Internete tykantys pavojai: netikros anketos, kurjeriai ir investicijų platformos siurbia tūkstančius eurų iš lietuvių

„Sukčiavimo būdu pasisavino beveik 20 tūkstančių eurų“; „Milžiniškas sukčių grobis: vilnietė neteko daugiau nei 68 tūkstančių eurų“; „Rekordinis sukčių grobis – iš panevėžietės išviliota beveik 120 tūkstančių eurų“. Tokios antraštės pastaruoju metu mirga žiniasklaidos puslapiuose.

Neretai sukčiai lobsta ir iš žymiai smulkesnių apgaulių, po kurių žmonės nė nesikreipia į pareigūnus.

Nenumokite ranka, net jei sukčius grąžino pinigus

Vilniuje gyvenanti jauna moteris neslepia, kad net ir nebūdama naivuolė patyrė, kaip sukčiai moka užliūliuoti budrumą.

„Prieš porą metų norėjau nusipirkti bilietus į koncertą. Moteris internete, koncerto gerbėjų grupėje, perpardavinėjo bilietus. Jos anketa nesukėlė netikrumo įtarimų, – atvirauja jauna moteris. Anot jos, anketa neatrodė vienadienė. Visgi, į vieną detalę pašnekovė sako turėjusi reaguoti su nepasitikėjimu, tačiau to nepadarė. – Mano pasitikėjimas tąkart buvo per didelis. Pavedimą moteris paprašė padaryti į jos draugės sąskaitą. Patikrinau tos draugės „Facebooko“ anketą – viskas atrodė gerai. O istorija galėtų nutikti bet kam – pardavėja negalėjo nueiti į koncertą, į kurį dvi draugės planavo eiti kartu, tad parduoda bilietus. Padariau pavedimą, tačiau bilietų taip ir negavau. Tada parašiau tai draugei, kurios vardas ir sąskaita buvo nurodyti. Mergina dievagojosi nieko apie tai nežinanti, jokių pinigų nemačiusi, o tos moters, esančios jos „Facebooko“ draugų sąraše ir prisakiusios man pervesti pinigus, net nepažįstanti.“

Vilniuje gyvenanti moteris pasakė, kad dėl apgaulės kreipsis į policiją, – ši žinia iškart pasuko pokalbį kita linkme.

„Ir tada staiga merginos sąskaitoje (primenu, ji ką tik neva buvo išvis ne ta) atsirado mano pinigai ir ji juos akimirksniu grąžino išsigandusi bėdų su teisėsauga. Į pareigūnus tąkart taip ir nesikreipiau, priėmiau kaip pamoką sau mažiau pasitikėti žmonėmis; bilietų į renginius pirkimo temoje yra gausybė apgaulės būdų: nuo tokio kaip mano iki išmanesnio – parduoti keletą bilietų versijų į tą pačią sėdimą vietą ir kitokių. Esu prisiklausiusi visko“, – sėkmingai pričiupusi apgavikę patirtimi dalijasi moteris.

Toli gražu ne visiems apgaulė baigiasi tik nemaloniu pokalbiu ir atgautais pinigais.

Policijos departamento Komunikacijos skyriaus patarėja Revita Janavičiūtė sako, kad baudžiamosios bylos keliamos, kai žmogus netenka ar sukčiai tik bandė išvilioti per 151 eurą. Visgi jei buvo pasikėsinta išvilioti ar žmogus neteko ir mažesnės sumos, pareigūnams visuomet apie tai būtina pranešti.

„Ikiteisminiai tyrimai dėl sukčiavimo (Baudžiamojo kodekso 182 str. – Sukčiavimas) pradedami, jei padaryta žala viršija 151 Eur. Esant mažesnei sumai pradedama administracinė teisena pagal Administracinių nusižengimų kodekso 108 str. – Smulki vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas: „Vagystė, sukčiavimas, turto pasisavinimas ar iššvaistymas, kai pagrobto, įgyto, pasisavinto ar iššvaistyto turto vertė neviršija trijų bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių, nepriklausomai nuo sumos“, – R. Janavičiūtė paneigia mitą, kad policija smulkiais sukčiais nesidomi.

Policija ragina išlikti budrius ir visada pranešti policijai apie bet kokį įtariamą sukčiavimą, net jei asmuo netapo jo auka.

Sukčiai taikosi ir į prekybą internete

Išmonę sukčiai pasitelkia ne tik kalbėdami, bet ir kurdami apgaulingus internetinės prekybos

puslapius. Anot „Swedbank“ informacinės saugos vadovės Žygedos Augonės, didžiausia grėsmė tapti sukčių auka yra šventiniai laikotarpiai. Žmonės skuba, ieško dovanų artimiesiems ir neretai praranda budrumą.

