Nežino, kas yra finansinė sveikata
Vilniaus centre paklausėme praeivių, kas yra finansinė sveikata. Kai kuriems, pasirodo, tai – visai naujas terminas.
„Finansinė sveikata? Geras klausimas, niekada apie tai nepagalvojau. Finansinė sveikata man asocijuojasi su tuo, kad aš turiu pinigų rūpintis fizine sveikata, t. y. nueiti į sporto klubą kiekvieną dieną bent valandai, prieš darbą, tokiu metu, kai man gera, tada aš ateinu į darbą geros nuotaikos. Tai – rūpinimasis savimi“, – sako vyriškis.
Viena mergina pastebėjo, kad su finansinių žinių pagrindais visi mes bent jau maža dalimi susipažinome mokykloje. Tačiau realus gyvenimas parodo, kad toji išmokta teorija šiek tiek skiriasi nuo realybės, o finansus tinkamai valdyti gali būti sudėtinga. Tada pašlyja ir finansinė sveikata.
„Ko nemoku, to nemoku. Kortelės, grynieji – nesuprasi, kaip atsiskaitinėti. Grynųjų nematau, kortelėse skaičiukai atrodo tik skaičiukai, o čia juk pinigai, vat ir nėra 4 eurų <...>, nes išsikviečiau pavežėją, kainavo 4 eurus. Eurai prie eurų, dar eini kur pavalgyti ir, žiūrėk, nebėra. Aš pats versle esu buvęs, mano balansai visada yra minusiniai, pelną galima pamiršti“, – realybę puikiai iliustruoja kitas praeivis.
Vis dėlto yra ir tokių, kurie puikiai išmano finansinės sveikatos pagrindus. Sutikta mergina pasakojo, kad ten, kur gali sutaupyti, – taupyk, o kur tikrai norisi, – leisk. Pasak jos, vadovaujantis šiuo principu pinigų visada turi ir gali sau leisti daugiau.
„Jeigu leidi sau tai, ko tau nereikia, byra ir sveikata, nervai, tu sau problemų susirandi. Jeigu geri, rūkai, tai irgi sveikata byra, automatiškai pinigų tam daugiau išleidi“, – praktiniais patarimais dalijosi vaikinas.
O štai dar vienas vilnietis pastebėjo, kad finansinę sveikatą galima apibrėžti labai paprastai: kai tavo išlaidos neviršija tavo pajamų. Čia, pasak jo, yra finansinė sveikata.
„Kad būtum laimingas, turi arba labai daug pasiekti, arba gali sau kelti labai mažus reikalavimus. Pavyzdžiui, jeigu tavo tikslas yra laimėti pasaulio ralio čempionato pirmas vietas, tai gali tekti labai nusiminti ir nusivilti, jeigu tavo bus toks tikslas, nes jį sunku pasiekti. Bet jeigu sumažintum savo lūkesčius, būtų paprasčiau. Mano laimė yra ryte savo žmonai pagaminti kavos, kai ji dar neatsikėlė. Tai padaryti lengva“, – apie lūkesčių svarbą judant finansinės sveikatos link kalbėjo sutiktas praeivis.
Pašnekovų mintis įvertino ir puikiai finansinės sveikatos sudedamąsias išmananti „Swedbank“ Finansų instituto vadovė Jūratė Cvilikienė. Jos teigimu, už tokias mintis sutiktiems vilniečiams galima parašyti neblogų pažymių.
„Man patiko atsakymas apie lūkesčius, nes jie gali būti begaliniai, o tada kankinuosi ir nebežinau, kaip čia viską įgyvendinti. Taigi turbūt svarbu grįžti ant žemės, atsistoti ir susiplanuoti, kas yra svarbiausia, kaip jaustis stabiliai, kad koks vėjas nenupūstų. Tas žmogus, kuris bent jau pradėjo apie finansinę sveikatą galvoti, užduoti sau kai kuriuos klausimus, yra teisingame kelyje“, – sako ji.
