„Žinant, kad pandemijos metu Lietuva turėjo apie 20 mlrd. indėlių bankuose, tai, grubiai tariant, jei tuo metu buvo prispausdinta trečdaliu daugiau pinigų – tuo pačiu trečdaliu sumažėjo indėlių suma, o tai sudarė netgi apie 7 mlrd. indėlių vertės, kurią netiesiogiai praradome“, – apskaičiavo verslininkas I. Laurs.
„Kitaip sakant, euras neša žalą, nes mūsų ekonomika minusinė“, – apibendrina Ignas Vėgėlė. Savo valiutą išsaugojusios Bendrijos šalys – Lenkija, Švedija, Šveicarija – demonstruoja geresnius ekonominius rodiklius.
Pandemijos metu šalies biudžetas buvo papildytas ne tik specialiai padidintu spausdintų pinigų kiekiu, tačiau ir skolintomis lėšomis. Lietuva skyrė 5,3 mlrd. eurų skolintų lėšų ekonomikos skatinimui bei COVID-19 sukeltų pasekmių mažinimui. Tiesa, 3,2 mlrd. eurų tikslinių lėšų nepatvirtinta Finansinių rodiklių įstatymu, o jų panaudojimas neatsispindi asignavimų valdytojų biudžeto vykdymo ataskaitose, kas kelia nemažai klausimų. Pasak auditorės Danguolės Kliucevičienės, ekspertų atliktas tyrimas parodė, kad šių skolintų lėšų, nepatvirtinus jų Finansinių rodiklių įstatymu, panaudojimas nebuvo teisėtas.
„Iš viso skolintų lėšų buvo panaudota 4.7 mlrd., iš jų net 99 proc. panaudojo ministerijos ir joms pavaldžios įstaigos. Tačiau tik tik 1,6 mlrd. šių lėšų buvo patvirtinta Finansinių rodiklių įstatymu, likusi suma (3,2 mlrd.) – nebuvo. Vyriausybė pati pasitvirtino priemonių planą, kuriame numatė teisę Vyriausybei skolintis papildomai 5 mlrd. eurų, pati skirstė lėšas ir jas naudojo bei pati visa tai kontroliavo. Seimas šiame procese buvo eliminuotas, kaip ir viešųjų finansų kontrolė“, – tyrimo rezultatus apžvelgė auditorė.
Ignas Vėgėlė pažymėjo, kad iš milijardinių skolintų lėšų panaudojimo kontrolės buvo pašalintas Seimas. „Kad trūko skaidrumo, nustatė ir oficialus valstybės atliktas auditas, tik žinia apie tai plačiai nebuvo paskleista ir vis dar nėra“, – pabrėžė profesorius.
Pasak D. Kliucevičienės, biudžeto vykdymo ataskaitose aiškiai nenurodomą, kaip COVID-19 priemonėms panaudota 3,2 mlrd. suma, ataskaitose atsispindi tik 1,6 mlrd. COVID-19 lėšų dalis. Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolė taip pat nustatė pažeidimų ir vertina didelės dalies skolintų lėšų panaudojimą kaip neskaidrų.
Daugelį nustebino naujas nekilnojamo turto mokestis, kuriuo siekiama išplėsti mokesčio mokėtojų ratą, apmokestinant palyginti skurdžiai atrodantį turtą regionuose. Tiesa, politikai tai aiškina kaip Europos Sąjungos reikalavimą, tačiau su tuo nesutinka Lietuvos buhalterių ir auditorių asociacijos vadovė Daiva Čibirienė.
„Europos Sąjunga teikia tik rekomendacijas, dėl nekilnojamo turto [mokesčio] pasakė, kad Lietuva jo surenka labai mažai – 0,3 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), kuomet bendras ES vidurkis yra 1-1,4 proc. Todėl buvo pateikta rekomendacija, kad Lietuva gali surinkti daugiau, bet ne reikalavimas. Mes patys pasižadėjom surinkti daugiau. Tačiau su dabartiniu nekilnojamo turto mokesčio projektu mes tikrai nesurinksime šio mokesčio daugiau nei pagal dabar galiojantį įstatymą“, – paaiškino D. Čibirienė.
Daiva Čibirienė pastebi, kad mokesčių prasme Lietuva palanki šalis milijonieriams, tačiau valdantiems gėda pasakyti garsiai šią tiesą savo rinkėjams. Mokesčių specialistės nuomone, norit pritraukti didžiuosius investuotojus, reikėtų į anglų kalbą versti mokestinius teisės aktus, ką sėkmingai vykdo estai. Tačiau Lietuvoje mokesčių teisės aktai tokie painūs ir taip dažnai keičiami, kad rūpintis vertimais pačiai valstybei pritrūksta resursų.
Profesoriaus nuomone, vertimų nėra, nes taip skatinamas tarpininkų verslas – įdarbinimo, paraiškų teikimo, buhalterinės apskaitos ir panašus. „Ne tik iš verslui ir valstybei ar žmogui ir valstybei tarpininkaujančio konsultantų verslo, bet ir iš to, kaip įteisinamas kovidinės ES paramos naudojimas, turime prielaidas plataus masto korupcijai“, – teigia Ignas Vėgėlė.
Ignas Vėgėlė kritiškai įvertino ir tai, kad valstybės skola nuosekliai didėja. Auditorė D. Kliucevičienė antrino, kad planuojama, jog kitais metais ji sieks net 30 mlrd. eurų, o tai yra gerokai daugiau nei visas valstybės biudžetas ar surenkami mokesčiai, todėl ši skola užprogramuota augti ir toliau. Vien valstybės skolos aptarnavimo išlaidos 2024 metais sieks iki 0,5 mlrd. eurų.
Apibendrindamas diskusijos dalyvių siūlymus, prof. dr. I. Vėgėlė pabrėžė, kad šiai dienai ypatingai reikalingas stabilumas mokesčių srityje ir visiškai skaidrus biudžeto skirstymas bei naudojimas, kad galėtume bent kiek stabilizuoti Lietuvos finansinę situaciją.