Apie elektromobilius pasikalbėjome su Vilniaus Gedimino technikos universiteto Transporto inžinerijos fakulteto Automobilių inžinerijos katedros doc. dr. Vidu Žurauliu ir žaliųjų energijos sprendimų bendrovės „Enefit“ viešojo įkrovimo stotelių tinklo vystymo vadovu Tomu Žilioniu.
1. Elektromobiliai nuvažiuoja tik trumpus atstumus, tad tinka tik miestui.
T. Žilionio teigimu, šiandien pasaulyje yra apie 350 skirtingų elektromobilių modelių, iš jų 300 elektromobilių viena įkrova gali nuvažiuoti 300 km, 44 iš jų gali nuvažiuoti 500 km: „Taip kad pasirinkimas yra, o teiginys, kad gali nuvažiuoti tik trumpus atstumus, – mitas.“
Pasak doc. dr. V. Žuraulio, nors tinkamiausios sąlygos elektromobiliui yra mieste, ne visai teisingas teiginys, kad tai yra tik miestui skirtas automobilis:
„Jei automobilis skirtas ir užmiesčiui, jo baterijos talpa turėtų būti ne pati mažiausia, o jos išnaudojimas gali varijuoti priklausomai nuo važiavimo režimo, greičio, aplinkos sąlygų, kaip šildome saloną ir pan. Keleto metų elektromobiliai jau leidžia mums nuvažiuoti kelis šimtus kilometrų. Jeigu mūsų maršrute yra greitojo krovimo stotelių, tai šiuolaikiniu elektromobiliu ir keliauti ne taip jau sudėtinga.
Senesniuose – šešerių ir daugiau metų – elektromobiliuose galima atrasti ir gana didelę bateriją. Dažnai juose krovimo galia būna žemesnė, tad gal per 15 minučių ji ir neįsikraus, bet keliauti juo galima.
Apskritai vairuojant elektromobilį reikia ugdyti tam tikrus įpročius, kad ta technologija netaptų našta ar galvos skausmu.“
2. Elektromobilis kraunamas labai ilgai.
Doc. dr. V. Žuraulis sakė, kad šiuolaikiniai elektromobiliai leidžia įkrauti bateriją arba didžiąją jos dalį gana sparčiai – iki 80 proc. baterijos įkrova gali trukti vos 20–30 minučių, kai kurių modelių – dar trumpiau. Tad tikrai nebereikia laukti valandos kitos, kol baterija įsikraus, ir gaišti laiką. Tik pataria, kad leidžiantis į kelionę pravartu atlikti namų darbus ir pasitikslinti, ar jūsų maršrute yra greitojo įkrovimo stotelė, kokia elektromobilio įkrovimo sparta.
Jam pritarė ir T. Žilionis ir patikslina, kad tam tikrai daliai elektromobilių įsikrauti bateriją užtenka 15 minučių: „Iš minėtų daugiau kaip 350 elektromobilių 30 modelių per valandą gali įkrauti tiek, kad užtektų nuvažiuoti 1000 km. Žinoma, baterija to neleis. Bet tada labai lengva išsidalyti, kad per maždaug 15 minučių įkrauni bet kokio dydžio bateriją tam atstumui, kiek elektromobilis gali nuvažiuoti toliausiai.
Jei žmogus neskuba ir nori įsikrauti pigiau, gali tai daryti lėtojo krovimo stotelėse, tačiau, jei svarbus laikas, per 15 minučių ypač greitojo krovimo stotelėje, kurias visi operatoriai dabar stato prie pagrindinių kelių, automagistralių, greta degalinių, automobilių plovyklų ir pan., jis gali įsikrauti savo elektromobilį. Tai kainuos daugiau, bet ir laiko bus sutaupyta.
