Įkvėpti gamtos reiškinių
Užpildyti 15 hektarų teritoriją netradicinėmis gėlių kompozicijomis – nelengva užduotis. Todėl artėjančiam festivaliui, pasak K. Ivačenko, tenka ruoštis iš anksto. „Įgyvendinant šių metų festivalį jau pradėjau galvoti apie tai, kaip jis atrodys kitais metais, gimė pirmosios idėjos“, – pašnekovė.
Ji juokavo, kad geriausia kalėdinė dovana jai – tiksliai žinoti, kokia bus vasaros festivalio tema. „Kartais tiesiog šauna mintis ir viskas, ją turi. Tada belieka ją išnešioti ir subrandinti. Tuomet gali apgalvoti ir pačios temos spalvinį išpildymą.“
K. Ivančenko pridėjo, kad įkvėpimo semiasi ir gamtos reiškinių. Ji prisiminė praėjusią vasarą dvaro neaplenkusią liūtį ir po jos atsiradusią vaivorykštę.
„Buvo pati vasaros pabaiga, begalinė kaitra, po kurios kilo stipri audra. Lūžo medžiai, dalis gėlynų buvo išdaužyta. Besivaikščiojant po dvarą, ties Meilės sala, pastebėjome neapsakomo grožio ir itin ryškių spalvų vaivorykštę. Tas spalvų sodrumą šiemet perteikėme kompozicijoje prie skulptūros, vaizduojančios Varlę karalienę. Man tai tarsi susiliejimas tarp gamtos ir žmogaus“, – pasakojo K. Ivančenko.
Rizikuoja, nes nori šokiruoti
Vis dėlto apsilankę Pakruojo dvaro organizuojamame gėlių, meno ir meilės festivalyje, kalba ne tik apie sukurtų kompozicijų spalvas, bet ir jų sinergiją su neįprastomis kultūromis – pavyzdžiui, daržovėmis. Tiesa, šiemet tam buvo pasirinkti javai.
„Šių metų festivalio tema – „de’Žavu tarp javų“. Mes deriname grūdines kultūras su gėlėmis. Kai važiuojame ir matome javų laukus, nestebina tarp jų augančios aguonos. Kita vertus, gėlių kompozicijose nepamatysi grūdinių kultūrų“, – sakė Pakruojo dvaro kūrybos vadovė.
Dėl to, jos teigimu, suderinti gėles su javais buvo nemenkas iššūkis. Tiesa, laukė ne tik estetinis išbandymas – kilo ir nemažai praktinių problemų.
„Labai svarbu taisyklingai derinti gėles, kad jos „nesipyktų“ tarpusavyje. Būtina atsižvelgti, kad derėtų ne tik vizualiai, bet ir šaknynai galėtų vešėti šalia. Deja, mus nelabai kas galėjo konsultuoti grūdinių kultūrų ir sodo gėlių dermės klausimais, todėl teko prisiimti riziką“, – pasakojo K. Ivančenko.
Ji pridėjo, kad eksperimentuoti derinant skirtingas kultūras skatina noras šokiruoti ne tik lankytoją, bet ir pačią save, priversti visus aikčioti. „Eksperimentas gali ir nepavykti, visko gali nutikti, bet vis tiek bandai“, – sakė kūrybos vadovė.
Utopinis skaičius gėlių
Rizikingoms kompozicijoms sukurti K. Ivančenko panaudojo milijonus žiedų. TIesa, tiksliai įvardyti, kiek skirtingų rūšių buvo panaudota – negalėjo.
„Labiausiai mums tinka pasakymas, kad kompozicijose panaudotas utopinis skaičius gėlių. Kiek tiksliai – nepasakysiu, nors visi klausia. Gali būti ir virš 500 rūšių“, – sakė Pakruojo dvaro atstovė.
Jos teigimu, ruošiantis festivaliui naudojamos tiek daugiametės gėlės, tiek jos papildomos begalėmės vasarinių gėlių rūšių. Šiemet papildomai buvo pasėti ir javai.
„Pasodinus vasarines gėles, dirvoje pasilieka jų sėklų bankas, todėl po metų pastebime, kaip vienmečiai augalai ir vėl pražysta. Kuriant kompozicijas, tinkamus augalus pasiliekame. Čia daug darbo įdeda mūsų gėlininkės, kurios kiekvienais metais vis labiau tobulėja“, – pasakoja K. Ivančenko.