Finansinė sveikata lygu fizinei sveikatai
Norint užtikrinti fizinę sveikatą, reikia daug pastangų: sveikai maitintis, sportuoti, pasirūpinti kokybišku poilsiu, vengti streso, įtampos ir panašiai. Naivu būtų tikėti, kad ir finansinę sveikatą galima garantuoti visiškai nesistengiant. Kaip aiškina J. Cvilikienė, nesidomint šia tema veikiausiai būtų sunku priimti tinkamus finansinius sprendimus, nenukentėti nuo sukčių, efektyviausiai išnaudoti savo sugebėjimus ir įkurti sėkmingą verslą.
„Mums reikės tam skirti kažkiek dėmesio, reikės pasigilinti, paplanuoti, tačiau, kita vertus, iš karto labai noriu paneigti mitą, kad tai itin sudėtinga sritis. Man atrodo, mitas, kad tik protingi žmonės ir finansų ekspertai šitai išmano. Taip, profesionaliai investuoti į akcijas kiekvienam turbūt nepavyks, tačiau susitvarkyti savo finansinę sveikatą nėra taip sudėtinga.
Jeigu žmogus jaučiasi puikiai, tikrai susitvarko savo kasdienius finansus, jaučiasi saugiai dėl artimos ir tolimos ateities, jam nekyla klausimų, nes jis išnaudojęs savo potencialą, nepatiria įtampos, tai gal ir puiku – gal ir puiki ta finansinė sveikata. Belieka tik džiaugtis ir mėgautis, nes mes ir dirbame, ir uždirbame tam, kad tai suteiktų džiaugsmo bei pasitenkinimo, kad galėtume išvykti atostogauti ten, kur norime, įsigyti dalykus, kuriuos norime, įgyvendinti savo svajones.
Puiku, jeigu taip yra. Liūdniau, kad labai retas gali pasakyti, jog jo finansinė sveikata tikrai puiki ir jis tuo užtikrintas“, – nuogąstauja finansų ekspertė.
Finansiškai sveikas galvoja apie ateitį
Finansinė sveikata yra ne tik žinios apie finansus, bet ir mūsų gebėjimas išlaikyti balansą tarp dabarties ir ateities finansinių poreikių bei tikslų. Tad čia vien žinių neužtenka – reikia ir uždarbio, ir gebėjimų tinkamai susidėlioti prioritetus, kad pinigus pavyktų ne tik išleisti, bet ir sutaupyti.
„Kalbant apie suaugusio žmogaus finansinę sveikatą, labai svarbu aptarti keletą dalykų. Pirmiausia, kaip mums sekasi gyventi šiandien? T. y. ar mes sugebame vykdyti įsipareigojimus, kuriuos turime, ar sumokame mokesčius laiku ir tikrai galime sau šiandien užtikrinti gyvenimą tokį, kokio norime? Antra, kokį mes turime rezervą nenumatytiems atvejams, jei kas nors nutiks ir negalėsime dirbti, pasikeis aplinkybės, ir ar apskritai tą rezervą turime.
Galbūt nebūtina jį sukaupti, gal turime draudimus ar alternatyvius dalykus, kurie mums padėtų išgyventi sudėtingą laikotarpį trumpuoju periodu. Dar viena dedamoji – skolos lygis. Tai irgi labai svarbu, nes kartais įsiskolinama per daug, vienos skolos dengiamos kitomis, o tas užburtas ratas itin sudėtingas ir iš jo išeiti yra labai labai sunku.
Tikrai atrodo, kad man nelabai turėtų rūpėti 70-ies metų Jūratė, kaip ji gyvens ir kas nutiks su jos gyvenimu, tačiau aš tikrai žinau, kad to, ko aš noriu šiandien, norėsiu ir tada. O gal net daugiau – norėsiu daugiau kelionių, nes turėsiu daugiau laiko ir kt. Negalima užmiršti savęs po kažkiek metų“, – aiškina specialistė.