Žinoma, jei kraunatės elektromobilį namuose, jums nesvarbus laikas, tada automobilis gali krautis visą naktį. Bet, jei kalbame apie jo krovimą keliaujant, tas 15 minučių ir dar daugiau žmogus sugaišta sustojęs degalinėje, norėdamas įsipilti degalų, pasinaudoti tualetu, įsigyti kavos ir dešrainį. Taigi kraunant elektromobilį daugiau laiko nesugaištama. Tad, manau, teiginys, kad elektromobilis kraunamas labai ilgai, yra mitas, nes dabar tikrai yra ir vis daugėja galimybių tai padaryti greitai.“
3. Elektromobiliais nepatogu naudotis, nes neišplėtota infrastruktūra (per mažai įkrovimo stotelių).
„Galime sutikti, kad galbūt šiandien ta infrastruktūra pagal elektromobilių skaičių Lietuvoje nėra pasiekusi komfortabilaus lygio. Kas yra tas komfortabilus lygis? Kinija ir didžiosios Europos rinkos, kalbant apie viešąjį krovimą, diktuoja tam tikrą standartą, kiek turėtų būti viešojo krovimo stotelių, palyginti su tuo, kiek elektromobilių važiuoja keliuose. Tas skaičius yra 10. Vadinasi, skaičiuojama, kad vienai krovimo stotelei 10 elektromobilių yra patogi infrastruktūra toje šalyje.
Mes šiandien tą santykį turime truputį didesnį, bet ne dvigubai, ne drastiškai. Ką matome tiek savo, tiek kitų operatorių veiksmuose, kas vyksta gatvėse, akylesni tikriausiai pastebėti, kad ne tik didžiuosiuose miestuose, bet ir mažesniuose miesteliuose prie parduotuvių ir kitų vietų atsiranda nedideli pamatai. Tai yra ne kas kita, kaip pasiruošimas pastatyti kroviklį.
Pagal pasirašytas sutartis beveik visiems operatoriams šie metai yra statybų metai ir visi labai panašiai tuos darbus atlieka. Dabar – pamatų etapas, o iki metų galo krovimo stotelių visoje Lietuvos teritorijoje turėtų atsirasti tiek, kad, mano skaičiavimais, pasieksime 10 elektromobilių vienai krovimo stotelei. Nebent staigiai išaugtų elektromobilių skaičius Lietuvos keliuose. Jei vertintume tendencijas, kad vyksta stabilus augimas, stotelių skaičius šiemet tikrai šaus į viršų.
Taigi kol kas šis teiginys yra tiesa, bet tikrai dideliu greičiu visi operatoriai daro viską, kad šį teiginį paverstume mitu“, – paaiškino T. Žilionis ir pridūrė, kad, Lietuvos automobilių kelių direkcijos duomenimis, šiuo metu Lietuvoje yra 1662 elektromobilių įkrovimo stotelės (ne vietos), vasario mėnesį buvo 1334.
4. Elektromobilių baterijos veikia vos kelerius metus.
Doc. dr. V. Žuraulis teiginiui, kad elektromobilių baterijos veikia vos kelerius metus, nepritaria, sakydamas, kad čia labai svarbu, kaip elektromobiliu yra naudojamasi, nes ir per vieną važiavimo ciklą bateriją galima iškankinti taip, kad ji bus nebetinkama:
„Čia vėlgi viskas priklauso nuo mūsų technologijos pažinimo ir tinkamo elektromobilio eksploatavimo. Gamintojai baterijai duoda atitinkamą garantiją, aišku, su tam tikromis sąlygomis. Bet tai nėra tokio jau riboto resurso elementas. Aišku, ji yra svarbiausia, brangiausia elektromobilio dalis. Jį tikrai galima eksploatuoti ilgiau, elektromobilių gatvėse daugėja, jie važiuoja tikrai ne dvejus trejus metus.
Tik, kaip jau minėjau anksčiau, reikia išsiugdyti tinkamus elektromobilio eksploatavimo įgūdžius. Nepiktnaudžiauti greituoju krovimu, jį naudoti tik tada, kai reikia – užmiesčio kelionėms, o mieste naudoti įprastą lėtąjį krovimą, geriausia naktį, nedidelėmis srovėmis, kai ir mūsų elektros tinklai nėra perkrauti, arba po truputėlį iš saulės baterijos. Reikia nekrauti baterijos iki 100 proc., nepiktnaudžiauti visišku baterijos įkrovimu kasdienėms kelionėms, ypač karštomis dienomis, taip pat nereikėtų krauti arba palikti elektromobilio keletą dienų stovėti visiškai įkrauta baterija saulės atokaitoje. Visiškai iškrauta baterija irgi nėra tinkamas variantas, bet mažiau pavojingas.
