Vienos pirmųjų Lietuvoje greitųjų elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą įrengusios sumanių energetikos sprendimų bendrovės „Ignitis“ produktų vystymo vadovas Andrius Šeršniovas pasakoja, kad šiuo metu iš bendro šalyje eksploatuojamų automobilių srauto, apie 0,5 proc. sudaro elektromobiliai. Ir nors gali pasirodyti, kad toks skaičius nėra didelis, pasak pašnekovo, situacija iš tiesų – džiuginanti.
„Su kiekvienais metais Lietuvoje elektromobilių populiarumas tik auga. Jei praėjusiais metais tokių transporto priemonių eisme dalyvavo apie 1000, tai šiais metais šis skaičius jau siekia 1600. Palyginus, Estijos keliais važinėja 1700, o Latvijos vos 650 elektromobilių. Estai šioje srityje yra lyderiai, tačiau gerokai lenkiame kaimynus latvius“, – sako A. Šeršniovas.
Tačiau tarp Baltijos šalių Lietuva išsiskiria kaip geriausią infrastruktūrą elektromobiliams turinti valstybė, o tai, pasak „Ignitis“ atstovo, yra viena iš priežasčių, kodėl didėja elektromobilių populiarumas.
„Lietuva gali pasigirti, kad turi didžiausią elektromobilių įkrovimo stotelių tinklą. Vien tik Vilniaus mieste tokių įkrovimo vietų galima rasti apie 130. Stotelių skaičius sparčiai auga ne tik sostinėje ar kituose didmiesčiuose, bet ir visoje Lietuvoje. Tai reiškia, kad vairuotojams atsiranda daugiau galimybių patogiai eksploatuoti tokius automobilius“, – sako A. Šeršniovas.
Kita priežastis, leidžianti teigti, kad elektromobiliai tampa nebe egzotika, o norma, anot specialisto, yra vis didėjantis naujų modelių pasirinkimas.
„Augant rinkai, pasaulį išvysta vis daugiau skirtingų modelių, žmonės turi galimybę rinktis dydį, komplektaciją, modelį. Negana to, mažėja ir kainos, todėl elektromobiliai tampa prieinamais vis didesniam žmonių ratui“, – teigia A. Šeršniovas.
Nuo 2 iki 5 tūkst. eurų išmoka
Suplanuota, kad visiems, nusprendusiems įsigyti elektromobilį ir pateikus paraišką, bus skiriama vienkartinė 2 tūkst. eurų išmoka už įsigytą naudotą elektromobilį arba 4 tūkst. eurų kompensacija – už naują. Papildomą 1 tūkst. eurų išmoką gaus tas pareiškėjas, kuris sunaikins savo turėtą seną taršų automobilį. Tačiau tokia išmoka bus skiriama tik atitinkant nustatytus kriterijus: pareiškėjas iki prašymo pateikimo dienos šio automobilio valdytoju buvo ne mažiau kaip 12 mėnesių; automobilio techninė apžiūra galiojo iki 2019 m. spalio 17 d. arba iki 2020 m. kovo 13 d.; automobilis iki prašymo pateikimo dienos buvo ne mažiau kaip 12 mėnesių registruotas Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre. Iš visos šiam projektui valstybė skyrė 5 mln. eurų.
A. Šeršniovo pasiteiravus, apie elektromobilių kainas bei ką galima įsigyti už gautą kompensaciją, „Ignitis“ atstovas sako, kad gerų variantų rinkoje išties yra nemažai.
„Kaip ir įprasto naujo automobilio, taip ir elektromobilių kainos prasideda nuo maždaug 20 tūkst. eurų. Šiai dienai pigiausias gaminamas elektromobilis yra „Volkswagen eUP“, todėl maksimaliai pasinaudojus parama, tokį elektromobilį galima įsigyti už maždaug 16 tūkst. eurų, kas iš tiesų nėra milžiniška suma už naują ir ekologišką automobilį. Kalbant apie populiariausius modelius – netrukus pasirodantis „Peugeot e-208“ kainuos apie 30 tūkst., o „Reno Zoe“, kuris jau yra prekyboje, kainuoja nuo 31 tūkst. eurų. Jei kalbame apie naudotą elektromobilį, tai geros būklės elektromobilis su baterija, kuri leidžia viena įkrova nuvažiuoti bent 200 km, kainuoja apie 15 tūkst. eurų, tad pritaikius paramą, tokią transporto priemonę galima įsigyti vos už 12 tūkst. eurų“, – pasakoja pašnekovas.
