Naujienų agentūros ELTA direktorius Vytautas Bruveris sako, kad šiandien naujienų agentūros turi atliepti žmonių poreikį ir plėsti savo formatus: „Agentūros turi išlaikyti tikros informacijos pamatą, kita vertus, jos turi žengti koja kojon su kuo nori žmonės. Plėsti savo pateikiamos informacijos stilius ir formatus. ELTA tai labai aiškiai suvokia ir stengiasi daryti”.
„Agentūra ir joje dirbę žmonės perėjo daugybę ugnies, vandens ir varinių triūbų, susidūrė su visais įmanomais iššūkiais, su kuriais gali tik susidurti. Ir taip bus ir toliau, jei žurnalistai dirba aktyviai, vykdo savo tiesioginę misiją, dirba pagrindinį darbą, kuriam ir yra pašauktas žurnalistas“, – sako naujienų agentūros ELTA direktorius Vytautas Bruveris.
Patys žurnalistai pripažįsta, kad streso ir skubos, dirbant naujienų agentūroje, netrūksta – naujos temos bei dinamiški įvykiai gali užklupti pačiais netikėčiausiais momentais.
„Nepasirinksi, kada J. Prigožinas nuspręs užimti Maskvą – ar tai būtų Joninės, ar gimtadienis. Esant reikalui, išmušus tam tikram gongui, kad tai yra svarbu – žmonės planus keičia“, – aiškina ELTA vyriausiojo redaktoriaus pavaduotojas Benas Brunalas.
„Greitis yra labai svarbu ir naujiena turi pasiekti skaitytoją kol dar yra karšta. (...) Tai reikalauja nemažai nervų, labai greitų įgūdžių – tai ateina su laiku“, – nurodo politikos aktualijų žurnalistė Augustė Lyberytė.
„Po 5 minučių situacija gali pasikeisti kardinaliai – tik buvau autoįvykyje su nelabai estetiškais vaizdais, o paskui staigiai ateini į elito pasibuvimą. (...) Nėra nuobodybės“, – teigia ELTA fotografas Dainius Labutis.
Tačiau būtent stengdamiesi visuomenei pranešti apie įvykius pirmieji, žurnalistai dažnai tampa ir svarbiausių, netgi epochinių įvykių liudininkais.
Fotografas D. Labutis mena 2021 m. riaušes prie Seimo, kur jam, kaip ir daugeliui kitų medijų atstovų, teko susidurti su maištaujančiaisiais ir patirti įtūžusios minios neapykantą. Tokiose situacijose, sako jis, nepadeda net ir ilgametė darbo patirtis.
„Ačiū Dievui, kad akmuo buvo nedidukas. Bet mėlynė ilgai laikėsi, kokias porą savaičių. Tokiu atveju reikia apsišarvuoti specialiomis liemenėmis, kepurėmis ir stengtis strateguoti“, – kalba D. Labutis.
Tuo metu bene trisdešimtmetį Eltoje dirbanti politikos aktualijų žurnalistė Jadvyga Bieliavska prisimena darbą agentūroje dar 1995 m. ir juokauja, kad veikiausiai buvo nuotolinio darbo pradininkė. Pasak jos, tuomet ELTA Seime turėjo vieną kompiuterį, kuriuo tiesiogiai redakcijai pranešdavo naujienas apie parlamento darbą. Taip žurnalistė tapo ir savotiška Seimo istorijos stebėtoja.
„Tai buvo 1996 m. rugsėjo 6-oji, šeštadienis. Buvo vėlus vakaras, bet mes, žurnalistai, visada dirbome. (...) Atvažiavo į Lietuvą Bundestago prezidentė, reikėjo eiti į viešnios susitikimą su tuometiniu Seimo pirmininku Vytautu Landsbergiu. Atėjau su dukra, kadangi buvo vėlus vakaras ir nebuvo kur jos palikti. Ten pamačiau tokį jauną, šviesų vaikiną. Ir profesorius V. Landsbergis pristatė – čia mano anūkas Gabrielius. Praėjo daug metų, o tuo metu Gabrielius gal jau matavosi politiko darbą“, – svarsto J. Bieliavska.
„Žurnalistai natūraliai tampa to gyvenimo dalimi ir susiduria su tuo, koks yra pats gyvenimas“, – aiškina V. Bruveris.