Svarbu tiek vyrams, tiek moterims
Pasak finansų ekspertės, svarbu pabrėžti, kad finansinę sveikatą pradedame ugdyti jau nuo mažų dienų. Pagrindą pasiklojame visai ne mokykloje. Kaip aiškina J. Cvilikienė, didžiausią žinių bagažą ir finansinį pradžiamokslį vaikai gauna iš tėvų, tad pastarieji turėtų suprasti, kad jų įgytos žinios ir išmanymas apie finansus bus naudingas ne tik jiems, bet ir vaikams.
Derėtų užmiršti neteisingą išmoktą taisyklę, kad moterys finansiškai mažiau stabilios ir raštingos.
„Knygų mugėje pristatinėjau naujausią knygą, nemažai moterų ją pirko ir paprašė parašyti palinkėjimą vyrui. Tai aš ir klausiu – kodėl jūs rašote vyrui, ar čia gimtadienis, ar kita proga? Sako: žinote, finansai mūsų šeimoje yra vyro teritorija, čia jis geriau žino, aš – menininkė ar pan. Man atrodo, tai – klaidingas nusistatymas.
Galbūt toje šeimoje taip ir yra, bet kai viena, antra, trečia moteris man atneša užrašyti palinkėjimą ir sako, kad finansai – vyrų teritorija, tai man jau signalizuoja, jog apie tai turime dar daugiau kalbėti. Finansai – suaugusio žmogaus reikalas, nesvarbu, kokia jo lytis. Visi mes turime galimybę juos tvarkyti, uždirbti ir puikiai saugiai gyventi“, – pabrėžia ji.
Pirmieji žingsniai finansinės sveikatos link
Pirmas žingsnis – pradėti ja domėtis. Čia ir vėl puikiai tinka fizinės sveikatos paralelė. Kai norime būti sveiki, einame pas gydytoją pasitarti ir atliekame bendrą kraujo tyrimą, išsiaiškiname, kokia yra mūsų būklė. Pasak J. Cvilikienės, būtų sunku ką nors keisti, nežinant esamos situacijos.
„Su finansine sveikata lygiai tas pats – visų pirma, mes suprantame, kad norime kažką daryti, pažiūrime truputį atgal – kur išleidžiame savo pinigus, kur čia yra nuodėmių ar paklydimų, ar tikrai neturime iš ko sutaupyti 3 eurų per mėnesį, ar išnaudojame savo potencialą. Užduokime sau tokius klausimus, pasižiūrėkime, ar mes esame saugūs, ar turime rezervą ir panašiai. Tai yra pradžia, kad žinotume, kur toliau eisime“, – sako ji.
Jeigu pinigų rezervo, kitaip vadinamo finansine pagalve, sukaupti nepavyksta, ekspertė rekomenduoja visada ieškoti alternatyvų. Pavyzdžiui, pasinaudoti įvairių rūšių draudimais. Tarkime, vykstant į kelionę, kurioje galima patirti nenumatytų išlaidų.
„Man visuomet jų būna, ypač jeigu vykstu su vaikais. Jei man teks iš asmeninių lėšų padengti išlaidas kažkokioje šalyje, tai gali būti labai didelė suma, galbūt man nepakeliama. Bet jeigu turiu kelionės draudimą, kuris jas padengs, aš saugiai sau keliauju, man galbūt nereikia turėti tų rezervinių pinigų. Tai yra tik pavyzdys, svarbiausia – pagalvoti, užduoti sau klausimų, o tada paieškoti sprendimo būdų, kurie geriausiai tuo metu tinka ir kuriuos galiu sau leisti.
Svarbu turėti ir būsto draudimą. Mano kolegė įsigijo būstą penktame aukšte, pradėjo jį remontuoti ir jai trūko vamzdis. Dabar dėkoja Dievui, kad turėjo draudimą, nes kitaip nežinotų, ką būtų dariusi ir kaip būtų padengusi civilinės atsakomybės išlaidas. Draudimas kainuos keletą eurų, bet jis gali mums labai padėti.
