Peršalus pirmiausia ieškokite pelkinės vingiorykštės
Visų pirma, vaistinėse randamų vitaminų, tablečių ir sirupų jokiu būdu negalima lyginti su vaistažolėmis, nes tai yra visiškai skirtingos gydymosi priemonės, pasižyminčios savitu poveikiu žmogui. Pirmas ir pagrindinis jų skirtumas yra veikimo laikas: vaistinių preparatų poveikis jaučiamas iškart arba neilgai trukus po jų suvartojimo, o vaistažolių poveikį galima pajusti gerokai vėliau.
DELFI kalbinti specialistai pripažino, kad pačios efektyviausios arbatos peršalus - vingiorykštė, čiobrelis ir šalavijas. Jos turėtų padėti greičiau įveikti nepageidaujamus simptomus.
S. Juknevičienės teigimu, pelkinė vingiorykšte yra vienas iš daugiausiai vitamino C turintis augalas, dažnai sutinkamas Lietuvos grioviuose, drėgnose pamiškėse, kirtimuose.
Jei ilgą laiką jo nevartojate - ne bėda. Augalas gali padėti ir jau pajutus pirmuosius simptomus. Šis augalas slopina uždegimą, mažina temperatūrą, skystina kraują. Nepaisant to, ilgą laiką gerti to paties augalo arbatos žolininkė nerekomenduoja – vaistažoles reiktų kasdien keisti, maišyti.
Idealu, jei pavyksta pelkinių vingiorykščių prisirinkti vasaros metu patiems, tačiau net ir nespėję to padaryti gali rasti augalo praktiškai visur, kur parduodami vaistai ir vaistažolės.
„Pelkinė vingiorykštė yra tonizuojantis augalas, kurio arbatą reikėtų gerti priešpriečių metu. Užtenka išgerti vieną puodelį arbatos vaistažoles užpylus karštu vandeniu – nesvarbu, ar tai verdantis, ar karštas vanduo“, – teigia S. Juknevičienė.
Vaistažolių mišinys, kurio poveikis jaučiamas iškart
Esama ir daugiau peršalimą lengvai įveikiančių vaistažolių – viena iš jų žolininkė vadina dilgėlę, kuri valo kraują ir laisvina vidurius. „Prieš pusryčius išgerta dilgėlių arbata stiprina ne tik imunitetą, bet ir nervų sistemą. Nors apie tai nėra dažnai kalbama, tačiau stiprėjant nervų sistemai stiprėja ir imunitetas, o tuomet atsiranda ir atsparumas peršalimui“, – tikina S. Juknevičienė.
Tiesa, galima gerti ne tik dilgėlių arbatas, bet ir mirkyti kojas dilgėlių vonelėse – taip gydantis nuo peršalimo pasveikstama greičiau.
Peršalimas gali būti gydomas ir šalaviju – augalas pilkais lapais, kuris sėjamas daržuose ir nuo seno garbinamas indėnų. „Šalavijas taip pat turi daug eterinio aliejaus ir pasižymi stipriu priešuždegiminiu poveikiu. Nerekomenduočiau gerti šio augalo arbatos ilgiau nei tris dienas, nes šalavijo veikliosios medžiagos yra labai stiprios“, – pataria S. Juknevičienė.
Žolininkė rekomenduoja pasidaryti šių vaistažolių mišinį, kuris padės greičiau pamiršti peršalimą. „Į atskirą dubenėlį sumaišykite po šaukštą čiobrelio, vingiorykštės ir gysločio – iškart pajusite, bus lengviau kvėpuoti ir nebeskaudės gerklės. Vietoje čiobrelio galite naudoti ir šalaviją, o vietoje vingiorykštės – liepžiedžius. Apsirgus per dieną išgerkite 4-5 puodelius šios arbatos nedėdami jokio cukraus“, – receptu dalinasi pašnekovė.
Mėgstantiems saldžias arbatas ir norintiems pasveikti, cukraus reikės atsisakyti arba pakeisti jį medumi. Pasak žolininkės, cukrus gali pakeisti chemines arbatoje esančių augalų savybes ir slopinti jų veikliąsias medžiagas.
Rūpintis savo sveikata reikia ne tik susirgus
S. Juknevičienės teigimu, viena iš didžiausių klaidų, kurias daro žmonės – savo sveikata pradeda rūpintis tik tuomet, kai peršala ar pajaučia kokios nors kitos ligos simptomus. „Įprastai vartojant vaistažoles jų poveikis gali pasireikšti tik po keleto dienų ar savaitės. Žinoma, po savaitės sloga ar peršalimas ir negydomas traukiasi savaime, nes organizmas pats kovoja su svetimkūniais“, – pabrėžia žolininkė.
Ji rekomenduoja vaistažolių arbatas prisiminti ne tik peršalus, o kasdien išgerti po vieną ar du puodelius arbatos. „Pradėjusi gerti vaistažolių arbatas pastebėjau, jog kasmet vis mažiau sergu. Aišku, aš irgi neišvengiu gripinių susirgimų ir kartą per metus tenka pasivalyti nosį. Niekam nepavyksta visiškai nesirgti – tai natūralu“, – pastebi S. Juknevičienė.
