Sveikata iš gamtos: vaistažolių potencialas, kurio paslapties dar neįminė nė mokslininkai

Nors žinome, kam reikalingos ir kuo svarbios įvairios biologinės rūšys, tačiau apie tai, kam gamtai reikalingas žmogus, dažniausiai net nepagalvojame. Apie žmogaus svarbą gamtai ir jos reikšmę žmogaus sveikatai „Litexpo“ parodų centre vykusioje „Ekologikos“ parodoje pasakojo Lietuvos žaliųjų judėjimo Tarybos narys Andrejus Gaidamavičius.

Kasdien išnyksta rūšys, gydančios mirtinas ligas

Gamtininkas savo kalbą pradėjo nuo jam pažįstamos močiutės iš Labanoro girios žodžių: žmogus šioje žemėje yra tam, kad paliktų ją gražesnę, negu rado atėjęs.

Skirtingų rūšių priklausomybę nuo viena kitos galima suprasti pasitelkus paprastus pavyzdžius: kas nutiktų, jei išnyktų kokia nors rūšis? A. Gaidamavičius siūlo pastebėti visiems žinomos lydekos vaidmenį gamtoje.

„Jeigu ežere nebūtų lydekų, visų pirma, jos nereguliuotų karpinių žuvų populiacijos (karosų, karpių ir panašių žuvų). O šios žuvys minta planktonais – smulkiais vėžiagyviais, kuriuos žvejojantys žiemą gali lengvai pamatyti eketėje iškilusius į paviršių pakvėpuoti grynu oru, nes po ledu būna sumažėję deguonies. Jei sumažėja planktonų dėl karpinių žuvų gausos, planktonas nesuvartoja dumblių ir vanduo tampa drumstas“, – tikina A. Gaidamavičius.

Gamtininkas atkreipia dėmesį į populiarų švedų posakį: jeigu nori, kad vanduo būtų švarus, į vandens telkinį įleisk lydeką.

Nors retas iš mūsų apie tai pagalvoja, tam tikros rūšies išnykimas paveikia ir kitas rūšis ir net gali lemti kitų rūšių išnykimą. „Kad ir kokį mažą vabalėlį nužudytume kur nors kitame pasaulio krašte, po kiek laiko tai paveiktų mus visus. Albertas Einšteinas yra pasakęs, jog išnykus bitėms žmonijai žemėje liks gyventi vos keturi metai, nes nebebus kam apdulkinti mūsų kultūrinių augalų, o šie nebeduos derliaus“, – tikina gamtininkas.

Mokslininkų teigimu, kasdien žemėje išnyksta augalų rūšis, kuri gali pagydyti mirtiną ligą – pasirodo jog tik 5 proc. pasaulio augalų vaistinės savybės mums yra žinomos. „Kuriame daug visokių cheminių vaistų, bet koks medicininis potencialas dar slypi gamtoje – sunku net įsivaizduoti“, – pabrėžia A. Gaidamavičius.

Išnykus vienai rūšiai išnykti gali ir visos kitos

Biologinės įvairovės trapumą gamtininkas įrodo dar vienu pavyzdžiu: „Štai, yra neypatingai dažna žolė, pavadinimu vaistinė kraujalakė. Šį augalą apdulkina Raudonojoje knygoje įrašytas drugelis kraujalakinis melsvys, mintantis šio augalo nektaru ir dedantis ant jo kiaušinėlius. Juos surenka vienos rūšies skruzdėlė, kuri to drugelio kiaušinėlį nusineša į savo lizdą.

Skruzdėlyne išsirita vikšrelis, kurį skruzdėlės maitina ir mainais gauna jo išskiriamo saldaus skysčio. Vikšrelis skruzdėlyne virsta lėliuke, iš kurios išsirita drugelis. Jeigu sunaikinsime nors vieną iš šių rūšių, išnyks ne viena, o visos trys rūšys. Reikia prisiminti, jog rūšys nyksta ne po vieną – automatiškai nyksta ir visos kitos, kurios yra susijusios ekologiniais ryšiais.“

Kyla klausimas – o koks žmogaus vaidmuo ekosistemoje? Gamta ir žmogus per tūkstančius metų prisitaikė prie vienas kito. Paskutinis ledynas Lietuvoje ištirpo prieš maždaug 17 tūkst. metų, o dar keletą tūkstančių metų mūsų šalies teritorijoje nebuvo nieko – iki žmogaus įsikraustymo, čia buvo tik šiaurės elniai ir šiaurės lapės.