Pasak jo, verta paminėti, jog Estijoje taip pat buvo taikoma panaši iniciatyva, kuria gyventojai pasinaudojo vos per keletą valandų.
„Estijoje maksimali paramos suma taip pat siekė 5 tūkst. eurų, o gyventojų susidomėjimas buvo milžiniškas. Vos per kelias valandas žmonės išgraibstė paramos paraiškas. Tačiau, kitaip nei Lietuvoje, Estijoje nebuvo kompensuojama už naudoto automobilio įsigijimą, todėl šiuo atveju mūsų šalies vairuotojai turi net ir didesnę pasirinkimo įvairovę“, – sako A. Šeršniovas.
Kodėl verta rinkti elektromobilį?
Pats elektromobilį vairuojantis A. Šeršniovas sako, kad be visiems gerai žinomos ekologinės naudos, tokios transporto priemonės turi ir kur kas daugiau privalumų.
„Visų pirma – eksploatacijos kaina. Eksploatuojant tokį automobilį, degalų sąnaudos yra ypač mažos, todėl galima sutaupyti daug pinigų. Kuo dažniau važiuoji, tuo daugiau taupai ir tuo greičiau didėja atsiperkamumas. Elektromobilių priežiūros kaštai taip pat yra labai maži. Pavyzdžiui, dyzeliniam automobiliui, kas 10 tūkst. kilometrų reikia keisti tepalo filtrus, tai elektromobiliui, daugiausiai vieną kartą per metus profilaktiškai rekomenduojama atlikti skysčių patikrą. Dažnai net nereikia važiuoti į servisą, nes pvz. elektromobilio programinė įranga atsinaujina automatiškai, panašiai kaip Jūsų iPhone telefonas. Po tokių atnaujinimų, elektromobilis dažnai įgauna naujų funkcionalumų. Pvz. naujausi atnaujinimai Tesla vairuotojams automobilyje leidžia naudotis „Youtube“ ar „Netflix“ platformomis. O svarbiausia tai, jog papildomi atnaujinimai Jums nieko nekainuoja.
Kalbant apie komfortą, tokį automobilį vairuoti yra gerokai smagiau. Jis fantastiškai startuoja iš vietos, yra manevringas, važiuoja tyliai, be jokių garsų ir vibracijų. Prie viso šito galima pridėti ir privilegijas nemokamai statyti laikino stovėjimo aikštelėse bei važiuoti A juosta, taip išvengiant didelių automobilių srautų“, – pasakoja A. Šeršniovas.
Nemokamas įkrovimas net 5-erius metus
Suteikiama išmoka elektromobiliui įsigyti nėra pirmoji didelė Lietuvos iniciatyva, skatinant draugiškų gamtai automobilių eksploataciją. Lietuvos automobilių kelių direkcija jau kurį laiką sėkmingai įgyvendina projektą, kurio metu yra įrenginėjamos nemokamos elektromobilių įkrovimo stotelės.
„Siekiant tvaraus transporto plėtros, visoje Lietuvoje yra kuriamas elektromobilių įkrovimo prieigų tinklas. Valstybinės reikšmės magistralinių kelių ruožuose jau pastatytos 28 elektromobilių įkrovimo stotelės, kuriose vairuotojai ateinančius penkerius metus turi progą savo elektromobilius krauti visiškai nemokamai“, – pasakoja A. Šeršniovas.
Pasak jo, ekologiškų automobilių vairuotojams, tai yra didelė paskata, kuri greitu metu turėtų dar labiau išaugti.
„Šiuo metu tokios nemokamos įkrovimo stotelės yra papildomai įrenginėjamos ir miestų savivaldybėse. Planuojama, kad jose atsiras 34 greito ir 22 lėto įkrovimo stotelės. Esame tikri, kad tai paskatins dar daugiau vairuotojų pereiti prie gamtai ir žmonių sveikatai draugiškų transporto priemonių“, – pasakoja „Ignitis“ atstovas.