Keliaujant nepiktnaudžiauti itin dideliais greičiais, pavyzdžiui, Vokietijoje, ir paskui nestoti į itin greito krovimo stoteles krautis. Nes keletas tokių ciklų per vieną dieną gali stipriai atsiliepti baterijai – gali suprastėti įkrovimo galimybės ir talpa.“
T. Žilionio teigimu, naujam elektromobiliui suteikiamos garantijos standartas yra penkeri metai.
5. Elektromobilio negalima įkrauti ir naudoti lietui lyjant ar griaudėjant perkūnijai.
„Tiek krovikliai, tiek jungtys, tiek pats elektromobilis yra pritaikytas eksploatuoti lietaus sąlygomis. Kitas dalykas – srovė iš kroviklio į elektromobilį niekada nėra paduodama anksčiau, negu prijungiamas laidas. Tai reiškia, kad kokios nors nelaimės atveju, jeigu viskas yra gerai, nieko negali nutikti dėl to, kad lyja“, – sakė T. Žilionis.
Jam pritarė ir doc. dr. V. Žuraulis: „Tikrai ne. Elektromobilyje yra daug apsaugų, jeigu krovimo stotelė sertifikuota, tinkamai įrengta, jeigu automobilis nėra kaip nors pažeistas ar netinkamai suremontuotas, jeigu viskas veikia tinkamai, tai yra lygiai tokia pat saugi technologija kaip ir kiti prietaisai.
O rizika visada yra, sakoma, kad ir po medžiu per perkūniją negalima stovėti. Tai tos rizikos išlieka žemiškos, gamta visada gali iškrėsti pokštų, bet kažkuo išskirtinai pavojinga ši technologija griaudėjant perkūnijai, žaibuojant ar lyjant, jeigu viskas veikia tinkamai, tikrai nėra.“
6. Elektromobiliai yra labai brangūs, taip pat brangi jų priežiūra ir remontas.
„Jau minėjau, kiek yra elektromobilių modelių ir kokius atstumus jie gali nuvažiuoti. Pavyzdžiui, viena įkrova 300 km nuvažiuojančių automobilių yra 82 modeliai, kurie kainuoja iki 50 tūkst. eurų. Jei žiūrime į dar greičiau įsikraunančius, yra 13 automobilių modelių, kurie gali nuvažiuoti 400 km, jų kaina prasideda nuo 50 tūkst.
Jeigu žiūrėsime į dėvėtų automobilių rinką ir lyginsime dyzelinį automobilį, kuris yra 10–15 metų senumo, ir elektromobilį, natūralu, kad elektromobilis yra brangesnis. Tada jau reikia skaičiuoti eksploatacines sąnaudas, žiūrint, kiek kainuoja nuvažiuoti 1 km“, – apie kainas kalbėjo T. Žilionis.
Doc. dr. V. Žuraulis, reaguodamas į teiginį, kad elektromobilių priežiūra ir remontas yra labai brangūs, sakė: „Ir taip, ir ne. Bendruoju atveju elektromobilyje yra mažiau tų periodiškai privalomų techniškai aptarnauti elementų, tad tų mums įprastų rutininių remontų arba eksploatacinių priežiūros darbų gali ir sumažėti, bet gamintojai prigalvoja papildomų reikalavimų.
Gedimo potencialas arba patikimumo riba irgi yra šiek tiek didesnė, nes yra paprastesni agregatai. Įprastame automobilyje yra vidaus degimo variklis, šiuolaikiniai varikliai aprūpinti aibe papildomų komponentų, visi jie turi savo patikimumo lygį ir priežiūros reikalavimus, o elektromobilyje tų komponentų yra mažiau.
