Savo ruožtu EP komunikacijos vadovas bei atstovas spaudai Jaume Duch laidoje „ELTA zoomas“ sakė, kad per ateinančius penkerius metus EP bus priimta daugybė visiems svarbių teisės aktų, taip pat bus sprendžiami mūsų saugumo, gynybos politikos klausimai.
D. Jakaitė: būsimoje EP kadencijoje Europos Sąjungos laukia daug iššūkių
EP biuro Lietuvoje vadovė D. Jakaitė pabrėžia, kad išrinkus naują parlamentą, visų pirma, bus balsuojama dėl naujo Europos Komisijos kabineto – pirmininko ir eurokomisarų.
„Europos Parlamento rinkimai yra daugiau nei vien 720 narių išrinkimas, kadangi pagal Lisabonos sutartį ES valstybių vadovai siūlo Europos Komisijos pirmininko kandidatą atsižvelgdami į rinkimų rezultatus. Taigi, tai yra ir visos ES vadovybės rinkimai“, – pažymi ji.
D. Jakaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad būsimoje EP kadencijoje ES laukia daug iššūkių.
„Visų pirma, tolimesnė pagalba Ukrainai bei pasirengimas būsimai jos ir kitų regiono valstybių narystei ES. Tai greičiausiai reikalaus tam tikrų ES institucinių reformų, kai kurių ES politikų peržiūros, kuri pirmiausia turėtų vykti derantis dėl naujojo ES ilgamečio biudžeto 2027–2033 m. laikotarpiui“, – sako ji.
„Visuose šiuose procesuose aktyviai dalyvaus Europos Parlamentas, todėl tikrai svarbu, kaip jis atrodys po rinkimų birželio 9 d.“, – priduria EP biuro Lietuvoje vadovė.
Į Europos rinkimus turime žiūrėti rimtai
J. Duch laidoje „ELTA zoomas“ akcentavo, kad EP rinkimai yra susiję su demokratija bei sugebėjimu patiems priimti savo sprendimus.
„Per ateinančius penkerius metus EP bus priimta daugybė mums visiems svarbių teisės aktų dėl aplinkos apsaugos, klimato kaitos poveikio, pramoninės politikos, fiskalinės politikos, regionų, kuriems reikalingos lėšos iš turtingesnių ES sričių finansavimo, dėl migracijos, švietimo, „Erasmus“ programos studentams – sprendimus dėl visų šių dalykų priims šis parlamentas“, – teigė jis.
Europarlamento atstovas taip pat atkreipė dėmesį, kad daugiau nei pusė sprendimų, kuriuos priima Lietuvos Seimas ar bet kuris kitas nacionalinis parlamentas, yra tiesioginė pasekmė kokio nors sprendimo, kuris pirmiau buvo priimtas EP. Anot jo, daugelis nacionalinių parlamentų priimamų įstatymų tėra Europos teisės adaptacijos nacionalinėje teisės bazėje.
„Žinome, kas darosi su Rusija, žinome, kad Jungtinėse Valstijose lapkričio 4 dieną įvyks rinkimai ir priklausomai nuo to, kas juos laimės ir kokį kursą nugalėtojas pasirinks, mums gali tekti atsakomybė patiems pasirūpinti savo gynyba. Tai nėra vien teorinis klausimas, nes matome, kas dedasi su Rusija ir kas vyksta Ukrainoje, ir baiminamės, jog tai, kas vyksta Ukrainoje, jei nebūsime pasirengę, gali nutikti ir kitose šalyse. Todėl turime paimti atsakomybę už mus pačius į savo rankas“, – teigė jis.
„Be to, turime pradėti rimtai kalbėti apie bloko plėtrą, prie jo prisijungiant trims buvusioms sovietų respublikoms – Sakartvelui, Moldovai ir Ukrainai, taip pat Vakarų Balkanų šalims“, – pridūrė europarlamento atstovas.
Anot jo, daugelis šių sprendimų vienaip ar kitaip bus priimta EP lygmeniu, todėl viską, ką pasirinksime per ateinančius penkerius ar dešimtį metų, pasirinksime europiniu lygmeniu.
„Taigi, ar būtume Ispanijos, ar Lietuvos piliečiai, į Europos rinkimus turėtume žiūrėti rimtai“, – pabrėžė J. Duch.
ELTA primena, kad Lietuvoje rinkimai į EP vyks šį sekmadienį.
