Didėjantis oro transportu besinaudojančių keleivių srautas fiksuojamas ir visoje Europoje. Tai, anot specialistų, aviacijos sektoriui kelia didelių iššūkių – dėl personalo trūkumo, organizuojamų darbuotojų streikų, skrydžių valdymo problemų ir kitų priežasčių dalis skrydžių vėluoja arba yra atšaukiami. Savo ruožtu T. Vasiliauskas pabrėžia, kad Lietuvoje atšaukti ir ilgiau nei keletą valandų vėluojantys išvykti skrydžiai yra pavieniai atvejai ir sudaro mažiau nei 1 proc. visų vykdomų skrydžių.
T. Vasiliauskas: fiksuojame rekordinius keleivių srautus per visą oro uostų veiklos istoriją
Lietuvos oro uostų atstovas žiniasklaidai T. Vasiliauskas pažymi, kad keleivių srautai Lietuvos oro uostuose stipriai auga.
„Srautai peraugo prieš pandemiją buvusias apimtis – šį vasaros sezoną jau keletą mėnesių iš eilės fiksuojame rekordinius srautus per visą oro uostų veiklos istoriją“, – pabrėžė jis.
„LTOU birželio mėnesio statistika rodo, kad iš viso trijuose oro uostuose aptarnauta 653 tūkst. keleivių, šis rodiklis 15 proc. didesnis nei buvo fiksuotas tą patį mėnesį 2023 m. Kartu tai jau antras mėnuo iš eilės, kai gerinamas per mėnesį aptarnautų keleivių rekordas. Pirmas rekordas buvo fiksuotas gegužės mėnesį, kai pasiektas rezultatas LTOU tinkle kartu buvo didžiausias ir tarp visų Baltijos šalių oro uostų“, – duomenis pateikė pašnekovas.
„Bendras keleivių skaičius LTOU tinkle šį birželį yra 8 proc. didesnis nei 2019 metais, kai buvo fiksuoti 604,5 tūkst. keleivių per tą patį mėnesį“, – pridūrė jis.
T. Vasiliauskas taip pat atkreipia dėmesį, kad su stipriai augančio keleivių srauto atliepimu pastaruoju metu susiję ir didžiausi oro uostų iššūkiai, todėl bene daugiausiai dėmesio skiriama infrastruktūros plėtrai.
„Ji turi būti patogi, efektyvi keliauti, pritaikyta augančiam keleivių skaičiui. Lietuvos oro uostai šiuo metu vykdo keletą didelio masto infrastruktūros plėtros projektų – statomas naujas Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas, kuris veiklą pradės 2025 m. vasarį, lygiagrečiai vykdoma Kauno oro uosto keleivių terminalo plėtra“, – teigė jis.
„Abu projektai, tiesiogiai susiję su keleiviams svarbia infrastruktūra, leis mums jau kitais metais būti pasiruošusiems aptarnauti dvigubai daugiau keleivių nei galime aptarnauti šiuo metu“, – pažymėjo pašnekovas.
Keleivių srautai auga visoje Europoje: dalis skrydžių vėluoja, yra atšaukiami
Tarptautinės oro transporto asociacijos (TOTA) duomenimis, 2024 m. Europoje oro transportu besinaudojančių keleivių srautas, palyginti su 2023 m., turėtų padidėti 7,2 proc. Pagal šią prognozę, 2024 m. keleivių skaičiaus rodiklis bus 1,4 proc. didesnis nei prieš pandemiją.
„Toks augimas atspindi reikšmingą oro transporto sektoriaus atsigavimą po COVID-19 pandemijos ir nuolatinę plėtrą“, – savo interneto svetainėje rašo TOTA.
Skrydžių stebėjimo ir duomenų platformą valdančios bendrovės „FlightAware“ duomenimis, didėjant oro transportu besinaudojančių keleivių srautui, daugėja ir iššūkių, su kuriais susiduria Europos bei viso pasaulio oro transporto sektorius.
„2023 m. nemaža dalis skrydžių vėlavo arba buvo atšaukti dėl nepalankių oro sąlygų, skrydžių valdymo problemų, sumažėjusio oro erdvės prieinamumo dėl karo Ukrainoje, taip pat personalo trūkumo ir darbuotojų streikų. Aviacijos pramonė nebuvo pilnai pasirengusi po pandemijos kilusiam keleivių antplūdžiui, dėl to atsirado plataus masto sutrikimų. 2023 m. vasarą vėlavo beveik pusė visų Europoje vykdytų skrydžių, kasdien atšaukta – apie 2000“, – rašoma bendrovės interneto svetainėje.