Yra elektros variklis, kuris iš principo yra gana paprastas, jie pasaulyje įvairiose pramonės srityse naudojami jau labai seniai, čia jis tik pritaikytas. Elektros variklis yra patikimas dalykas, jeigu nedirba ekstremaliais režimais, yra tvarkingai įrengtas ir prižiūrimas. Jam pačiam tos priežiūros nelabai ir reikia, nebent yra koks išskirtinis automobilis – didelės galios, yra papildomas aušinimas, sukasi itin dideliais greičiais. Bet tuose standartiniuose elektromobiliuose tų papildomų aptarnavimo darbų nėra daug arba jų stipriai sumažėja. Be to, stabdžių sistema mažiau vargsta, tačiau, kai ji mažiau dirba, kartais reikia papildomai valyti, prižiūrėti.
Kalbant apie gedimą, priklauso, koks jis. Jei tik koks jutiklis elektros sistemoje ar kitur, greitai diagnozavus pakeitimas nieko išskirtinai brangiau neturėtų kainuoti. Jei tai didesnis gedimas, susijęs su jautriausiu elementu – baterija, gali būti, kad elektromobilio remontas nebus draugiškas vairuotojui ir gali išauginti sąnaudas.
Didžiąja dalimi ir pačios baterijos nėra remontuojamos, aišku, priklauso nuo atskirų gamintojų. Bet dažniausiai keičiamas visas komplektas. Eismo įvykio atveju, net, jei ir iš išorės nedidelio, net ir labai mažas pažeidimas gali lemti, kad baterija praranda savo sandarumą ar atsiranda mikroįtrūkimų – tai gali nutikti ne iš karto, o vėliau.
Taigi, jei gedimas susijęs su jautriausiu elektromobilio elementu – baterija, remontas gali būti kur kas brangesnis, o visa kita statistiškai pagal patikimumo teoriją turėtų būti savininko naudai, nes mažiau elementų, mažiau besisukančių elementų, sistema supaprastinta, tad gedimo rizikos turėtų mažėti.“
7. Elektromobilis greitai važiuoja tik trumpą laiką, o paskui – labai lėtai.
„Elektromobilio energijos sąnaudos yra labai jautrios važiavimo greičiui, važiuojant didesniu kaip 80–90 km/h greičiu energijos sąnaudos pradeda intensyviau augti. Jeigu ilgą laiką važiuojame didesniu kaip 90 km/h greičiu, atitinkamai ir energijos sunaudojame daugiau ir baterija greičiau išsikrauna, tada reikia stoti ir gaišti laiką. Tad racionaliau važiuoti šiek tiek mažesniu greičiu ir, ko gero, kelionės trukmė, išvengus papildomų krovimų, bus tokia pati arba net ir trumpesnė.
Elektromobilis išlaiko labai panašią važiavimo dinamiką ir stipriai sumažėjus baterijos įkrovai. Kai lieka kokie 5 ir mažiau proc. baterijos, greičiausiai tada nebeleidžia ekstremalių režimų. O iki tol tikrai važiuoja taip pat, nebent yra kokie specifiniai modeliai ar specifiniai nustatymai“, – sakė doc. dr. V. Žuraulis.
8. Elektromobilis nėra saugi transporto priemonė.
„Ne, sakyčiau, tai irgi galima drąsiai paneigti. Elektromobiliai, kaip ir visi kiti automobiliai, eina tuos pačius sertifikavimo bandymus, jie savo saugumo potencialu tikrai nenusileidžia kitiems, mums įprastiems automobiliams. Dažnu atveju netgi yra saugesni dėl didesnio stabilumo, baterija yra žemai, inercijos momentai žemesni, svorio centrai žemesni, galų gale dugne yra standus elementas, kurio bandymai atliekami atskirai. Jeigu elektromobilis eksploatuojamas, remontuojamas tinkamai, pagal reikalavimus, kokių nors papildomų rizikų nėra“, – sakė doc. dr. V. Žuraulis.