„Prekybininkų nuolat siūlomi išpardavimai, įvairi šventinė prekyba ir akcijos sutelkia ne tik pirkėjus, bet ir fiktyvia prekyba užsiimančius sukčius. Pastariesiems tai galimybė ant didelių nuolaidų kabliuko suvilioti užkibti mažiau patyrusius ir neatidžius pirkėjus. Visgi apsisaugoti nuo tokių sukčių pinklių galima imantis tam tikrų prevencijos priemonių, iš kurių pati svarbiausia – geriau suprasti sukčių veikimo metodus, – teigia Ž. Augonė. – Į sukčių pinkles internete patekęs žmogus dažniausiai susivilioja preke su didele nuolaida – skubėdami pasinaudoti geru kainos pasiūlymu pirkėjai atidžiai nepatikrina informacijos apie prekybininką ir taip užkimba ant sukčių jauko.“

Anot informacinės saugos vadovės, netikri prekių skelbimai socialiniuose tinkluose ar nuorodos į suklastotas interneto parduotuves su itin pigiomis prekėmis yra kone dažniausiai naudojamas sukčių triukas pinigams išvilioti.

„Natūralu, kad pirkėjams visada norisi patinkantį daiktą įsigyti su kuo didesne nuolaida. Bet turbūt daugelis suprantame, kad 80 ar 90 proc. siekiančių nuolaidų realybėje neegzistuoja. Dažnas pirkėjas neįvertina rizikos, kad sukčių pasiūlymai pasinaudoti išskirtinėmis nuolaidomis gali būti jam pametėti iš pirmo žvilgsnio saugioje, nes kasdien naudojamoje ir pažįstamoje, erdvėje. Pavyzdžiui, populiariose bendravimo ir socialinių tinklų platformose, naujienų portaluose“, – kada reikėtų „įjungti“ budrumą, pataria Ž. Augonė.

Trys saugumo patarimai perkant internetu

Banko specialistė atvira – apsisaugoti nuo sukčių internete pirmiausia padeda paties vartotojo atidumas.

Pirmas patarimas – jei interneto parduotuvėje ar skelbime siūloma gerai žinomo gamintojo prekė už itin mažą kainą, tai pirmasis signalas, kuris turėtų sukelti jūsų įtarimą.

„Antra, skirtingai nei realybėje, internete apsimesti ar imituoti dalykus yra kur kas paprasčiau. Prekybininkais apsimetantys sukčiai dažniausiai yra ištobulinę gebėjimą tiek apsimesti kitais asmenimis, tiek sukurti įtikinamai atrodančias prekių ar paslaugų svetaines. Taigi prieš planuodami apsipirkti nežinomoje interneto parduotuvėje pirmą kartą, gerai atlikite namų darbus ir jokiu būdu neskubėkite atsiskaityti. Pirma patikrinkite tos e. parduotuvės domeno įkūrimo datą, paieškokite kitų vartotojų atsiliepimų apie ją, išnagrinėkite siūlomas atsiskaitymo, pristatymo, prekių grąžinimo sąlygas, patikrinkite, ar nurodyti kontaktai bei pateiktos nuorodos yra veikiančios“, – neskubėti pirkti rekomenduoja Ž. Augonė.

Ir trečias ekspertės patarimas – savo mokėjimo kortelėje būtina aktyvuoti saugaus atsiskaitymo internete funkciją, kurią siūlo daugelis finansų institucijų. Taip pat aktyvuokite nemokamų pranešimų funkciją savo telefone (angl. push notification) – taip matysite bet kokį lėšų judėjimą savo sąskaitose ir lengviau pastebėsite įtartinus mokėjimus kortele, jei tokių atsirastų.

Netikri kurjeriai ir siuntų pervežėjai

Net jei prekė tikra, yra dar viena sukčių kryptis – ekspertai pastebi, kad pastaraisiais metais ypač suaktyvėjo sukčiai, kurie aktyviai domisi prekybos ir skelbimų portaluose gyventojų parduodamais daiktais.

„Prisistatę kaip potencialūs pirkėjai, tardamiesi su pardavėju dėl prekės siuntimo, sukčiai teigia, kad pasinaudojus jų nuoroda iš kurios nors žinomos siuntų tarnybos puslapio prekės siuntimas neva bus nemokamas. Čia ir slypi sukčių apgaulė − šie puslapiai įtikinamai atkartoja įvairių realių siuntų tarnybų puslapių dizainą, o juose prašoma suvesti mokėjimo kortelių duomenis. Dažniausiai sukčiai reikalauja nurodyti kortelės numerį, galiojimo datą, CVC kodą, vardą, pavardę, kartais netgi ir sąskaitos likutį“, – į kokius signalus būtina atkreipti dėmesį, nurodo „Swedbank“ informacinės saugos vadovė.

