Elektrinis – dar ne neutralus aplinkai
Europos Sąjunga nori per kelis dešimtmečius tapti visiškai klimatui neutraliu regionu, taigi, kalbant apie transporto sektorių, konversija iš vidaus degimo variklių į elektros pavarą nėra pakankama. Automobilių gamintojams tenka dar didesni iššūkiai, nes jų produktai turės būti ne tik neteršiantys aplinkos, bet ir visiškai jai neutralūs. Tai reiškia – jokių iškastinių medžiagų bei netarši gamyba.
Investicijos milžiniškos ir pirmieji vaisiai jau matyti: „Audi“ surinkimo fabrikas Ingolštate nuo 2024-ųjų tapo visiškai netaršus, nes ten naudojama energija gaunama tik iš atsinaujinančių šaltinių, „Škoda“ savo gamyklose įgyvendino programą, pagal kurią nelieka jokių gamybos atliekų, „Volvo“ investuoja į žiedinę ekonomiką, pagal kurią mašinas gamins tik iš perdirbtų medžiagų, o „Kia“ jau pristatė pirmąjį EV9 elektromobilį, kurio beveik visas salonas pagamintas iš atsinaujinančių medžiagų.
Elektra ir gamyboje
„Tai, kad miestai dėl automobilių be išmetimo vamzdžių taps švaresni, malonu, bet apskritai tai taršos nepanaikins, nes šių sudėtingų inžinerinių kūrinių gamyba vis dar tarši. Elektromobilių – dar taršesnė. Na ir kas, kad jie gana greitai, vos po keliasdešimties tūkstančių kilometrų pagal bendrą taršą tampa švaresni už vidaus degimo variklius? Tai fakto nekeičia. Taigi Europos nustatytų tikslų siekiantys gamintojai daug investuoja ten, kur mes, vartotojai, nematome“, – komentuoja žurnalo „Keturi ratai“ autorius Egidijus Babelis.
Sumažinti gamybos taršą nėra sudėtinga, tai tiesiog reikalauja daugybės investicijų ir laiko. Pirmiausia – optimizuojant energijos naudojimą. Pavyzdžiui, 2022-aisiais, Ingolštato gamykloje optimizavusi procesus, „Audi“ sugebėjo sutaupyti 35 tūkst. MWh energijos.
Kai bendrovė praplėtė saulės kolektorių parką iki 41 tūkst. kv. m ir papildomai pradėjo pirkti tik iš atsinaujinančių šaltinių pagamintą energiją, ji galėjo pasiskelbti, kad automobilius gamina neutraliai aplinkai.
Tuo pačiu taku žengia daug kitų gamintojų, pavyzdžiui, „Kia“ gamykla Slovakijoje 2019 metais pradėjo naudoti energiją tik iš atsinaujinančių šaltinių, o 2030-aisiais jokių teršalų į aplinką neišskirs dauguma Pietų Korėjos prekių ženklo gamyklų visame pasaulyje. Gana nesunkiai prie to perėjo ir „Volvo“, nes Švedijoje yra daug atsinaujinančios energijos.
Kitas klaustukas gamintojams – komponentai, kuriuos dažnu atveju gamina kiti gamintojai. Štai BMW derasi su savo tiekėjais, įpareigoja ir juos mažinti gamybos taršą.
„Ne ką mažiau svarbios ir medžiagos, iš kurių automobiliai yra pagaminti. Kas iš to, jeigu transporto priemonė surenkama visiškai neteršiant aplinkos, o dauguma medžiagų vis vien atkeliauja iš žemės gelmių ir jas apdirba kitų šalių tiekėjai, kuriems galbūt nelabai rūpi aplinka. Dėl to matyti, manau, visai teisingos tendencijos – automobiliai jau gaminami iš perdirbtų medžiagų taip, kad juos būtų galima vėl perdirbti“, – sako E. Babelis.
Perdirbtas salonas
Perdirbtos medžiagos – bene populiariausia tvarumą išreiškianti naujų automobilių rinkos tendencija. Ją praktikuoja kone visi gamintojai. Pavyzdžiui, naujo „Volvo“ neužsisakysite su odinėmis sėdynėmis, į madą grįžta ekologiškesnė tekstilė, „Škoda“ renkasi organišką odą.