Europos oro eismo priežiūros tarnyboje „Eurocontrol“ duomenimis, per visus 2023 metus beveik 3 iš 10 skrydžių vėlavo daugiau nei 15 minučių, t. y. daugiau nei 2022 m. ir gerokai daugiau nei prieš pandemiją 2019 m.
„FlightAware“ pažymi, kad 2024 m. oro transportu besinaudojančių keleivių skaičiui dar labiau išaugus, oro transporto pramonė ėmėsi priemonių daliai įvardytų problemų spręsti, o bendra tendencija rodo, kad oro transporto sektorius palaipsniui atsigauna ir prisitaiko prie padidėjusios paklausos.
„Dedamos pastangos didinti darbuotojų skaičių ir efektyvinti veiklą, Vis dėlto iššūkių išlieka, tai ir dėl klimato kaitos dažnėjančios ekstremalios oro sąlygos, oro eismo kontrolės apribojimai, vykstantys darbuotojų streikai. Visa tai lemia skrydžių vėlavimą ar atšaukimą“, – informavo „FlightAware“.
Savo ruožtu Prancūzijos, kuri 2023 m. buvo antra šalis Europoje pagal atidėtų ar atšauktų skrydžių skaičių, naujienų portalo „Voxeurop“ žurnalistė Sarah Rost Eltai pažymi, kad skrydžių vėlavimą ir atidėjimą Prancūzijoje, ypač Paryžiuje, lemia ne tik nepalankios oro sąlygos, bet ir darbuotojų streikai.
„Dėl didelio darbuotojų trūkumo ir mažo darbo užmokesčio oro uostų darbuotojai tam, kad būtų išgirstas jų balsas, dalyvauja streikuose, o tai, be abejonės, neigiamai veikia skrydžių srautą. Pavyzdžiui, 2023 m. gruodžio 18 d. dėl vienos streiko dienos Orli oro uoste buvo atšaukta 30 proc. skrydžių“, – teigė S. Rost.
„Prancūzijoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, dėl COVID-19 pandemijos oro uostai ir skrydžių bendrovės atleido daug darbuotojų. Pasibaigus pandemijai keleivių srautai sparčiai išaugo, tačiau darbuotojų trūkumo problema iki šiol nėra išspręsta. Tai – viena iš pagrindinių streikų priežasčių“, – pridūrė ji.
Anot S. Rost, šių metų liepos 8 d. oro uostų darbuotojų profsąjungos paskelbė, kad liepos 17 d., prieš pat olimpines žaidynes, bus surengtas plataus masto streikas.
„Vienas iš pagrindinių reikalavimų – įdarbinti mažiausiai 1000 papildomų darbuotojų, be to, mokėti didesnį atlygį už didelio darbo krūvio laikotarpį ir užtikrinti, kad per olimpines žaidynes personalas galės pasiimti keletą laisvų dienų, nes tuo metu turėtų itin padaugėti keleivių“, – sakė žurnalistė.
Lietuvoje stipriai vėluojantys ar atšaukti skrydžiai – pavieniai atvejai
LTOU atstovas žiniasklaidai T. Vasiliauskas sako, kad šiuo metu atšaukiamų ar stipriai – daugiau nei keletą valandų – vėluojančių skrydžių Lietuvos oro uostuose pasitaiko, tačiau tai yra normali praktika, bendras tokių situacijų skaičius nėra augantis. Anot jo, tai labiau pavieniai atvejai.
ELTA pašnekovas teigia, kad Lietuvos oro uostuose apie 90 proc. skrydžių vyksta tuo metu, kaip ir buvo suplanuoti – keleto minučių paklaidos ribose.
„Tai, bendrai vertinant oro uostų rinką ir žinant, koks kompleksiškas yra aviacijos veiklos modelis, yra labai neblogas rodiklis, stipriai lenkiantis vidurkį“, – akcentavo jis.
„Šiais metais tikrai nematome, kad skrydžių atšaukimų ir daugiau nei kelias valandas vėluojančių skrydžių statistika turėtų tendenciją augti. Atšaukti ir ilgiau nei keletą valandų vėluojantys išvykti skrydžiai yra labiau pavienės išimtys ir sudaro tik apie procentą ar dar mažiau nuo visų skrydžių Lietuvos oro uostų tinkle“, – Eltai pridūrė pašnekovas.
