Tai ne piktžolės: pamatę šiuos augalus šiukštu nepraeikite

Vasarą pievos pilnos vaistų – tai puikiai žino tie, kurie moka atpažinti sveikatai naudingus augalus. Kartais net ir nemėgstama, darže paspiriama piktžolė gali tapti sveikatos ir geros savijautos šaltiniu – geriausi vaistai nuo visų ligų yra arčiau nei gali atrodyti.

Žiognagė nuramins ir pagerins miego kokybę

Žolininkė Adelė Karaliūnaitė tikina, jog šiomis dienomis drėgnesnėse vietose galime nesudėtingai rasti raudonųjų žiognagių, pasižyminčių daugybe žmogaus sveikatai naudingų savybių. Žiognagės yra daugiametės žolelės, kurių arbata geriama nervams nuraminti, miegui pagerinti.

„Jei suviduriavote nuo netinkamo maisto, galite gerti ne tik žolelės, bet ir jos šaknies nuoviro. Žolę ir šaknis lengviausia rinkti žiognagei žydint, nes nužydėjusi ji greitai subrandina į žiogo nagelius panašias sėklas ir būna sunkiai randama laukinių augalų sąžalynuose. Veikliosios medžiagos žolėje ir šaknyse išlieka apie tris metus“, – aiškina A. Karaliūnaitė.

Raudonosios žiognagės ir jos sesers geltonosios žiognagės – geum urbanum – šaknyse yra gliukozido geino, rauginių ir karčiųjų medžiagų, dervų, eterinio aliejaus. Žolininkės teigimu, jis suteikia žolelei cinamoną primenantį skonį, todėl geltonąja žiognage būdavo, o kai kur ir tebėra skaninami konditerijos gaminiai.

Žiognagės šaknų ir žolės nuoviras padeda atstatyti jėgas po sunkaus fizinio krūvio. Nuoviras pagelbės esant vidurių pūtimui, sutrikus skrandžio veiklai, esant žarnyno spazmams.

Norėdami pasigaminti šio nuoviro, 2 valgomuosius šaukštus žolės ir šaknų mišinio užplikykite litru verdančio vandens termose ir palaikykite 2 valandas. Gerkite mažais gurkšniais arba per šiaudelį po pusę stiklinės kas 2–3 valandas.

Šiuo nuoviru galite keletą kartų per dieną po valgio skalauti burnos ertmę esant opoms, paradontitui. Būtinai išskalaukite burną prieš eidami gulti.

A. Karaliūnaitė siūlo pakramtyti džiovintos šaknies gabaliukų, jei kamuoja jūros liga, taip pat skrendant lėktuvu, ilgai važiuojant automobiliu, keliaujant laivu.

„Išmokykite vaikus atrasti gegutės duonos žiedelius. Jie tokie skanūs, maloniai salstelėję, stangrūs ir traškūs. Užtenka keleto žiedelių kas dieną tol, kol žiognagė žydi, kad sustiprėtų imunitetas, atsirastų daugiau jėgų vasaros linksmybėms“, – pataria A. Karaliūnaitė.

Žliūgės arbata skystina kraują ir mažina skausmą

Žliūgė – dar vienas sveikatai naudingas augalas, kurį rasti dar paprasčiau. Kone kiekvienas šią piktžolę dažnai pastebi savo kieme, tačiau ne kiekvienas žino, kokiomis naudingomis savybėmis ji pasižymi.

„Kai paskaitose paminiu daržo žliūgę, žmonės labai suklusta, nes tai kiekvienam, kas turi bent mažiausią žemės plotelį, puikiai pažįstama įkyri piktžolė. Ji auga net kambarinių gėlių vazonėliuose ir visada be gailesčio raunama lauk. O nereikėtų. Šis mažas augalėlis toks išradingas ir prisitaikęs išgyventi bet kokiomis sąlygomis, kad mums telieka tik naudotis jo per tūkstančius metų sukauptomis išmonėmis savo sveikatos labui“, – teigia A. Karaliūnaitė.

Žliūgė net ir karščiausią vasarą sugeba pasilaistyti savo šaknis, nukreipdama ant lapų surinktą rasą į žemę. Jos lapai visuomet sultingi ir žali. Nuo ankstyvo pavasario švelnia žliūgės žolele mėgaujasi parskridę paukščiai, o iki pat užšąlant žliūges į urvelius nešasi pelės.

