Dienos pietų kainos išaugo – kaip pasiteisina verslininkai?

Viena pagrindinių metų pradžios tema – į eurus nesąžiningai konvertuojamos kainos. Jų skirtumą lengviausiai pastebi tie, kurie kasdien perka tą pačią prekę ar paslaugą ir gali palyginti jų kainas.

Nenuostabu, kad nemažai į DELFI redakciją besikreipusių skaitytojų piktinosi įvairiose maitinimo įstaigose staiga išaugusiomis dienos pietų kainomis. Verslininkai atšauna, kad dėl kelių euro centų tragedijos kelti nereikia – „apvali“ grąža esą patogesnė tiek klientui, tiek pardavėjui.

Nuo kelių iki keliasdešimt centų

„Norėčiau pranešti, jog kavinėje „Šviežios bandelės“, Gedimino pr. 46, Vilnius, įvedus eurą pakeltos kainos - dar gruodį bandelės kainavo 1,80 Lt (su varške - 2 Lt), o dabar visos bandelės kainuoja 2,07 Lt, t.y. 0,60 eurų“, - rašė Kristina.

Erika informavo, kad nežymiai, tačiau kainos padidėjo ir bare „Būsi trečias“. Dienos pietūs, anksčiau kainavę 12 Lt, dabar kainuoja septyniais lito centais daugiau. Skaitytoja Roma pranešė, kad situacija panaši ir kavinėje „Sostinės kolonos“.

„Užsisakiau sultinį su kibinu, kurio bendra kaina meniu nurodyta 1,45 euro. Gaunu sąskaitą, kurioje kibinas įkainotas 0,90, o sultinys – 0,60 euro. Taigi, iš viso - 1,50 euro. Išsakius pastabą padavėjai, ji atsakė, kad kasos aparatas tiesiog apvalina kainas ir nieko čia negalima padaryti. Žinia, kad 5 eurocentai - ne pasaulio pabaiga, tačiau analogiška sąskaita buvo išrašyta ir su manimi pietavusiai kolegei. Tai jau 10 eurocentų. Kas žino, kiek dar tokių „apvalinamų“ patiekalų. Va ir pelnas“, - skundėsi Roma.

Tuo metu skaitytojas Tomas atkreipė dėmesį į restoranų „Charlie pizza“ gudrybes. Vyras atsiuntė gruodžio ir, palyginimui, sausio mėnesio nuolaidų kuponus, kuriuos galima išsispausdinti iš restorano svetainės. Nuotraukose matyti, kad beveik visos kainos kilsteltos bent keliais centais.

Gruodį kalbinti didžiųjų šalies restoranų atstovai DELFI sakė, kad kainos jau yra konkurencingos ir jų kelti neketinama.

ČILI: kainos keitėsi laikantis įstatymų

Nežymus kainų pakilimas matomas ir užsukus į didžiausią lietuvišką restoranų tinklą Baltijos šalyse „Čili pica“. Jo direktorė Giedrė Kvedaravičienė informavo, kad patiekalų kainos į eurus konvertuotos dar vasaros viduryje, kai verslas buvo įpareigotas kainas skelbti dviem valiutomis – litais ir eurais. Ji taip pat patikino, kad tai padaryta nepažeidžiant įstatymų.

„Įstatymas nustato skaičių apvalinimo taisykles, kurių ir laikėmės, t.y. skaičių, mažesnį nei 5, apvalinome į mažesnę pusę, skaičių lygų 5 ar didesnį – į didesnę pusę. Dėl tokio įstatymais numatyto apvalinimo, perskaičiavus kainas vėl į litus, jos keliais centais į vieną ar į kitą pusę gali būti pasikeitusios“, - pripažino G. Kvedaravičienė.

Direktorės teigimu, klientai visuomet, ne tik euro ivedimo kontekste, jautriai reaguoja į kainų pasikeitimus, o apvalesnė grąža pateisinama ne visuomet.

„Su kitų verslo atstovų nuomone, kad apvali grąža patogesnė klientui ir pardavėjui galiu sutikti tik iš dalies. Ji gali būti patogesnė tik iki tam tikros ribos, t. y., kai kainos koregavimai neperžengia sąžiningumo ribų. Galbūt kai kuriems klientams, kurie gali sau tai leisti, labai patogu grąžą gauti be euro centų, mokėti labai apvalias sumas. Tačiau didžiajai daliai gyventojų kelios dešimtys euro centų iš tiesų yra reikšminga suma, ir tai suprantama“, - sakė G. Kvedaravičienė.

Tauta nuo kelių centų apvalinimo nenuskurs?

Tuo metu 310 narių vienijančios Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad kainų apvalinimas yra patogus ir klientui, ir paslaugos tiekėjui.

„Žiūrint iš savo praktinio pavyzdžio, anksčiau trenerei mokėdavau 100 Lt, o dabar moku tikrai ne 29, o 30 eurų. Toks pateikimas yra patogesnis pačiam žmogui – kokia jam grąža atiduodama, ir ypač, kai tas dvi savaites reikia dviem valiutom atidavinėti, nelabai įsivaizduoju, kaip fiziškai kitaip galima. Būtų labai jau sudėtingas skaičiavimas. Manau, kad toks kelių centų apvalinimas yra normalus ir tai nėra suma, dėl ko labai nuskurstų tauta. Jei paklaustumėte bet kurio kliento, ar jam patogiau sumokėti 10 eurų ar 9,20 euro, tai jis, ko gero pasirinktų patogesnę sumą“, - įsitikinusi E. Šiškauskienė.

Asociacijos prezidentė pažymėjo, kad kainų apvalinimas visgi turėtų vykti tik euro ribose ir apvalinami tik centai. Moters teigimu, prieš piktinantis kainų pakilimu restoranuose, reikėtų pasidomėti, ar tam nebuvo ir objektyvių priežasčių.

Palengvės, kai grąža nebebus atiduodama litais. Tada visi atsikvėps ir pagaliau pripras prie naujos valiutos.

„Kas norėjo daryti logiškai, kainas pasikėlė dar prieš metus ar pusę metų. Tačiau čia negali taip vienareikšmiškai spręsti. Aš negaliu pasakyti, ką daro maisto, alkoholio tiekėjai – ar jie irgi apvalina ir į kurią pusę? Dabar visa tauta yra užgazuota stebėti, ar kas neteisingai nesuapvalino kainų, tačiau ar stebimos ir kitos kainos – mėsa, daržovės, transportas, elektra? Maisto pramonėje tai yra vieninga sistema. Negali vien pažiūrėti, kaip suapvalino. Klausimas, kodėl suapvalino?“, - patarė E. Šiškauskienė.

Jos teigimu, visiems palengvės kai praeis dvi savaitės ir grąža nebebus atiduodama litais.

„Tada visi atsikvėps ir pagaliau pripras prie naujos valiutos“, - reziumavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.