Užsižaisti irgi nereikia. Mes galime prisipirkti kokių nors draudimų ir pamiršti. Aš tikrai žinau, kad yra žmonių, kurie turi nusipirkę kokį draudimą, kaupia pinigus ar pan., bet į tą sutartį nežiūrėjo penkerius metus – yra ten kokių apsaugų ar nėra, kiek jos jiems kainuoja. Taigi reikėtų išlaikyti balansą ir sveiką protą, pagalvoti, ką aš turiu, gal man papildomai daugiau nebereikėtų draustis, nes tai irgi kainuoja ir galbūt dėl to kitoje vietoje negaliu pasiekti to, ko noriu“, – sako ji.
Netaupyti sveikatos sąskaita, nepasikliauti sukčiais
Pašnekovė pabrėžia – norint sukaupti vadinamąją finansinę pagalvę, jokiu būdu negalima taupyti sveikatos sąskaita. Tai – brangiausia, ką mes turime, o, taupant sveikatos sąskaita šiandien, vėliau gali tekti jai atseikėti dvigubai.
„Jeigu labai sudėtinga pradėti taupyti ir sakome, kad niekaip nepavyks, pagudraukite su savimi. Dabar yra tokia galimybė: išleidus tam tikrą sumą, galima ją apvalinti – viską, kas po kablelio automatiškai nurašyti į taupomąją sąskaitą. Nematau, pamiršau, bet, žiūrėk, po mėnesio atsidariau sąskaitą ir matau, kad kažkiek susitaupė. Jeigu įgūdis atsiras, pamatysiu, kad pavyksta sukaupti, o aš net nepastebiu, kaip man tai pavyksta.
Tikrai galima pradėti žaisti su savimi tokius žaidimus ir nereikia labai savęs riboti, kaip, tarkim, su kokia dieta. Jeigu labai labai save užspausime, tai bus tik blogiau. Reikia mažais žingsniais eiti link to, kur mes norime būti. Aš supratau, kad savo potencialo neįgyvendinu, tad galbūt gretimame mieste yra vieta, kur aš norėčiau dirbti? Ką man reikia padaryti? Galbūt pabaigti kokius nors kursus, galbūt į save investuoti daugiau ir panašiai. Aš manau, kad nuo to pradėjus tikrai galima pajudėti link geros finansinės sveikatos“, – sako pašnekovė.
Ir, galiausiai, ji pataria neieškoti patarimų tarp tų žmonių, kuriems trūksta finansinių žinių ar kurie siūlo didžiulius pelnus bei lengvai pasiekiamus turtus. Be pastangų ir darbo stebuklų nebus.
„Žmonės pasitiki tais, kurie sako, kad per vieną dieną galima uždirbti 100 procentų arba tapti netikėtai turtingam, viską gauti labai greitai, praktiškai neįdėjus pastangų. Aš tai tikrai pastebiu, mano tokia profesija. Gausu patarėjų ir forumų, kuriais nebūtų verta pasitikėti. Yra tarp jų ir vertų pasitikėjimo, bet turbūt kiekvienas pats turėtų nuspręsti, ir aš vis tiek manyčiau, kad turėtų būti konsultacija, kuri konkrečiai susijusi su asmenine finansine situacija.
Kitaip tariant, tas žmogus, kuris kalbasi su manimi, turėtų žinoti apie mane, o ne feisbuke skaityti kažkokius patarimus. Tai, kad pakliūname į sukčių pinkles ir kad pasitikime kažkokiais konsultantais, žmonėmis, kurių net nepažįstame, signalizuoja apie mūsų kritinio proto, mąstymo stoką. Finansinio raštingumo mums tikrai dar trūksta. Nieko keisto, kad norime patarimų, bet labai svarbu, iš kur juos gauname“, – teigia J. Cvilikienė.