Specialioje DELFI euro įvedimui skirtoje rubrikoje sulaukiame žmonių pastabų dėl prieš valiutos keitimą Lietuvoje besikeičiančių kainų. Įdomu, kad dalis iš jų – nepagrįstos. Štai pavyzdžiui, vienas skaitytojas skundėsi kad branginamos susisiekimo paslaugos. Anot jo, iki tol 10,70 Lt kainavusi kelionė iš sostinės į Širvintas autobusu Vilnius-Biržai pabrango 2 litais – dabar ji kainuoja 12,50 Lt.
Susisiekus su Susisiekimo ministerija paaiškėjo, kad jokie paslaugų branginimai neplanuojami, o patikrinus šios kelionės kainas, pasidarė aišku, kad skaitytojas – paprasčiausiai susimaišė. Į Širvintas važiavo ne tuo pačiu laiku, tad pateko į brangesnes paslaugas siūlančios kompanijos autobusą. Kelionės tuo pačiu maršrutu kaina gali skirtis ir beveik dvigubai (pavyzdžiui, maršrute Vilnius-Klaipėda kelionė 11 val. į pajūrį kainuoja 81,70 litų, o 6 val. – 45 Lt.). Tai priklauso nuo paslaugas teigiančios kompanijos, autobuso išvykimo laiko ir sukartų kilometrų.
Tokie patys gandai sklando ir apie traukinių kainas. Tačiau kainuos juose taikomos atsižvelgiant į traukinio klasę. Be to, panašu, kad kelionės traukiniais netgi šiek tiek atpigo. Viena iš skaitytojų, važinėjanti maršrutu, Panevėžys-Šiauliai, pastebėjo, kad iki tol su studento pažymėjimu kainavęs 6,50 Lt. Dabar bilietas kainuoja 6,35 Lt., o iki šiol 49,90 Lt. kainavęs traukinio bilietas iš Vilniaus į Klaipėdą, po euro įvedimo kainuos 14,45 euro. Tai yra 49,85 Lt.
Vienas iš skaitytojų klausė atvirai: „Kaip nepanikuoti dėl euro įvedimo? Aš gal ir nebijau, bet visi aplink kalba, kaip bus blogai, tai net susimąsčiau, gal vertėtų ir man sunerimti?“.
Tačiau „Swedbank“ Vyriausiausio ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, nerimui priežasčių nėra – Latvijos ir Estijos patirtis rodo, kad gyventojų pajamos augo daugiau nei kainos. O psichologai ir sociologai aiškina, kad euro ir kainų kilimo bijoti nereikia bei pataria, ką daryti, kad nepagrįsto nerimo būtų kuo mažiau.
Mėgstame patys save gąsdinti
Psichologas Gediminas Navaitis sako pastebintis, kad mūsų visuomenė mėgsta gąsdinti save pačią. Prie to, specialisto teigimu, prisideda ir nedraugiškos visuomenei jėgos, kurios bet kokia proga stengiasi sukelti sumaištį žmonių galvose.
„Apie lietuvių mentalitetą galėtume kalbėti valandų valandas. Nei vienoje šalyje žinios neprasideda nuo nusikaltimų ir jiems neskiriama daugiausiai laiko laidoje. Tai yra tikras Lietuvos išskirtinumas, nes daugelyje Europos šalių žinios prasideda nuo svarbių žmonėms dalykų, o ne nuo to, kad kažkur įvyko avarija ar kažkas būdamas neblaivus mojavo kirviu. Mums neįdomios žinios apie mokslą, kultūrą, jos nerodomos, apie naujienas šioje srityje sužino tik tie, kurie specialiai tuo domisi. Matome visuomenės nuostatas ir jas pasitinkantį žiniasklaidinį veikimą“, – pasakojo G. Navaitis.
Anot jo, toks pat lietuvių pasaulio suvokimo modelis atsiskleidžia ir kitose srityse, dabar – ir diskutuojant apie eurą.