Taigi, jei jau ką patys parduodate internetu, norėdami apsisaugoti nuo nuostolių, prekę siųskite tik gavę pinigus iš pirkėjo bei sutarę, kaip bus atsiskaityta už siuntimą. Specialistė nurodo, kad jokiu būdu negalima spausti pirkėjo žinute siunčiamų nuorodų – siuntų tarnybų internetinius puslapius saugiausia atsidaryti jų adresą suvedus naršyklės adreso lauke.

„Ir svarbiausias dalykas − norėdami gauti lėšas už parduodamą prekę, pirkėjui turite nurodyti tik savo sąskaitos numerį ir jokiu būdu ne mokėjimo kortelės duomenis. Atminkite, kad lėšoms gauti į sąskaitą nereikia jokio asmens tapatybės patvirtinimo nei „Smart ID“, nei mobiliuoju parašu ar kodų generatoriumi“, – pažymi Ž. Augonė.

„Swedbank“ duomenimis, vienus didžiausių nuostolių 2022 metais gyventojai patyrė dėl sukčiavimo kredito kortelėmis ir apgavysčių, susijusių su išankstiniu mokėjimu už prekes.

Tokio pobūdžio sukčiavimo atvejų skaičius per metus Lietuvoje išaugo 3 kartus iki beveik 530, o dėl jų patirti nuostoliai viršijo 580 tūkst. eurų. Ši žala buvo patirta dėl išankstinių mokėjimų, kuomet žmonės susigundo pirkti iš nežinomų pardavėjų, tačiau norimos prekės nesulaukia arba gauna menkavertį jos pakaitalą.

Paprastai tokio tipo sukčiavimai ypač suintensyvėja prieš didžiąsias metų šventes – tada sukčiai pradeda veikti aktyviau.

Sėkminga ir pelninga investicija – ne visuomet viskas tiesa

Socialiniuose tinkluose neretai atsiranda „ekspertų“, kurie sugudo neva pelningomis investicijomis. Čia jau sukčiai itin pasistengia užliūliuoti budrumą ir taikosi į gerokai didesnes sumas. Tik netekusi 68 tūkst. 344 eurų vilnietė suprato, kad nepažįstami asmenys ją melagingai įtikino pinigus pervesti į investavimo platformą. Sukčiai ne iškart paprašė visos sumos – jie kone mėnesį vis prašė „investicijų“.

Policijos pareigūnams moteris prisipažino nuo 2021 m. birželio iki 2022 m. sausio į Jungtinėse Amerikos Valstijose esančias įvairias banko sąskaitas per penkis kartus pervedusi iš savo įmonės banko sąskaitos 95 500 eurų. Dar 22 600 eurų pervedė iš savo asmeninės sąskaitos. Moteris buvo įtikinta, kad ji moka skolą žmogui, su kuriuo bendravo internetinėje platformoje.

Deja, ne visi sukčiavimo atvejai, net juos išaiškinus, padeda susigrąžinti pinigus. Pareigūnai atskleidžia karčią tiesą – sekant nusikaltimo pėdsakais, jei per vėlai susigriebta, pinigai atgal gali ir nesugrįžti.

„Ne visus pinigus, patekusius į sukčių rankas, pavyksta sugrąžinti. Tai priklauso nuo to, kiek laiko truko

nusikalstama veika, po kiek laiko asmuo pastebėjo, kad tapo sukčių auka. Jei, pavyzdžiui, pavedimas padaromas ir tuoj pat kreipiamasi – galimybės susigrąžinti pinigus didesnės, nei kreipusis po tam tikro laiko, kai pinigai jau galimai „iškeliauja“ iš Lietuvos“, – atskleidžia R. Janavičiūtė.

Policijos pareigūnai primena, kad būtina reguliariai tikrinti savo paskyras internete.

„Reguliariai tikrinkite savo banko sąskaitą ir praneškite savo bankui apie bet kokius joje galimai atliktus įtartinus veiksmus. Atlikite mokėjimus internetu tik saugiose svetainėse (patikrinkite, ar adreso juostoje yra spynelės ženklas ir „https“) ir naudodamiesi tik saugiu ryšiu (rinkitės mobilųjį tinklą vietoje viešųjų belaidžių tinklų). Jūsų bankas telefonu ar el. paštu niekuomet neprašys konfidencialios informacijos, pvz., Jūsų interneto paskyros prisijungimo duomenų. Jei pasiūlymas skamba pernelyg gerai, kad būtų tiesa, tai beveik visada yra sukčiavimas. Saugokite savo asmeninę informaciją, – sako R. Janavičiūtė. – Būkite labai atsargūs, bendrindami asmeninę informaciją socialinių tinklų svetainėse. Sukčiai gali naudoti jūsų informaciją ir nuotraukas, kad suklastotų tapatybę arba apgautų jus. Jei manote, kad perdavėte savo sąskaitos duomenis nusikaltėliui, nedelsdami susisiekite su savo banku.“