„Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Giedrė Gečiauskienė sako, kad nors euro įvedimas Lietuvoje nuo 2015-ųjų savaime nėra priežastis augti BVP, tačiau vidutiniu ir ilguoju laikotarpiu galima tikėtis stimulo šalies ūkiui augti dėl narystės euro zonoje.
„Poveikis pasijus per išaugusį investuotojų pasitikėjimą, tam tikrą naudą užsienio prekybai dėl lengvesnių atsiskaitymų eurais, valiutos keitimo išlaidų nebuvimo. Kitoms sąlygoms nekintant, šie aspektai turėtų lemti palankesnę aplinką verslui kurti darbo vietas, atitinkamai - stimulą augti gyventojų disponuojamosioms pajamoms“, - kalbėjo ji.
Europos Komisijos nuomone, kitais metais, palyginti su šiemet, Lietuvos eksportas turėtų atsigauti, be to, 2015 m. įpusėjus verslas turėtų sulaukti daugiau investicijų, o tai atitinkamai didins vartojimą.
„Svarios priežastys verslo investicijoms augti yra dvi - aukštas dabartinių pajėgumų panaudojimas, kuris turėtų skatinti verslą pradėti auginti pajėgumus, ir labai palankios skolinimosi sąlygos, istoriškai žemos palūkanų normos“, - mano G. Gečiauskienė, pridurdama, kad tam įtakos turės ir išorės veiksniai.
Kaip euras paveikė Estiją ir Latviją
Analizuodama anksčiau eurą įsivedusių valstybių makroekonominius rodiklius, G. Gečiauskienė pastebi, kad euro narystės pradžia nedaro greitos teigiamos įtakos šalies BVP augimui.
„Šalių BVP augimas (įsivedus eurą - DELFI) atkartojo bendrąjį ciklą, būdingą aplinkinėms rinkoms. Tiesa, verta paminėti, kad iki 2008 m. pasaulinio ekonomikos nuosmukio eurą įsivedusios šalys Slovėnija ir Slovakija patyrė mažesnį BVP nuosmukį, nei, pavyzdžiui, Baltijos šalys, - sako ji - Kitas įdomus faktas yra tas, kad po euro įsivedimo nė viena iš nagrinėtų valstybių nepatyrė išskirtinio infliacijos augimo. Visos jos atkartojo bendrą infliacijos ciklą su kitomis Europos valstybėmis.“
Euro narystė turi daug įtakos ekonomikos augimui
Šaltinis: „Macrobond“, „Danske Markets“
DELFI skelbė, kad rudenį Europos Komisija, peržiūrėjusi Lietuvos BVP augimo perspektyvas, sumažino šalies BVP prognozę iki 2,7 proc. 2014 metams nuo pavasarį skelbtų 3,3 proc. Tačiau prognozės 2015 ir 2016 m. yra geresnės bei siekia 3,1 proc. ir 3,4 proc.
„Išties, verta paminėti, kad Europos Komisijos prognozės 2015 ir 2016 metams yra pakankamai optimistinės, - mano pašnekovė. - Tačiau, tiesą sakant, dabartinėje aplinkoje Lietuva yra atsidūrusi tarsi dviejų girnapusių. Viena vertus, Rusijos ekonomika stovi ant recesijos ribos, antra vertus, turime pripažinti, kad ir euro zonos ekonomika vis neatsiplešia, nepaisant titaniškų Europos centrinio banko pastangų ją skatinti. Tampa aišku, kad šiemet Lietuvos ekonomikos augimui didžiausią impulsą duos vidaus vartojimas, tą akcentuoja ir Europos Komisija.“
„Danske Bank“ Lietuvos BVP prognozės yra mažiau optimistiškos nei Europos komisijos: 2014 m. prognozuojamas 2,9 proc. augimas, 2015 m. - 2,7 proc. o 2016 m. - 3,1 proc.
DELFI primena, kad Lietuvos bankas šiems metams prognozuoja 2,9 proc. BVP augimą. Gegužės mėnesį paskelbta prognozė siekė 3,3 proc. Tikimasis, kad 2015 m. ekonomika augs 3,3 proc.