„Norintys bijoti, gąsdinti save ir aplinkinius, tam visuomet suras priežasčių. Priminčiau siaubus, kuriais mes buvome gąsdinami. Pavyzdžiui, pasaulio pabaiga. Apie tai mums nuolat pasakojo, o nieko taip ir neįvyko. Nuolat gauname siaubų sąrašą. Tačiau kalbant apie eurą, užtenka atsiminti vieną paprastą faktą – ir šiandien mes vartojame eurą, tik jį vadiname litu. Šios valiutos yra susietos ir jų santykis yra apibrėžtas, todėl jokių drastiškų pokyčių neturi būti“, – patikino specialistas.
Kainos auga nepriklausomai nuo euro
Tačiau jis patikina, kad ir kainų augimą pastebintys žmonės yra teisūs. Tiesa, jie netinkamai suformuoja šio reiškinio priežastis – kainos auga ne dėl euro, o dėl rinkos pokyčių. Paprastai tariant, daugiau uždirbame, daugiau sumokame.
„Užtenka priminti, kad tuo metu, kai buvo laikinieji talonai, kitaip vadinami vagnorėliais (Pirmieji atkurtos nepriklausomos Lietuvos piniginiai ženklai – DELFI), 100 jų buvo neblogas vieno mėnesio atlyginimas. Dabar situacija yra visiškai kitokia. Jaudintis dėl to, kad įvedamas euras, yra juokinga, nes šios dienos Lietuvos ekonomikai dėl to nėra jokio skirtumo. Litas ir taip yra susietas su euru, tad vietoje vienos formos „lito“, dabar vartosime kitos formos „litą“, jokių esminių permainų net negali būti. Suprantu, jei mes įsivestume Kinijos valiutą – juanį. Štai tada ekonomika patirtų pokyčius, turėtume prisiderinti prie jų, tačiau dabar nieko panašaus nėra “, – tai, kad nereikėtų bijoti valiutų pasikeitimų, pabrėžė psichologas.
Pasak jo, dalis žmonių radę kelias didesnes kainas save tarsi užprogramuoja tam, kad kainos auga ir augs, todėl padaro klaidingas išvadas.
„Didelė dalis įmonių nėra monopolijos, todėl verslininkai tikrai nenustato tokių kainų, kokių jie nori. Tai galime iliustruoti gana paprastu pavyzdžiu. Galime atidaryti kavinę, kurioje kava kainuos 100 litų. Gali pasirodyti, kad taip elgdamiesi labai daug uždirbsime, tačiau niekas pas mus neis. Kainų augimas yra ribojamas žmonių perkamosios galios, verslininkai kainas kelia tiek, kiek galime mokėti“, – pastebi psichologas.
Priežasties nerimauti nemato
Anot jo, kainų kilimo neturėtume bijoti – neišvengiamai kils ir atlyginimai bei kitos išmokos.
„Priežasčių, kodėl reiktų bijoti, visada atsiras. Tie, kurie nenori to daryti, to ir nedarys, ramiai priims pokyčius. Tačiau tie piliečiai, kurie yra vedami savo nuostatų, fantazijų, noro atkreipti į save dėmesį baisiais perspėjimais, visuomet išliks. Nereikia jiems pasiduoti. Lietuvos ekonomika yra Europos Sąjungos ekonomikos dalis. Lietuvos ekonomikoje 3,45 litai yra keičiami į vieną eurą. Pabrėžiu, tai daroma griežtai nustatytu santykiu, todėl priežasčių nerimauti tikrai nėra“, – susirūpinusius lietuvius nuramino psichologas.
Eurą vertina neigiamai tol, kol jo šalyje nėra
Jam pritaria ir sociologas Vladas Gaidys. Nors dabartiniai „Eurobarometro“ tyrimai rodo, kad 44 proc. žmonių į eurą žiūri neigiamai, o net 75 proc. lietuvių mano, kad kainos po euro įvedimo didės, specialistas patikina, kad visuomenės lūkesčiai neretai nepasiteisina.
Pavyzdžiui, 2007 metais krizės metu buvo girdimos hipotezės, kad ateis savižudybių banga, nes verslininkai masiškai bankrutavo, o žmonės buvo atleidžiami iš darbų, o 2009, po krizės, padidės nusikalstamumas, tačiau nei vienas iš šių atvejų nepasiteisino. Nusikaltimų skaičius Lietuvoje tuo metu netgi sumažėjo.
