tik Rytų Lietuvoje. Abi padraikų rūšys (dvišakė ir trivarpė) labai panašios ir anksčiau laikytos viena rūšimi. „Padraikos – labai dekoratyvios pataisų giminaitės ir ne vienam gali kilti pagunda prisiskinti jų velykiniam stalui. Įsidėmėkite šį augalėlį ir globokite“, – sako jis.
A. Gaidamavičiaus teigimu, patvankinis pataisiukas yra pats rečiausias iš visų pataisų, išsiskiria savo smulkumu ir gelsva spalva. Auga sunkiai prieinamose pelkių vietose, todėl tai apsaugo jį nuo rinkimo, bet neapsaugo nuo nykimo, nes pelkės Lietuvoje pamažu džiūsta.
„Taigi, pataisai vieni iš tų augalų, kurie nykstančiais tapo dėl mūsų kultūrinių tradicijų. Bet kad tradicijos nenukentėtų, pavasarį galima rasti ir daugiau visžalių augalų, kuriais pataisus galima pakeisti“, – aiškina jis.
Gamtosaugininkui labiausiai patinka velykinį stalą papuošti samanomis. „Miško samanų tokia didelė įvairovė, kad tikrai galima rasti labai gražių ir tinkančių papuošti stalą bet kokia proga. Kiti margučius papuošia bruknių, spygliuočių šakelėmis. Taigi, tikrai yra, kuo pakeisti pataisus, tik reikia būti kūrybingesniems. Ir gamta už tai padėkos“, – teigia A. Gaidamavičius.
Palygino situaciją po kelių metų: kai kurių nesustabdo ir baudos
Dar prieš keletą metų Lietuvos edukologijos universiteto biologijos mokslų dėstytoja Rimutė Barkuvienė GRYNAS.lt pasakojo, jog jai gerai pažįstama situacija, kuomet šis nykstantis augalas yra skinamas ir Velykų laikotarpiu pardavinėjamas turguje. „Nepastebiu, jog ir šiandien kažkas ypatingai keistųsi. Savo studentams visuomet sakau, kaip tai svarbu ir platinu žinią, jog pataisų skinti negalima. Šio augalo labai sudėtinga biologija, jis labai sudėtingai vystosi ir turi būti saugojamas“, – perspėja pašnekovė.
Dėl to šie labai jautrūs, nykstantys augalai kasmet nukenčia nuo žmogaus rankos. Pataisui išrauti pakanka akimirkos, o kad naujas išaugtų iš sporos prireikia net 20 – 30 metų. Dauguma žmonių šių visžalių augalų nepažįsta, todėl juos raunant gali nukentėti patys rečiausieji. Jeigu žali kerai išraunami, toje vietoje kiti pataisai išaugs tik po daugelio metų. O gal ir niekuomet...
Šiandien pataisai dėl to ir yra vadinami nykstančia rūšimi – jų nykimą iš esmės lėmė sudėtingas vystymasis, o Velykų laikotarpiu mūsų tradicijos jų išlikimui sukelia dar didesnę grėsmę.
Aplinkos ministerija įspėja, jog šių jautrių nykstančių augalų, įrašytų į Apribotų ar draudžiamų rinkti bei prekiauti laukinių augalų ir grybų sąrašą, negalima nei rauti, nei skinti, nei kitaip naikinti, nei jais prekiauti.
Pažeidusiems draudimą rauti pataisus ir prekiauti jais gresia administracinė atsakomybė. Už saugomų augalų neteisėtą rinkimą, paėmimą iš natūralios aplinkos numatyta iki 289 eurų bauda, o už augavietės sunaikinimą (raunant pataisus jų augavietė sunaikinama) – iki 144 eurų.
Norintiems žalumynais papuošti velykinį stalą aplinkosaugininkai siūlo pasirinkti invazinio augalo – šluotinio sausakrūmio, kurį daugelis žino kaip zuikiakrūmį, šakelių.