Išgelbės kvapnūs augalai
Natūralios ir profesionalios medicinos specialistai nesutaria, kokios geriausios prevencinės priemonės prieš uodus. Štai gerai žinoma žolininkė Jadvyga Balvočiūtė siūlo pasitelkti visus kvapnius augalus: jie nubaidys įsisiautėjusius kraujasiurbius.
Mėgstantiems gaivesnius kvapus J. Balvočiūtė siūlo rinktis pušų ar eglių spyglius, mėtas. Viską sutrynus į vientisą masę, reikia ja išsitrinti apnuogintas kūno vietas, plaukus.
Tinka ir gvazdikėlis
Jei šios priemonės negelbėja, liaudies medicinoje rekomenduojama naudoti gvazdikėlį. Šis augalas – vienas didžiausių uodų priešų. Gelbėja paprastutė priemonė – prieskoninių gvazdikėlių nuoviras: 1/2 stiklinės vandens reikia pavirti 10-12 gvazdikėlių, uždengti ir leisti atvėsti. Ištepti tuo nuoviru visur, kur tik gali uodai kąsti. Dar liaudies išmintis byloja, jog uodams itin nemielas česnakų kvapas. Per iškylas gamtoje reiktų skanauti česnakų. Sakoma, kad kai kuriems žmonėms tai padeda.
Siūlo repelentus
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja nuo uodų saugotis keliais būdais. Pirmiausia, Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė skatina gyventojus temstant kuo mažiau būti prie vandens telkinių.
„Kadangi uodams itin patinka šiltas ir drėgnas oras, labiausiai jie puola saulei leidžiantis ir tekant, todėl reikėtų vengti vaikščioti lauke temstant ar auštant ir nereikėtų vakarais būti arti vandens. Aktyviausiu uodų skraidymo metu rekomenduojama dėvėti drabužius, dengiančius rankas ir kojas, avėti kulkšnis pridengiančius batus, mūvėti kojines. Veido bei drabužiais nepridengtų kūno vietų apsaugai naudoti repelentus (uodus atbaidančias priemones). Uodai taip pat vengia eterinių aliejų, jiems itin nemalonus eukalipto eterinio aliejaus kvapas“, – komentuoja specialistė.
Ji tęsia, kad patalpose esančių durų ir langų angas reikėtų aklinai uždengti tinkleliais arba nakčiai uždaryti. Dieną vėdinant patalpas sudaryti skersvėjį (uodai jo vengia). Miegant lauke ar nesandariose patalpose, virš lovos galima pakabinti audeklą ar tankų tinklą, kurio kraštus atsigulus reikėtų pakišti po čiužiniu. Audeklas ar tinklas turi būti nesuplyšę.
Ką rinktis: purškiamą ar tepamą?
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Vilniaus departamento Produktų vertinimo skyriaus vedėjas Saulius Majus, savo ruožtu, atkreipia dėmesį, kad repelentai gali būti kelių rūšių: tepami ir purškiami.
Specialistas pataria griežtai vadovautis instrukcijomis, pateikiamomis gaminio etiketėje. Jose nurodoma, kaip gaminys turi būti naudojamas – purškiamas ant odos, ar ant drabužių.
Norint nuo uodų apsaugoti kūdikius ir vaikus iki trejų metų, kuriems nerekomenduojama naudoti jokių kosmetinių gaminių ir repelentų, tinkamiausias būdas – į gamtą kūdikį vežti vežimėliu prieš tai jį tinkamai paruošus. Rekomenduojama repelentu, skirtu vaikams, papurkšti tas vežimėlio vietas, kurių negali pasiekti kūdikis, palaukti, kol išdžius, ir tik tada kūdikį paguldyti į vežimėlį.
Uodus ir kitus vabzdžius atbaidantys kremai, pieštukiniai repelentai skirti tepti ant odos. Tokiuose preparatuose veiklioji medžiaga įmaišyta į kremą ar kitą kosmetinę priemonę, tad jos poveikis gali būti kiek silpnesnis. Visuomenės sveikatos specialistai pataria jautresnės odos žmonėms, vaikams geriau rinktis ant drabužių purškiamus preparatus ir taip išvengti tiesioginio sąlyčio su oda arba repelentus, kurių pagrindinė veiklioji medžiaga yra augalinės kilmės (ne cheminės).
Nerekomenduojama naudoti ant odos purškiamų repelentų, jeigu odoje yra žaizdų. Purkštis ar teptis repelentais reikėtų tik lauke, atvykus į gamtą, nederėtų iš anksto apsipurkšti namuose, uždaroje patalpoje.
Veikliosios cheminės medžiagos koncentracija vabzdžius atbaidančiame produkte nurodoma ant gaminio pakuotės. Gali būti ir 100 proc. ir mažesnės koncentracijos repelentas. Kuo didesnė koncentracija, tuo ilgesnis bus produkto poveikis ir tuo mažesnio kiekio reikia.
Ką daryti, jei vis dėlto jau įgėlė?
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja, kad dažniausias Lietuvoje paprastasis uodas, tačiau pasitaiko ir maliarinių uodų, kurie esant palankioms sąlygoms gali platinti maliariją. Dėl trumpos ir nepakankamai karštos vasaros uodai Lietuvoje didelės grėsmės nekelia, bet kasmet pasitaiko įvežtinės maliarijos atvejų, dažniausiai iš Afrikos.
Maitindamiesi žmonių krauju uodai sukelia diskomfortą – uodų įgėlimai yra skausmingi. Taip pat negalima pamiršti ir toksinio uodų seilių poveikio. Uodų sukandžiotiems žmonėms dažnai niežti ir degina odą, atsiranda paraudimas ir patinimas, o kasymasis gali sukelti odos užkrėtimą. Ypač kenčia alergiški žmonės.
Ir alergiški, ir ne žmonės patiria diskomfortą dėl uodo įgėlimo. Dažniausiai kenčiama nuo niežėjimo. Žolininkė J. Balvočiūtė rekomenduoja naudoti gysločio kompresus, plūdenas.
Nacionalinis visuomenės sveikatos centras siūlo po įgėlimo nuplauti ar dezinfekuoti žaizdą, kad sumažėtų niežulys, nes kasantis gali būti sukeliama antrinė infekcija. Niežėjimui malšinti tinka šaltas vanduo, ant įkandimo vietos galima palaikyti ledo gabalėlį ar uždėti šaltą kompresą. Taip pat tinka ir niežulį mažinantys preparatai, kuriuos įsigyti patars vaistininkas. Bet svarbiausia - nesikasyti.