Plinta labai greitai
Lietuvoje Sosnovskio barštį, kaip ir kitus invazinius augalus, reikia naikinti. Nuo 2001 metų jis įtrauktas į kenksmingų ir naikintinų laukinių augalų ir grybų rūšių sąrašą. Šiam įsakymui (sąrašui) netekus galios, šiuo metu Sosnovskio barštis yra įtrauktas į Invazinių Lietuvoje organizmų rūšių sąrašą ir turi būti kontroliuojamas ar naikinamas vadovaujantis invazinių rūšių organizmų kontrolės ir naikinimo tvarka.
Sosnovskio barštis plinta labai sparčiai, yra gan sunkiai išnaikinamas. Vienas augalas subrandina vidutiniškai 20-100 tūkst. sėklų, kurias išbarsto net 4 metrų spinduliu. Be to, augalas puikiai atželia iš šaknų, net jei pjaunamas kelis kartus. Užaugina iki 10 cm storio šaknį, kuri giliai, iki 60 cm lenda į žemę.
Svetimšalės rūšys užgožia vietines, dažnai jos būna biologiškai stipresnės ir pasisavina vietinių augalų maisto medžiagas bei vandens atsargas. Dėl šios priežasties, pavyzdžiui, Sosnovskio barščiai, greitai plinta.
Naikinti galima keliais būdais
Viešose vietose Sosnovskio barščius stengiamasi naikinti šienaujant žolę arba naudojant chemines priemones – herbicidus. Tiesa, kai kurie augalai ir jiems yra atsparūs. Privačiuose sklypuose, senose sodybose botanikai pataria, jei barštis tik vienas kitas, iškasti jį kastuvėliu, šaknis išdžiovinti ir susmulkinti, o jei plotelis didesnis, tuomet geriausia yra augalus apdengti juoda plastikine plėvele, užversti žemėmis ir palikti tą plėvelę ten trejetą metų. Jei barščių daug – geriausia naudoti chemines priemones.
Botanikų teigimu, kovoti su Sosnovskio barščiais naudojant herbicidus reikia pradėti anksti pavasarį, kol augalai maži (iki 20-30 cm.). Jeigu nupurškus herbicidais dalis augalų išlieka ir atauga, maždaug po 30 dienų purškimą būtina pakartoti. Tačiau vertėtų nepamiršti, herbicidų negalima naudoti vandens telkinių pakrantėse, gyvenamosiose vietovėse ir kitose teisės aktais saugomose ir draudžiamose zonose.
Būtina laikytis saugos reikalavimų
Deja, sodybų šeimininkai susiduria su problema: Sosnovskio barščiai auga šalia vaiskrūmių ar vaismedžių, todėl naikinti su chemikalais negali. Tokie gyventojai „užgula“ miestų ligoninių priimamuosius dėl nudegimo, kuriuos įgijo pjaudami invazinį augalą. Ypač birželio – liepos mėnesiais, kai Sosnovskio barštis yra aktyviausias.
VUL Santaros klinikų gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Laura Malinauskienė įspėja, kad kapojant ar pjaunant Sosnovskio barščius būtina naudoti apsaugines priemones: storas pirštines, apsauginius akinius, vilkėti storais drabužiais, kurie turėtų rankoves, kad sultys negalėtų persigerti ant odos.
L. Malinauskienė perspėja, kad jei jau sultys vis dėlto pasiekė odą, būtina kuo greičiau tą vieta plauti po daug tekančio vandens.
„Jeigu tik kas užtiško, reikia būtinai iškart plauti po tekančiu vandeniu. Net jei buvo tik liestasi prie šio augalo, vis tiek reikia kuo skubiau ir gausiau tą vietą nuplauti. Žinoma, reikia saugoti nuo saulės spindulių“, – rekomenduoja specialistė.
Nedelsiant kreiptis į gydytoją
Tiems, kurie nudegimą pastebėjo vėliau, kai jau pradėjo rausti oda ar keltis pūslės, būtina kuo greičiau kreiptis į gydymo įstaigą.
„Jeigu jau atsirado pūslės, reikia kreiptis į gydymo įstaigą. Sunku pasakyti, kokį gydymą reikės taikyti, nes gali būti, kad jau bus būtinybė iš pūslių ištraukti skystį. Reikia parodyti gydytojui. Yra vaistai, kurie sustabdo bėrimo plitimą, o kol pasiekiama gydymo institucija, nudegintą vietą būtina laikyti švariai“, – aiškina gydytoja.
L. Malinauskienė pasakoja, kad dažnai tokie nudegimai palieka randus. Tačiau tai yra geriausia, kas gali nutikti po Sosnovskio barščio prisilietimo: jei pūslė laikoma nešvariai, galima infekcija. Tokiu atveju gresia kraujo užkrėtimas, kuris dažnai baigiasi mirtimi. Jeigu sultys patenka į akis – gali išgraužti rageną.
Lietuvoje Sosnovskio barščių vis dar labai daug. Daugiausia – viešosiose (savivaldybių prižiūrimose) vietose, sodų, gyvenamųjų rajonų bendrijoms priklausančiose teritorijose. Čia už šių augalų naikinimą atsakingi teritorijų šeimininkai.