Kaip nurodoma viešam aptarimui pateiktame priemonės sąlygų projekte, numatomas „Invegos“ paskolų gavėjams tiesiogiai teikiamų paskolų terminas – 2026 m. birželio 30 d.
Planuojama, kad tiesioginės paskolos bus teikiamos labai mažoms, mažoms ir vidutinėms įmonėms arba didelėms įmonėms ir jų projektams finansuoti, kuriais siekiama investuoti į aplinkai draugiškas technologijas, žiediškumo didinimą, dekarbonizaciją ir energijos vartojimo efektyvumą.
Taip pat – projektams, kuriais numatoma investuoti į mažai atliekų sukeliančių, pažangių, novatoriškų, skaitmeninių technologijų diegimą, kurti aukštos pridėtinės vertės produktus, skatinti tokių produktų eksporto plėtrą, skatinti biotechnologijų plėtrą, gynybos ir saugumo pramonę.
EIM siekia, kad paskola verslui būtų teikiama taikant kintamąsias palūkanas, kurias sudaro 0,5 proc. fiksuota marža ir 12 mėnesių „Euribor“. Paskolos laikotarpis negalėtų būti ilgesnis kaip 240 mėnesių.
Paskolos gavėjas – be prekybinių įsipareigojimų Rusijai ar Baltarusijai
Siūlomuose reikalavimuose nurodyta, kad paskolos gavėjas turės veikti Lietuvoje (t. y. kurti darbo vietas Lietuvoje arba nuo savo vykdomos veiklos mokėti įmokas į šalies biudžetą). Taip pat jam turėtų nebūti iškelta bankroto ar restruktūrizavimo byla, o Registrų centrui jis turėtų būti pateikęs finansines ataskaitas už pastaruosius 3 finansinius metus.
Taip pat paskolos gavėjas neturėtų būti gavęs valstybės pagalbos, kuri „Invegos“ sprendimu būtų pripažinta nepagrįstai išmokėta. Paskolos negalėtų gauti valstybės ir savivaldybių įmonės, su Rusija ar Baltarusija prekybinius įsipareigojimus turintys potencialūs paskolos gavėjai.
Siūloma reikalauti, kad paskolos negrąžinimo rizika būtų priimtino rizikingumo lygio, įskaitant reputacinę riziką, paskolos gavėjai turėtų nebūti kontroliuojami trečiųjų šalių, o jų valdymo organai veikti Europos Sąjungoje. Pastarasis reikalavimas būtų taikomas, kai finansavimo prašoma didesniems nei 10 mln. eurų projektams, kuriais investuojama į gynybos ir saugumo pramonę.
Paskolos gavėjas privalėtų nepalaikyti verslo santykių su juridiniais asmenimis, registruotais teritorijose, kurios pagal savo jurisdikciją nebendradarbiauja su ES tarptautiniu mastu suderintų mokesčių taikymo srityje, taip pat nevykdyti arba neketinti vykdyti sandorių su tikslinėse teritorijose registruotais juridiniais asmenimis.
Galiausiai per pastaruosius 5 metus galutiniu teismo sprendimu arba galutiniu administraciniu sprendimu paskolos gavėjas negalėtų būti pripažintas kaltu ir turėti neišnykusį teistumą dėl pareigų, susijusių su mokesčių ar socialinio draudimo įmokų mokėjimu, neatlikimu, o jo nuosavybės rodiklis po paskolos suteikimo privalėtų būti ne mažesnis kaip 0,1, skaičiuojant pagal pastarųjų finansinių metų finansinių ataskaitų rinkinį.
Lėšos negalėtų būti naudojamos NT statybai, siekiant jį parduoti
Projekte dar nurodoma, kad paskolos lėšos negalėtų būti naudojamos išlaidoms, kurios nesusijusios su paskolos gavėjo projektu, dividendų išsimokėjimui, savų akcijų supirkimui. Taip pat išlaidoms, kurios buvo anksčiau finansuotos iš ES fondų, kitų ES finansinės paramos priemonių ar nacionalinių lėšų.
Siūloma, kad lėšų panaudojimas būtų draudžiamas ir atsiskaitymams su Rusijos ar Baltarusijos registruotais subjektais. Taip pat – nekilnojamajam turtui (NT) pirkti ar statyti, siekiant jį parduoti.
Teikiant paskolas – privalėtų dalyvauti privatūs finansuotojai
Paskolų teikimo atveju, projekto įgyvendinime privalėtų dalyvauti ir privatūs finansuotojai, kurie turi finansuoti ne mažiau kaip 25 proc. išlaidų be pridėtinio vertės mokesčio, tarp jų ne mažiau kaip 10 proc. projekto išlaidų turėtų sudaryti paties paskolos gavėjo nuosavos lėšos.
Privačiu finansuotoju galėtų būti paskolos gavėjas ar Lietuvoje, užsienio valstybėje veikiantis fizinis ar privatus juridinis asmuo, kuris prisidėtų prie projekto įgyvendinimo.