Kaip skelbiama pranešime, per pirmus devynis šių metų mėnesius lizingu buvo įsigyta 54 proc. arba 4 312 naujai įregistruotų automobilių. Palyginti su antruoju metų ketvirčiu, liepos–rugsėjo mėnesiais lizingu buvo įsigyta beveik 12 proc. mažiau automobilių, tačiau bendrai pirkėjų aktyvumą galima vertinti pozityviai.
Pasak „Citadele Leasing“ Lietuvos filialo vadovo Vaidoto Gursko, šis pokytis atspindi įprastą tendenciją, kad Lietuvoje daugiausiai automobilių yra įregistruojama pavasario mėnesiais, todėl vasarą pirkėjų aktyvumas šiek tiek sumažėja.
„Šių metų trečiasis ketvirtis buvo kiek aktyvesnis už atitinkamą praėjusių metų laikotarpį – šiemet liepos–rugsėjo mėnesiais buvo įregistruota 4 proc. daugiau automobilių. Tą iš dalies galėjo lemti po truputį mažėjančios EURIBOR palūkanų normos, skatinančios vartotojus pasiryžti įsigyti didesnius pirkinius, tarp jų – ir automobilius“, – pranešime žiniasklaidai cituojamas V. Gurskas.
Kaip nurodoma pranešime, aktyviausiai nauji automobiliai buvo registruojami Vilniuje – čia buvo registruota 61 proc. naujų automobilių – tiek pat, kiek ir atitinkamu laikotarpiu pernai. Automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenimis, ES trečiąjį šių metų ketvirtį buvo įregistruota 2,3 mln. automobilių, o tai yra beveik 8 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.
Visoje ES populiariausiu vairuotojų pasirinkimu išlieka benzinu varomi ir hibridiniai automobiliai – jų trečiąjį šių metų ketvirtį buvo įregistruota atitinkamai 737 ir 739 tūkst.
Hibridinių automobilių dalis užtikrintai didėjo ir Baltijos šalyse – jų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje liepos–rugsėjo mėn. buvo užregistruota 19 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Čia lyderyste ir vėl pasižymėjo Lietuva – trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje buvo įregistruota daugiau nei 3,5 tūkst. hibridinių automobilių.
Baltijos šalyse benzinu varomų automobilių, palyginti su 2023 m., trečiąjį 2024 m. ketvirtį buvo įregistruota ženkliai mažiau – Lietuvoje benzininių automobilių įregistravimas krito 18, Estijoje – 28, o Latvijoje – 29 proc.
Dyzelinių automobilių įregistravimo dinamika Baltijos šalyse skirtinga: Latvijoje liepos–rugsėjo mėnesiais jų buvo įregistruota 21 proc. mažiau, o Lietuvoje ir Estijoje atitinkamai 29 ir 42 proc. daugiau nei pernai.
Elektromobilių šiose trijose šalyse taip pat buvo įregistruota ženkliai mažiau nei praėjusių metų trečiąjį ketvirtį – Lietuvoje šis kritimas siekė 8, Latvijoje – 24, o Estijoje 28 proc.
Naujai pagamintų elektromobilių rinkos dalis ES per metus sumažėjo iki 13,1 proc. ir yra 5,8 proc. mažesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.