„Statista“ duomenimis, gyvi apsipirkimai vis dar ženkliai dominuoja visame žemyne – fizinėse parduotuvėse įsigyjame 86,4 proc. prekių. Visgi apsipirkimo internetu populiarumo augimas pastaraisiais metais – labai pastebimas: per penkerius metus nuo 9,4 proc. jis augo iki 13,4 proc. ir prognozuojama, kad 2027-aisiais 16,3 proc. visų apsipirkimų Europoje vyks internetu.
Apsipirkimo virtualioje erdvėje aktualumą itin išaugino pasaulinė pandemija, minėto tyrimo duomenys atskleidė, kad dėl karantino labiausiai augo maisto ir gėrimų užsakymas internetu (D. Britanijoje augimas – 30 proc., Vokietijoje – 10 proc.), drabužių užsakymas virtualioje erdvėje (D. Britanijoje – 24 proc., Vokietijoje – 25 proc.) bei higienos produktų (D. Britanijoje – 21 proc., Vokietijoje – 13 proc. augimas). Pandemija keitė europiečių įpročius ir perkant knygas, žaidimus, valymo priemones.
Vis dėlto ekspertai pastebi, kad didesnės vertės ar ilgaamžiškesnius pirkinius vis dar norime įsigyti ar bent apžiūrėti gyvai. Tai – ypač aktualu kalbant apie namų įrengimo sprendimus.
„Verslo patalpų, kurios turėtų ne tik sandėlį, bet ir fizinę parduotuvę, leidžiančią eksponuoti prekes, itin aktyviai ieško baldų, interjero sprendimų, įvairių statybinių medžiagų, produktų automobiliams gamintojai ir pardavėjai. Savo statomame „stock-office“ projekte Kaune dažniausiai sulaukiame būtent jų užklausų.
Tačiau galimybės pristatyti savo produktus gyvai aktyviai ieško ir elektronikos, grožio, sveikatos sprendimais prekiaujančios bendrovės“, – teigė nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Omberg group“ Pardavimų ir klientų patirčių vadovė Edita Gudauskienė.
Šią tendenciją patvirtina šiemet atlikta mūsų kaimynų lenkų įpročių apklausa: 38 proc. respondentų visas su namais ir jų aplinka susijusias prekes įsigyja tik gyvai (internetu – 25 proc.), fizinėse parduotuvėse jie taip pat ieško vaikams skirtų prekių (34 proc.), grožio produktų (66 proc.) ir medicinos reikmenų (65 proc.).
Ekspertės teigimu, fizinių erdvių, jungiančių sandėliavimo, pardavimų ir administracines erdves, įprastai dairosi verslas, siekiantis atliepti dar vieną sparčiai augančią pirkėjų elgesio tendenciją – mišrius apsipirkimus.
„Girdime savo klientų norą pirkėjus pasiekti visais kanalais. Mišrus apsipirkimas reiškia, kad derinama tiek virtuali, tiek – fizinė erdvė. Pavyzdžiui, itin dažnas atvejis, kai, produkto reklamą pamatę internete, jos apžiūrėti klientai atvyksta gyvai, tačiau perka vėliau – virtualioje erdvėje, nes taip – pigiau, patogiau ar dėl kitų priežasčių“, – sakė E. Gudauskienė.
Šią tendenciją patvirtina ir tyrimai. Pavyzdžiui, pernai Italijoje atliktas plačios apimties vartotojų įpročių tyrimas atskleidė, kad trys ketvirtadaliai drabužių šalyje yra nuperkami mišriu būdu – derinant virtualią erdvę ir fizines parduotuves. Tokiu pat būdu italai įsigyja ir beveik pusę (47 proc.) kasdienio vartojimo prekių, 62 proc. – medicinos ir 65 proc. – grožio priemonių.
Šiemet 150 mln vartotojų aptarnaujančios tarptautinės „fintech“ platformos „Klarna“ atlikto tyrimo duomenys atskleidžia, kad Europos šalių gyventojai vis labiau nori pirkti internetu. 37 proc. italų labiau norėtų apsipirkinėti internetu, tik 25 proc. – gyvai, virtualias parduotuves mieliau rinktųsi 35 proc. britų, o fizines – tik 26 proc., panašias tendencijas rodo duomenys Vokietijoje ir Ispanijoje.
Vis dėlto tas pats tyrimas atskleidė, kad faktai nuo norų vis dar skiriasi reikšmingai: fizinėse parduotuvėse iki šiol itin aktyviai perkame kasdienio naudojimo prekes (maisto produktus), automobilių prekes, namams ir jų aplinkai skirtą produkciją, sveikatos ir medicinos reikmenis, vaikams skirtas prekes, grožio produktus ir papuošalus.
Tuo tarpu ryškiausią (ir vienareikšmišką) preferenciją pirkti internetu respondentai parodė erotinėms prekėms.
Pagrindinėmis apsipirkimo internetu naudomis tyrimo dalyviai laiko greitį, mažesnes kainas ir galimybę jas palyginti bei platesnį pasirinkimą, tuo tarpu fizinio apsipirkimo privalumais vadina geresnį aptarnavimą, galimybę bendrauti ir mokėjimų saugumą.