„Įsikraustęs žmogus iš pradžių vien tik medžiojo, o maždaug prieš 6 tūkst. metų pradėjo vystyti žemdirbystę. Gamta ir žmogus prisitaikė prie vienas kito: neįsivaizduojate, kiek daug rūšių atkeliavo paskui žmogų per Baltijos jūrą. Trečdalis ar ketvirtadalis visų Lietuvoje gyvenančių rūšių čia yra tik dėl žmogaus atsikraustymo“, – teigia gamtininkas.

Nykstantis kaimas kelia daug grėsmių rūšims

Šiandien vykstantis tradicinio kaimo nykimas turi neigiamų pasekmių – storėjant Raudonajai knygai, gamtininkas suskaičiuoja 800 nykstančių rūšių, iš kurių apie 50 rūšių nyksta dėl tradicinio kaimo nykimo.

„Lietuvoje tūkstančius metų gyveno bitė, išsigrauždavusi sau urvelį moliniuose pastatuose, vertikaliuose paviršiuose. Kaime pradingus moliniams pastatams, neturinčios kur gyventi bitės išnyko, nes visi žmonės keliasi į miestus ir molinių namų nebestato", - sakė gamtininkas.

Toli gražu tai ne vienintelė neigiama kaimo nykimo pasekmė. „Daug gyvulių, ypač arklių, kurie ilgą laiką buvo mūsų pagrindinė darbo jėga, nebepalieka kaimuose tų krūvelių, ant kurių gyvena mėšlavabaliai. Iš tikrųjų šis vabalėlis yra labai svarbus, nes juo minta patys gražiausi mūsų faunos paukščiai – į indėną panašus kukutis ir žalvarnis. Jeigu kaimuose nebelieka arklius, karves laukuose, o ne fermose laikančių žmonių, nebeliks ir šių paukščių“, – parodoje įspėja gamtininkas.

A. Gaidamavičius kalba apie naują terminą – dalgio ekologija: „Gyvename tokioje klimato zonoje, kurioje, nepjaunant žolės ir nieko nedarant, per dešimt metų viskas užaugtų mišku ir nebūtų nė vienos pėdos pievelės. Savo ūkinės veiklos dėka, žmogus išsaugo pievas, kuriose gali augti daugybė žolių, gėlių ir tinkamai jas apdulkinančių vabzdžių.“

Benzininę žoliapjovę pakeitus dalgiu – vėžys nebaisus

Pasak Lietuvos žaliųjų judėjimo tarybos nario, dalgis turi didelės reikšmės žmogaus sveikatai. Naudojant šį įrankį, dirba tie raumenys, kurie nedirba dirbant kitus darbus. „Naudojant dalgį, formuojama geresnė pusiausvyra, taisyklinga laikysena. Kas bandė šienauti dalgiu, gali pasakyti, jog dirbant susikūprinus dalgis sminga į žemę. Negana to, dirbant sunkų darbą žmogus giliai kvėpuoja, taip aprūpindamas savo smegenis deguonimi, mintys tampa švaresnės“, – dalgio privalumus vardija gamtininkas.

A. Gaidamavičius pabrėžia, jog šienapjūtės metu daugybė augalų išskiria bioaktyvias medžiagas, kurios veikia antimikrobiškai. Giliai jomis kvėpuojant, iš plaučių išvaloma daug žalingų mikroorganizmų. „Šienaudamas žmogus gausiai prakaituoja. Šiomis dienomis mes naudojame įvairias priemones, kad neprakaituotume ir atitinkamai neleidžiame savo organizmui pašalinti daug žalingų medžiagų. Tokiu būdu darome sau žalą“, – atkreipia dėmesį jis.

