– Prieš 30 metų „Philip Morris International“ įsigijo tabako fabriką Klaipėdoje. Kiek svarbus įmonei yra šis fabrikas ir Lietuvos rinka?
– Iškart po Lietuvos nepriklausomybės didžiulės investicijos čia nebūtinai buvo pats saugiausias pasirinkimas. Lietuvoje radome labai produktyvią verslo aplinką, kompetentingus ir darbščius darbuotojus. 2016–2017 m. nusigręžėme nuo cigarečių ir sukūrėme naują produktą. Cigarečių alternatyvą pasirinko 20 milijonų žmonių pasaulyje, o Lietuva yra top trejetuke. Vien sostinėje Vilniuje 40 proc. rūkančiųjų renkasi kaitinamąjį tabaką.
– Deklaruojate, kad jūsų produkcija yra skirta tiems, kas nori mesti rūkyti. Tačiau ji, kaip ir kitų įmonių produkcija, atrodo patraukliai ir paaugliams. Ar tikrai rūkančiųjų sumažės, o ne išauginsite naująją rūkorių kartą?
– Mūsų produkcija nėra skirta nei vaikams, nei paaugliams. Įstatymai turėtų užtikrinti, kad vaikai ir paaugliai negalėtų įsigyti nei cigarečių, nei kramtomojo tabako, nei kitokių rūkalų. Svarbu cigarečių alternatyvas kurti taip, kad produktai nebūtų patrauklūs tokiems jauniems žmonėms. Mūsų įmonė tvirtai remia reglamentus, kurie panaikina tokius dalykus, kaip patrauklių skonių ir cukraus naudojimas, viliojantys produkto aprašymai. Ką noriu pabrėžti, kad mes ne tik pardavimo vietose kontroliuojame tai, kad produkto neįsigytų jaunimas, bet ir neparduodame jo nerūkantiems. Pirmas klausimas, įėjus į parduotuvę, bus „Kiek jums metų?“, jei atrodysite per jaunai. O kitas klausimas bus „Ar jūs rūkote?“. Jei ne, jums net ir neparduosime savo produkcijos. Jei nerūkote, tikrai ir netūrėtumėte pradėti.
– Apie cigarečių rūkymo žalą yra padarytų ilgalaikių ir patikimų tyrimų. Apie alternatyvaus rūkymo žalą ilgalaikių tyrimų dar nėra, nes produktas pakankamai naujas. Tačiau ar nėra taip – o tą akcentuoja dalis ekspertų – kad jūsų kompanija tiesiog bando vieną kenksmingą įprotį pakeisti kitu įpročiu, kuris irgi kenksmingas sveikatai.
– Šiuo klausimu, grįžkime prie mokslo. Prisimenu, kad prieš 15 metų, kai prisijungiau prie įmonės komandos, mes jau gilinomės į mokslinius tyrimus ir bandėme suprasti, kokie elementai sukuria žalingą rūkymo poveikį. Ir išvada buvo akivaizdi – problema yra degimas. Mes gilinomės ir pateikėme dokumentus JAV Maisto ir vaistų administracijai, kad įrodytume savo argumentus.
2020–aisiais administracija pripažino mūsų gaminamą kaitinamojo tabako sistemą modifikuotos rizikos tabako produktu. Mums leista teigti, kad šis produktas nedega, kad, palyginus su cigaretėmis, jis išskiria mažesnį kenksmingų medžiagų kiekį ir kad, visiškai perėjus prie šio gaminio, sumažinamas kenksmingų ar galimai kenksmingų cheminių medžiagų poveikis organizmui.
Pagrindinė rūkymo problema yra ne nikotinas. Pagrindinė rūkymo problema yra degimas ir jo metu susidarantys tūkstančiai cheminių junginių, kurie pavojingi. Pašalinus degimą, pašalinama ir ši problema. Tai jau yra moksliškai įrodyta. Pavyzdžiui, Švedijos atvejis ir kramtomasis tabakas. Jis buvo uždraustas Europoje ir pagrinde – dėl tabako monopolio įvairiose Europos šalyse. Ir Švedija paskelbė referendumą, prisijungti prie ES, o viena iš jų sąlygų buvo leisti naudoti kramtomąjį tabaką, kurį švedai naudoja jau 30 metų. Švedijoje šiandien įprastas cigaretes rūko vos 5 proc. jos gyventojų. Taigi, Švedijai pavyko savo gyventojus ištraukti iš rūkymo gniaužtų, kai tuo tarpu kitose Europos šalyse cigaretes rūko ketvirtadalis gyventojų. Noriu pabrėžti, kad šiuo metu Švedijoje mirtingumas nuo su rūkymu susijusių ligų yra mažiausias Europoje ir jis mažėja kartu su rūkančiųjų cigaretes skaičiaus mažėjimu.
