Sunkiausia rajonų gyventojams
Prekybos centro „Maxima“ atstovė Renata Saulytė sakė, kad žmonės dar pratinasi prie euro: ilgiau užtrunka prie etikečių, mintyse skaičiuojasi, ką gali euras – kiek galima nusipirkti už 5 ar 10 eurų.
„Psichologiškai žmonėms dar sunku ir užtrunka. Labai skiriasi didžiųjų miestų ir regionų gyventojų požiūris į eurą. Didmiesčiuose žmonės labiau skuba, todėl negaišta laiko apžiūrinėdami etiketes, be to jie turi daugiau informacijos apie eurą, o regionuose daugiau pensininkų, jiems sudėtingiau pereiti prie naujų pinigų, jie vis dar ateina su skaičiuotuvais, kasininkių klausia, kiek viena ar kita suma bus litais. Jauniems žmonėms, šeimoms, didmiesčių gyventojams, kurie daugiau keliauja ir yra naudoję eurą užsienyje, yra paprasčiau“, – sakė R. Saulytė.
Kaimyninių šalių patirtis parodė, kad įvedus eurą atsiskaitymų kortelėmis padaugėjo 10 proc. Tačiau Lietuvoje šis procentas buvo mažesnis. Pirmosiomis šių metų dienomis didžiųjų miestų prekybos centruose padaugėjo atsiskaitymų kortele, bet vis dėlto didžioji dalis atsiskaitinėjo grynaisiais.
„Žmonės parduotuvėse norėjo pasikeisti pinigus, tai buvo akivaizdu. Stambiomis kupiūromis jie atsiskaitinėjo už mažus pirkinius, pirkdami žiebtuvėlį paduodavo 200 litų kupiūrą“, – tikino „Maxima“ atstovė.
Keičia etiketes
Pirkėjai daugiausiai atsiskaitinėjo grynaisiais ir prekybos centruose „Rimi“. Pirmosiomis sausio dienomis mokėjimų kortele skaičius buvo sumažėjęs drastiškai. Tačiau šiuo metu situacija sugrįžo į pradinį lygį – apie 25-30 proc. pirkėjų moka kortele.
„Girdime ir įvairių istorijų. Pavyzdžiui, viena pensinio amžiaus moteris pasakojo, jog nors anksčiau pensiją atnešdavo paštininkė į namus, tačiau prieš naujus metus ji pati nuėjo į banką, pasiėmė mokėjimo kortelę, ir dabar moka tik kortele. Ji pasakojo, kad jai sunku atpažinti naujus pinigus, be to, girdėjo, kad nemažai yra visokių sukčių, kurie tik ir taikosi pasinaudoti pensinio amžiaus žmonių santaupomis. Todėl moteris išmoko naudotis kortele, ir sako, kad jai taip daug patogiau“, – pasakojo „Rimi“ atstovė Giedrė Bielskytė.
Šiuo metu „Rimi“ tinkle yra keičiamos prekių kainų etiketės, tad gali būti, kad vienoje etiketėje aukščiau bus kaina litais, o kitoj – kaina eurais. Iki sausio pabaigos visos etiketės bus su kaina eurais aukščiau už kainą litais.
„Siūlyčiau atkreipti dėmesį, koks valiutos ženklas yra prie kainos. Taip pat patarčiau įdėmiau skaityti apsipirkimo čekį ir nebijoti paklausti parduotuvės darbuotojų (nebūtinai kasininko, tai gali būti ir informacijos darbuotojas), kad paaiškintų, kaip informacija yra nurodyta čekyje“, – patarė G. Bielskytė.
Kainos litais – iki liepos
Vienas pagrindinių iššūkių daugeliui Lietuvos gyventojų šiandien – kaip neviršyti savo įprastinių išlaidų kasdienio apsipirkimo maisto prekių parduotuvėje metu. Prekybininkai pataria, kaip lengviau išgyventi šį pereinamąjį laikotarpį.
Labai svarbu apsipirkimui pradėti ruoštis dar namuose. „Paskaičiuokite, kiek anksčiau išleisdavote pinigų maistui ir tą sumą paverskite eurais. Žinodami, kiek galite maistui skirti per mėnesį, nusistatykite vieno apsipirkimo ribas. Jei anksčiau parduotuvėje vieno apsipirkimo metu išleisdavote apie 50 Lt, tuomet apsibrėžkite, jog jūsų krepšelis negali viršyti 15 eurų (51,79 Lt). Tokiu būdu apsipirkdami patirsite mažiau streso skaičiuodami, kiek viskas jums kainuos“, – pataria „Iki“ prekybos tinklo Viešųjų ryšių departamento vadovas Andrius Petraitis.
Pasikeitus valiutai kainos išliko tokios pat, todėl, kol dar neįpratote prie naujosios valiutos, kartas nuo karto žvilgtelėkite ir į šalia esančią kainą litais. Ji bus nurodyta iki pat liepos 1 d.
A. Petraitis atkreipia dėmesį, jog ne tik kainos atrodo mažesnės, bet ir nuolaidos, todėl nereikėtų pastarųjų nuvertinti.
„Verta prisiminti, jog euro centas – ne tas pats, kas mūsų lietuviškasis. Tad verčiant prekių kainas į litus reikia neužmiršti litais paversti ir nuolaidų. Nors nuolaida išreikšta centais gali pasirodyti pernelyg maža, tačiau atsiminkite, jog litais, ji beveik tris su puse karto didesnė.“
Pirmosiomis savaitėmis buvo pastebėta, jog kai kurie pirkėjai kiek neįprastai reaguodavo gavę grąžą monetomis ir netgi ją suskubdavo perskaičiuoti. Reikia nepamiršti, jog grąžos vertė euro monetomis taip pat yra didesnė nei anksčiau. Palyginimui, 6 eurai monetomis prilygsta 20, 71 Lt.
Nekeiskite apsipirkimo įpročių
Bent pirmuosius mėnesius, kol priprasite prie naujos valiutos, stenkitės nekeisti savo įprastinio pirkinių krepšelio turinio. Stenkitės pirkti tai, ką iki šiol pirkdavote, rinkdamiesi jau jums įprastas, gerai pažįstamų gamintojų prekes. Tik tuomet būsite tikri, kad neišleisite daugiau nei planavote, o vėliau, kai jau įprasite prie pajamų eurais, bus lengviau skaičiuoti ir savo išlaidas naująja valiuta.
Nusiteikite eidami į parduotuvę, kad joje galite užtrukti ilgiau nei esate įpratę. Apsipirkimui skirkite laiko, neskubėkite, atidžiai stebėkite kainas, nebijokite perskaičiuoti krepšelio sumą pasiverčiant ją litais. Kad lengviau tai būtų daryti, nešiokitės skaičiuotuvą ar įsidiekite specialią mobiliąją programėlę telefone. O norintiems sutaupyti laiko ir išvengti ilgo stovėjimo eilėse – naudotis savitarnos arba specialiai atsiskaitantiems kortele skirtomis kasomis.
Prieš eidami apsipirkti į parduotuvę apsiskaičiuokite savo galimą išleisti sumą eurais, ir turėkite šiek tiek kantrybės.
„Pabaigai noriu pasakyti, kad mūsų pirkėjai prie naujosios valiutos pereina panašiu tempu kaip ir kitos šalys. Pavyzdžiui, palyginus pirmųjų dviejų atsiskaitymo eurais savaičių duomenis su kitų šalių statistika, prie naujosios valiutos įprantame panašiu tempu kaip ir slovėnai, latviai, o slovakus ir estus net ir lenkiame“, – teigia A. Petraitis.