Neseniai debiutavęs septynvietis elektrinis SUV „Kia EV9“ perdirbtų ir iš atsinaujinančių šaltinių pagamintų medžiagų naudojimą perkėlė į kitą lygį – beveik visas jo salonas, išskyrus multimedijos ir informacinius ekranus, ne tik nepakenkė gamtai, bet kai kuriais atvejais netgi padėjo.
Nafta naudojama ne tik vidaus degimo varikliams maitinti – be jos neįsivaizduojamas ir plastikas, dėl to visos plastikinės „Kia EV9“ detalės yra pagamintos iš bioplastiko be iškastinių produktų. Čia taip pat yra daug perdirbto PEC plastiko, kuris jau atitarnavo, bet nebuvo išmestas į šiukšlyną.
Plastikas gamtoje neyra tūkstančius metų, dėl to jį verta perdirbti ir naudoti iš naujo. Kiekviename EV9 modelyje panaudota apie 70 perdirbtų plastiko butelių. Iš jų pagamintos medžiagos yra tvirtos, atsparios smūgiams. Taip pat ši medžiaga pasižymi gera akustika, tad didelis ekologiškas SUV turėtų nustebinti melomanus.
„Kia“ taip pat palaipsniui atsisakė odos ir ėmė naudoti biopoliuretaną, pagamintą iš augalinės kilmės medžiagų, kurios ne tik tausoja aplinką, bet ir išsiskiria praktiškumu: jis itin tvirtas, minkštas, švelnus ir kvėpuojantis, tad neleidžia prikepti prie sėdynės net ir karščiausią vasaros dieną. Šio poliuretano putomis kimštos sėdynės taip pat pasižymi geromis kompresijos ypatybėmis ir patvarumu.
EV9 modelio kiliminė danga pagaminta iš perdirbtų žvejybos tinklų – jų į vandenynus kasmet patenka apie 640 tūkst. tonų. Korėjiečiai iš savo jūrų šalina povandeninei gyvybei pavojingus darinius ir iš jų gamina medžiaginių kilimėlių švelnumu ir guminių dangų tvirtumu pasižyminčias grindis.
Be to, „Kia“ savo automobilius pradėjo dažyti naftos produktų neturinčiais dažais. Juos pakeitė rapsų ir daržovių aliejai, buvo visiškai atsisakyta aplinkai kenksmingų medžiagų, tokių kaip benzenas, toluenas ir ksilenas.
Ateities klausimas – metalas
„Perdirbtos medžiagos – sveikintinas dalykas tvarumo link einančioje automobilių pramonėje. Tik pastebėjau, jog gamintojai galbūt iš didelio noro parodyti, kad jos perdirbtos, padaro jas ne tokias malonias. Bet tai po truputį keičiasi. Perdirbimas tampa įprastu dalyku ir medžiagų kokybė tobulėja, tad ilgainiui vairuotojai nė nepajus skirtumo, tarkime, tarp veganiškos, ir tikros odos“, – teigia E. Babelis.
Vis dėlto didžiausias iššūkis automobilių gamintojams bus tvariai išgauti pagrindines baterijų medžiagas ir tvariai pagaminti metalą. Čia gana skrupulingai skaičiuoja BMW. Vokiečiai nustatė, kad, pagaminus 1 kg plieno, į aplinką patenka 1,2 kg CO2. Vandenilio varikliais išgauta elektra, naudojama plieno gamybai, šį skaičių gali sumažinti iki 0,6 kg.
Išgaunant kilogramą aliuminio, į aplinką išskiriama maždaug 8,5 kg CO2. Procesams naudojant atsinaujinančius šaltinius, BMW teigimu, teršalus galima sumažinti iki 4–5 kg. „Forbes“ duomenimis, taršiausias metalas atkeliauja iš Kinijos: kilogramui plieno ten tenka 3,1 kg CO2, o kilogramui aliuminio – net 20,5 kg CO2.