„Aš esu beveik įsitikinęs, kad visuomenės lūkesčiai, kalbant apie eurą, nepasiteisins. Šalyse, kur gyventojai labai nenorėjo euro, po jo įvedimo gyventojų nuomonė pasikeitė kardinaliai. Pavyzdžiui, Estijoje prieš valiutos keitimą netgi kūrėsi rimtas euroskeptikų judėjimas, euro nenorėjo ir Latvija, ir Suomija. Tačiau jau įvedus eurą, nuotaikos šiose šalyse visiškai pasikeitė – žmonės dabar yra už eurą. Neabejoju, kad ir Lietuvoje bus taip pat. Kitąmet matysime, kad lietuviai eurą vertina teigiamai“, – įsitikinęs V. Gaidys.
Įvardijo 3 reiškinio priežastis
Tačiau, jo teigimu, tokios baimės nėra būdingos tik lietuvių tautai. „Eurobarometro“ vykdomų tyrimų metu paaiškėjo, kad kainų kilimo po euro įvedimo baiminosi kone visos šalys, o į eurą teigiamai žiūrėjo tik tos valstybės, kuriose pragyvenimo lygis yra mažesnis. Pavyzdžiui, Rumunija.
„Yra trys priežastys, kodėl stebime šį reiškinį. Visų pirma, jei verslininkai imtų mažinti kainas, būtų keista, normalu, kad kainos kasmet šiek tiek didėja, o prieš įvedant eurą, derinamos prie pastarosios valiutos. Antra, žmogaus prigimtis yra tokia, kad jis pastebi ir labiausiai reaguoja į konfliktinius momentus. Jei prieš save jis mato 100 skirtingų atvejų, diskutuoti pradės apie tuos, kurie bus neigiami. Be to, dabar nuolat diskutuojama apie kainų kilimą, pranešami to atvejai, todėl žmonėms tai tarsi įsirašo į sąmonę. Trečia, masinio paslaugų ir kainų brangimo buvo laukiama jau kone 10 metų, pamenu, šia tema buvo atlikti įvairiausi tyrimai, o bet kuris pastebėtas atvejis tik patvirtina žmonių prognozes, kad galų gale viskas pabrangs. Tuomet jie jaučiasi teisūs ir netgi laukia šių momentų“, – pastebimos panikos dėl kainų augimo priežastis aiškino sociologas.
Pasak jo, žmonių baimę galėtų padėti stabdyti pokalbiai su kaimyninėmis šalimis, kurios jau turi eurą, ir konsultacijos su specialistais.
Kainos priklausys nuo pasaulinių kainų tendencijų
Statistikos departamentas skelbė statistinę informaciją apie 100 pagrindinių vienarūšių vartojimo prekių ir paslaugų 2014 m. rugpjūčio mėn. vidutines mažmenines kainas ir jų pokyčius rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn. Pasirodo, per šį laiką daugiausia pabrango malta natūrali kava – 14,6 procento, apelsinai – 9,8, suskystintos dujos su pristatymu – 8,7, suskystintos automobilinės dujos – 8,1, o atpigo baltagūžiai kopūstai – 35,6, bulvės – 34,6, pomidorai – 30,4, žaliosios vynuogės – 22,1 procento.
Tačiau teigiama, kad pagrindiniai veiksniai, turėję įtakos kainų pokyčiams, buvo taikytos nuolaidos, prekių kainų atstatymas po liepos mėn. taikytų nuolaidų ir sezoniškumas.
2014 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,5 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios drabužių, avalynės ir dujų kainos ir padidėjusios keleivių vežimo oro transportu paslaugų, atostogų išvykų, kavos, arbatos ir kakavos, restoranų ir kavinių paslaugų, kitų medicinos paslaugų ne ligoninėse ir mėsos kainos
Lietuvos banko tyrimai rodo, kad Lietuvos kainų tendencijos labai didele dalimi priklausys nuo pasaulinių kainų tendencijų, ypatingai maisto ir naftos kainų minimalios algos didinimo, oro sąlygų tendencijų. O pats euro įvedimas, jeigu ir turės tam tikros įtakos kainoms, tai ji bus visiškai minimali.