Nors vaistažolės įprastai geriamos nekreipiant didelio dėmesio į paros metą, esama taisyklių, kurių pravartu laikytis. Kai kurios arbatos veikia raminamai ir suvartojus jas ryte gali būti jaučiamas mieguistumas. Tonizuojančius augalus žolininkė rekomenduoja gerti antroje dienos pusėje – tai vingiorykštė, avietės lapai.
„Šalaviją galite gerti bet kada, nes jo poveikis gali būti įvairus. Vienus žmones jis veikia tonizuojančiai, kitus raminančiai. Augalas veikia centrinę nervų sistemą ir jo poveikis priklauso nuo to, kokio stiprumo arbatą ir kaip dažnai gersite. Siūlau darytis nestiprią šalavijo arbatą – profilaktiškai naudojant pakanka įsidėti 1-2 lapelius. Susirgus galima įsidėti ir 3-4”, – pataria S. Juknevičienė.
Vertingiausia avietės dalis – ne uoga
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Dominyka Petruškaitė tikina, jog peršalus pakaks turėti dvi žoleles – pasveikti padės aviečių ir liepžiedžių arbatos. Šios dvi arbatos yra puiki ir išbandyta priemonė, padedanti greitai pasveikti. „Šios vaistažolės veikia kaip natūralus aspirinas, slopinantis temperatūrą, malšinantis uždegimą, skatinantis prakaitavimą ir greitesnį skysčių judėjimą. Greičiau cirkuliuojant limfotakai ir kraujotakai, iš organizmo pašalinamos blogosios medžiagos“, – aiškina specialistė.
Dažniausiai vaistažolės vartojamos išsiverdant iš jų arbatos, tačiau galima ir kvėpuoti daug eterinių aliejų turinčių vaistažolių nuovirų garais – tam tinka čiobrelis, šalavijas.
Peršalimą įveikti gali padėti ir aviečių lapai – būtent ši augalo dalis yra tinkamiausia peršalimui gydyti. „Žmonės dažnai klaidingai mano, jog naudingiausia avietės dalis yra pati uoga, tačiau jose veikliųjų medžiagų esama labai mažai. Veiklioji medžiaga suteikia lapeliams kartumo, o uogos yra saldžios ir to neturi. Arbatą geriausia virti iš šviežių aviečių lapelių“, – tikina D. Petruškaitė.
Čiobreliai skatina kvėpavimo takų valymąsi, greičiau prasivalo skrepliai, lengvėja kosulys. Daug eterinio aliejaus turintis augalas pasižymi antiseptiniu poveikiu ir taip pat padeda nugalėti peršalimą. Veiklioji čiobrelio medžiaga – timolis, veikiantis antiseptiškai ir užmušantis virusus. Ši vaistažolė gerina virškinimą ir skystina sekretą. Dar vienas augalas, efektyviai skystinantis sekretą, – gyslotis, kurio peršalus taip pat svarbu turėti namuose.
Peršalimą įveikia čiobrelių žiedai
Natūraliai vaistinio čiobrelio gamtoje negalima rasti – jis yra sėjamas. Paprastąjį čiobrelį rasti kur kas lengviau, nes jis auga visur, kur šviečia saulė, kur smėlynai, dažnai randamas ant piliakalnių, įvairių kalvelių, pamiškėse. Peršalimą įveikti gali ir vaistinis, ir paprastasis čiobrelis.
Veikliosios čiobrelių medžiagos taip pat slypi žiedeliuose. Vaistininkė pastebi, jog dažnai prekybos centruose galima rasti nekokybiškos čiobrelių arbatos, kadangi pakeliuose būna ne tik čiobrelių žiedeliai, bet ir lapeliai, kuriuose veikliųjų medžiagų beveik nėra. Svarbu įsidėmėti, kad geriausia gerti čiobrelių žiedų arbatą.
Kai kurie žmonės sirgdami mano, jog kuo daugiau gers arbatų, tuo greičiau pasveiks, tačiau D. Petruškaitė pabrėžia, jog piktnaudžiauti vaistažolių arbatomis nevalia. „Žolelių ilgai vartoti negalima. Pavyzdžiui, čiobrelių ir šalavijų negalima gerti ilgiau nei 2 savaites ir tik tuo atveju, jei esate peršalę. Nesergant reikėtų gerti dar rečiau, įvairesnes arbatas. Pavyzdžiui, vieną dieną gerti čiobrelius, kitą ramunėles, medetkas“, – pataria vaistininkė.
Dažnesnis arbatos gėrimas peršalus skatina greitesnį organizmo valymosi procesą, prakaitavimą ir kenksmingų medžiagų atsikratymą, tačiau D. Petruškaitė rekomenduoja per dieną neišgerti daugiau nei 2,5 litro arbatos.