9. Elektromobilis nėra draugiškesnis aplinkai nei kitos transporto priemonės.
„Elektromobilio baterijos gamyba yra pats nešvariausias momentas, nes reikia ypač daug elektros energijos. Medžiagos, kurios turi ribotą resursą, keliauja iš įvairių pasaulio vietų: kobaltas iš Kongo, litis iš Čilės, Australijos, Kinijos. Labai tolimos tiekimo grandinės. Taigi visa ta technologija augina CO2 pėdsakus. Visuotinai yra sutarta, kad pagaminti elektromobilį yra taršesnis procesas. Tačiau visas jo efektas prasideda eksploatuojant.
Savaime aišku, kad važiuodamas elektromobilis neišmeta jokių teršalų, dabar skaičiuojamos kietosios dalelės iš padangų, stabdžių sistemos. Kadangi elektros variklis neteršia, emisija eksploatavimo metu lygi nuliui. Esminis klausimas – kokia energija jis yra kraunamas? Ar energija, pagaminta iš atsinaujinančių išteklių, ar energija ne visai iš žalių išteklių. Jei baterija kraunama iš atsinaujinančių energijos šaltinių, padidėjusi tarša jį gaminant gali būti kompensuojama per pirmus dvejus trejus eksploatavimo metus ir tada elektromobilis jau tikrai tampa „žalesnis“.
Jei elektromobilis yra nukreiptas į prabangą, turi didelę bateriją, jos kasdien visiškai neišnaudoja, o jai pagaminti reikėjo dar daugiau sąnaudų ir dar daugiau taršos buvo padaryta, ir dar, jei yra kraunamas iš bet kokios energijos šaltinių, kai kuriais atvejais tvarumo arba taršos balansas gali ir neišsilyginti, elektromobilis gali ir likti daugiau neigiamo pėdsako gamtos atžvilgiu padariusiu objektu.
Tad svarbiausia, kokia energija jis yra kraunamas, ir ar tai yra racionaliai eksploatuojamas elektromobilis – ar nėra per didelis, ar nėra didžiulė baterija, kuri kasdien bus išnaudojama tik 20–30 proc., o kelionė juo vyks tik kartą ar du per metus“, – paaiškino doc. dr. V. Žuraulis.
10. Elektromobilis gali būti nebent antrasis automobilis šeimoje.
„Klausimas, ar yra poreikis dviem automobiliams ar vienam. Jeigu iki šiol važinėjai dviem ir persėdi į tik į vieną – elektromobilį, natūralu, kad nespėsi visur ir visko, kiek spėdavai.
Bet ar verta rizikuoti? Iš praktikos pasakysiu: jeigu namuose turite saulės elektrinę arba nutolusią saulės elektrinę, jeigu gyveni bute, ir turi savo kroviklį, vienareikšmiškai atsiperka turėti ir du elektromobilius. Iš pažįstamų aplinkos turiu pavyzdžių, kai pabandyti įsigyja vieną elektromobilį, bet ir antrąjį dyzelinį keičia į elektromobilį.
Jei gyveni užmiestyje, kainos atžvilgiu yra tikrai apsimokantis ir atsiperkantis variantas. Aišku, skaičiavimo modelių gali būti įvairių – pradedant automobilio kaina, kiek važiuoji kilometrų, eksploatacija ir visa kita.
Mano manymu, šis teiginys yra mitas, nes jau ir prieš tai aptartuose klausimuose atsakėme, kad elektromobiliu galima nuvažiuoti ilgą atstumą, tad planuotis keliones ne tik Lietuvoje, bet ir į užsienį. Mes stotelių tinklą statome taip, kad elektromobiliu laisvai galėtumėte važiuoti per Baltijos šalis, Lenkiją.
Elektromobilumas stipriai ateina į mūsų namus ir tai tikriausiai tėra požiūrio klausimas. Šia tema turime daug diskusijų ir su verslo klientais, bet visada atsiremiame į tą patį – kad tai vis dar tebėra požiūrio klausimas. Taigi dar prireiks laiko“, – sakė T. Žilionis.