„Lotyniškas jos pavadinimas – stellaria – reiškia žvaigždelę. Gal dėl to, kad žliūgės žiedeliai balti ir panašūs į mažulytes žvaigždeles, o gal dėl to, kad pastoviai geriant jos arbatėlę, žmogus mato danguje net mažiausias žvaigždeles. Šio augalėlio neverta džiovinti, nes labai vertingas medžiagas, karotiną, vitaminus, neišdžiūstantį aliejų, žliūgė sukaupia būtent sėklose, o jos džiovinant sunoks ir išbyrės“, – perspėja ji.

Žolininkės teigimu, geriausia žliūgę sumalti mėsmale, o gautą tyrelę užšaldyti ledukų paruošimui skirtuose maišeliuose. Imti iš šaldiklio leduką, dėti į stiklinę, užpilti verdančiu vandeniu ir arbata paruošta. Galima gerti 3-4 kartus per dieną po stiklinę, tinka ir vaikams.

„Tokia paprasta arbatėlė labai palankiai veikia organizmą, tik visada reikia atsiminti, kad žolelėmis per vieną dieną sutrikusių kūno reikalų nesutvarkysite. Žliūgės arbata arba jos sultys geriamos ilgą laiką, senyvo amžiaus žmonės gali gerti kasdien visus metus. Nuolat geriant žliūgės arbatą pagerės širdies darbas, paskystės kraujas, mažiau trūkinės kraujagyslės, nusiramins nervai, sumažės skausmai, suminkštės augliai, lipomos, limfomos. Geriau gis žaizdos, pagražės oda, nagai ir plaukai“, – vardina A. Karaliūnaitė.

Miestietės gali auginti žliūges vazonėliuose šalia kambarinių gėlių. Tereikia iš daržo parsinešti saują žolelės ir padėti į vazonėlį. Pasisės pati, tik palaistykite. Nuskinta greitai atželia, o gerai prižiūrima auga net žiemą.

Garšva padės nudegusiems ir turintiems žarnyno sutrikimų

Sveikuolė ir Žolinčių akademijos prezidentė Danutė Kunčienė pabrėžia, jog savo stiprybe augalai su mumis dosniausiai dalinasi po pietų. Vasaros metu savo kelyje galime sutikti daugybę vertingų augalų – būdami netoli jų, neturėtume praeiti pro šalį. Žolininkė išskiria, jog pačios vertingiausios nesunkiai randamos žolės – tai kiaulpienė, garšva, dilgėlė, meškinis, česnakas, tamsioji plautė, kiškio kopūstai, žliugės.

D. Kunčienė rekomenduoja šią vasarą nepraleisti galimybės pagerinti savo sveikatą susipažįstant su garšva. Iš šios žolės galima pasigaminti ir skanių užtepėlių bei pagardinti kitus patiekalus. Garšva randama miškuose, krūmuose, soduose, auga visą vasarą iki pat rugsėjo pabaigos.

„Garšva – puikus vitaminų ir mikroelementų šaltinis. Augalo lapuose ir stiebuose gausu eterinių aliejų. Šias žoles reikia vartoti šviežias, dėti į visas salotas, sriubas, galima praturtinti ir avižų košę“, – vardina Žolinčių akademijos prezidentė.

Tai vienas ilgiausiai žaliuojančių augalų, yra tinkamas valgyti. „Jis praturtina maistą biologiškai aktyviomis ir mineralinėmis medžiagomis. Augalas padeda šalinti žarnyno ir šlapimo pūslės sutrikimus, gydo reumatą, podagrą. Išoriškai sutrinti lapai gali būti naudojami nudegimams gydyti“, – aiškina ji.

Garšva yra pirmoji pagalba esant nudegimams nuo saulės – pasidarius šios žolės nuoviro, juo galima plauti ir itin stipriai nudegusią veido odą. D. Kunčienė rekomenduoja gerti garšvos arbatas esant kasos sutrikimams, o jaučiantiems nerimą galima naudoti šios žolės lapų voneles kaip raminančias.

Žolinčių akademijos prezidentė siūlo išmėginti sveikuoliško padažo su garšvomis receptą. Tereikia suplakti saują garšvų lapų, porą šaukštų graikinių riešutų, keletą lapų meškinio česnako, įpilti porą šaukštų alyvuogių aliejaus įberti šiek tiek druskos, užpilti citrinos sulčių šaukštelį ir truputį mineralinio vandens. Šis padažas geriausiai tinka prie daržovių ir košių.