„Šienapjūtės metu užplūsta ir gera emocinė būsena, kuri veikia visą organizmą. Vėžiu tikrai nesusirgsite, jei šienausite pievas. Būdami geros nuotaikos dar ir dainą užtrauksite – liaudies dainos Lietuvoje ir atsirado iš tokių darbų. O fiziškai gerai padirbėjus ir apetitas geras, ir miegasi gerai – nereikia ir jokių tablečių“, – tikina A. Gaidamavičius.

Tuo metu benzininės žoliapjovės poveikis yra visiškai kitoks, nes tokiu būdu pjaunant žolę tenka ir kvėpuoti jos išskiriamomis medžiagomis.

Gamtininkas prisimena dažnai mokyklose girdėtus žodžius, jog žmogus be oro gali išgyventi kelias minutes, be vandens – kelias dienas, be maisto – kelias savaites. Jis pastebi, jog šiandien reikėtų pratęsti šią seką ir sakyti, jog be tablečių ir maisto papildų ilgai taip pat neišgyventume.

Giliai širdyje kiekvienas iš mūsų yra biologas

Lietuvoje orchidėjų galima rasti ne tik namuose ant palangės – iš tiesų, net apie 30 rūšių laukinių orchidėjų galima rasti mūsų gamtoje. Gamtininko teigimu, viena iš šių rūšių, gelsvoji gegūnė, baigia išnykti dėl to, jog nebešienaujamos žemapelkės. „Jose auga viksvos – nors jų pašarinė vertė yra menka, kai žmonėms trūkdavo pašaro, jie šienaudavo ir žemapelkes. Dabar tose pelkėse esantis supuvusių viksvų sluoksnis neleidžia prasikalti šių orchidėjų sėkloms, todėl augalas nyksta“, – aiškina A. Gaidamavičius.

A. Gaidamavičius įsitikinęs, jog kiekvienas žmogus giliai širdyje yra biologas. „Pažiūrėkite, kaip vaikai nuo pat mažumės domisi gyvąja gamta, matyt, tai užkoduota genuose. Taigi, gamtoje žmogus gali stebėti ir stebėtis, o kol gali stebėtis, tol turi tokią pačią aistrą gyventi kaip ir bet kuris sutvėrimas žemėje. Ir tik turtingoj ir įvairioj gamtoj žmogus jaučiasi geriausiai, nes įvairovė ir yra tikrasis grožis. Žmogų nesąmoningai traukia ši įvairovė – jeigu jūs renkatės vietą piknikui, jūs tiesiog automatiškai pasirinksite tą vietą, kurioje yra daug įvairios ir gražios gamtos“, – aiškina jis.

Ir vis dėlto žmogus yra biologinę įvairovę naikinantis padaras, ar ne? „Jis vienintelis suteikia gamtai vertę. Galime sunaikinti visą gamtą aplink mus, išnyktume patys, tačiau po kokių 2 milijonų metų gamta atsistatys. Ne gamtai reikia tos biologinės įvairovės, o pačiam žmogui. Žmogus naikina daug natūralių buveinių, bet ir kuria tokias, kurių niekas kitas negali sukurti, pavyzdžiui, tokias atviras buveines, kaip pievos“, – tikina A. Gaidamavičius.

Gamtininkas pastebi ir tai, jog per pastaruosius tūkstančius metų tarp žmogaus ir jį supančios aplinkos užsimezgė stiprūs ekologiniai ryšiai – šiandien dalis augalų ir gyvūnų rūšių net negalėtų išgyventi be žmogaus. „Kyla klausimas: ar išnykus žmogui, gamta taip pat išnyktų? Taip, jeigu išnyks žmogus, kuris ne tik ima, bet ir duoda, ir ne, jeigu išnyks žmogus, kuris tik ima iš gamtos“, – teigia pašnekovas.

Daugiau nuotraukų iš parodos-forumo: