Įpareigojimo alternatyviems įrenginiams įsigyti nėra
Energetikos ministerijos atstovai pastebi, kad po kiekvienos audros atliekami vertinimai ir priimami sprendimai, mat elektros tiekimo sutrikimų nutinka visada. Nepaisant to, individualiems namų ūkiams jokio įpareigojimo pasirūpinti elektros alternatyvomis nėra.
„Po audros „Laura“, praūžusios 2020 m., padarytos išvados davė rezultatą – nors šiemet užklupusi audra buvo daugiau du kartus stipresnė, tačiau elektros tiekimo sutrikimų fiksuota ženkliai mažiau, apie 300 tūkstančių. Po „Laura“ Energetikos ministerija inicijavo Vyriausybės nutarimą, įpareigojantį avarijos atveju užtikrinti nepertraukiamą elektros tiekimą svarbiausioms įstaigoms. Tai yra ligoninėms, šilumos tiekimo įstaigoms, degalinėms ir t. t.“, – vardija ministerijos atstovai.
Ministerija rekomenduoja gyventojams patiems įvertinti riziką, kad gamtos stichija gali nutraukti laidus. Dėl to tam tikrą laiką galimi elektros tiekimo sutrikimai ir svarbu turėti energijos alternatyvą – generatorių arba elektros energijos kaupiklį.
„Tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, atokioje sodyboje tai gali būti generatorius, o gaminantis vartotojas galbūt pasirinktų elektros energijos kaupiklius ir atlikęs techninius sprendinius užsitikrintų tam tikrą elektros kiekį“, – Eltai pasakoja Energetikos ministerijos atstovai.
Kas geriau – kaupiklis ar generatorius?
Įmonės „Solitek“ Produktų skyriaus vadovė Indrė Tursienė sako, kad elektros energijos kaupiklis saulės elektrinių turėtojams garantuoja energiją namams, dingus elektros tinklo tiekimui, praplečia įvado galią, turi didesnes generacijos galimybes nei generatorius.
„Šiltuoju metu, net ir esant debesuotai dienai, saulės elektrinė vis tiek gamina elektros energiją, o nepanaudotą dalį siunčia į bateriją ir ją įkrauna. Nutikus gedimui elektros tinklams, sukaupta energija naudojama saulės elektrinės palaikymui ir veiks tik turint tokį kaupiklį“, – pabrėžia I. Tursienė.
Generatorius, pašnekovės teigimu, rinktis turėtų gyventojai, kurie nėra gaminantys vartotojai, neturi galimybių įsirengti saulės elektrinės, pavyzdžiui, negauna ESO sąlygų, jų stogo danga ar orientacija netinkama saulės elektrinei, gyvenama labai atokiai, suvartojama daug elektros ir jau yra patirti elektros gedimai ilgam laikotarpiui.
„Tokiu atveju neturint saulės elektrinės ir elektros tiekimui dingus ilgiau kaip 2–3 dienos, nebus kaip pakrauti baterijos“, – pastebi pašnekovė.
Baterijos turi būti pritaikytos darbui autonominiu režimu
Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius patikino, kad saulės elektrinės paprastai neveikia dingus dažniui elektros tinkluose. Anot jo, gaminantys vartotojai, dingus elektros tiekimui iš tinklo, gali pasinaudoti baterijose sukaupta, saulės elektrinių pagaminta elektros energija, tačiau svarbu, kad jos būtų pritaikytos darbui autonominiu režimu.
„Šiltuoju metų laiku, tokia sistema tikrai leistų vartotojams apsirūpinti elektra net ir ilgam dingus elektros tiekimui iš tinklo“, – sako M. Nagevičius.
Visgi, M. Nagevičiaus teigimu, rinkoje gausu baterijų be autonominio veikimo funkcijos. Įsidiegę tokias, vartotojai vis tiek negali naudotis sukaupta energija, dingus elektros tiekimui iš tinklo.
ELTA primena, kad jau prasidėjo Aplinkos projektų valdymo agentūros inicijuotas įmonių paraiškų priėmimas, siekiant gauti paramą saulės elektrinių kaupikliams įsigyti. Energetikos ministerijos inicijuotam kvietimui numatyta skirti 48 mln. eurų.