– Gal turite duomenų, tose šalyse, kur žmonės vis dar rūko daugiau įprastų cigarečių, koks yra mirštamumas nuo rūkymo sukeltų ligų? Palyginkite, prašau, su šalimis, kuriose žmonės renkasi naujus produktus.
– Tokiems duomenims nagrinėti reikia laiko. Reikia tam tikros skvarbos populiacijoje, turėti protokolą ir stebėjimo sistemas, kad pamatytumėte poveikį. Viena iš šalių, kur tą darome – Japonija. Pastebėjome, kad atvejų, kai dėl rūkymo sukeltų ligų prireikia ligoninės, ten mažėja. Mažėja proporcingai tiek, kiek Japonijoje populiarėja mūsų naujai diegiamos cigarečių alternatyvos. Japonijos duomenys labai panašūs į Lietuvos – kaitinamąjį tabaką renkasi apie 35 procentus rūkančiųjų. Ir kitose šalyse diegiame stebėsenos protokolus, bet padaryti vienas to negali. Tai moksliniai tyrimai. Šalys, kuriose norime atlikti tyrimus, turi norėti dalyvauti tame tyrime. Vienas iš didžiausių iššūkių mums yra tai, kad sveikatos priežiūros institucijos nenori dalyvauti tokio pobūdžio tyrimuose. Didžiausias cigarečių vartojimas vis dar yra Europoje.
– Kokie iššūkiai jūsų laukia po 10–ties metų?
– Manau, kad dar labiau judėti link žalą mažinančios produkcijos moksliniu keliu. Įtikinti skeptikus pažvelgti į mokslą ir nedaryti išvadų, paremtų tik nuomonėmis. Į šį iššūkį investuojame daugiausiai. Yra milijardas rūkorių pasaulyje, o mes, „Philip Morris“, sakome, kad cigarečių vieta muziejuje. Bet vieni mes nieko nepakeisime. Jei politikai, reguliaciniai mechanizmai priešinasi, jei yra blokuojamas informacijos gavimas rūkančiajam, jam paliekamas tik vienas pasirinkimas.
– Galbūt informacija ribojama, kad jaunoji karta nepradėtų rūkyti?
– Mes turime užkirsti kelią norintiems pradėti rūkyti–aš visiškai pritariu. Bet ką daryti su tais, kurie jau rūko? Šiuo metu cigarečių rūkymas Prancūzijoje yra vienas didžiausių. Rūkalai Prancūzijoje kainuoja 11 eurų. Tie, kurie negali pakelio cigarečių pirkti už 11 eurų renkasi nelegalius, kontrabandinius rūkalus. Pagal statistiką, 40–50 proc. cigarečių, surūkomų Prancūzijoje yra kontrabandinės. Ar to mes norime siekti? Šiandien visame pasaulyje rūko milijardas žmonių. Mes moksliškai tiriame rūkymo poveikį plaučiams, medžiagų įsisavinimą. Naudojame daug technologijų, kad tai išsiaiškintume. Įsipareigojame kurti ir verslą už nikotino ribų. Ieškome farmacinių medžiagų, kurios galėtų būti įsisavinamos per panašų įkvėpimo procesą, o jos veiksmingumas būtų greitesnis ir didesnis. Pavyzdžiui aspirinas. Įkvėpus aspirino, jo įsisavinimo laiką galėtume sutrumpinti 10 kartų, todėl tai galėtų tapti gyvybę gelbstinčia alternatyva ir išvengtume aspirino patekimo į skrandį, šalutinių to reiškinių. Buvome 100 proc. cigarečių verslas ir pažiūrėkite, kur esame dabar. Ką dabar darome su farmacija, tikriausiai po 15 metų bus laikoma vizionieriška.