Idealiu atveju per mėnesį reikėtų investuoti 20–25 proc.
Kiek šiuolaikinė šeima turi turėti sukaupusi juodai dienai? Ar vis dar tikslinga visus pinigus atsidėti ir kaupti, jei vis dažniau kalbame apie modernesnes „saugios pagalvės“ formas, tokias kaip draudimas ar investavimas? Kaip teigia finansų ekonomistas Tautvydas Marčiulaitis, finansinė pagalvė turi būti visuomet lengvai pasiekiama ir sudaryti bent keleto mėnesio pajamas.
„Verta turėti 3–6 mėnesių pajamoms lygią finansinę pagalvę. Šie pinigai turėtų būti laikomi saugiai, idant jų prireikus, visuomet būtų galima dalį ar visus panaudoti greitai, nepatiriant nuostolių ar didelių sąnaudų. Šiam tikslui pasiekti geriausias ir paprasčiausias instrumentas yra indėlis, už kurį finansų įstaigos siūlo vis didesnes palūkanas. Nors reikšmingai uždirbti iš indėlio nepavyks, tačiau saugumas ir likvidumas pilnai atsveria mažesnę grąžą. Sukaupus minimalią 3–6 mėnesių pajamoms lygią sumą, galima pradėti investuoti“, – sako T. Marčiulaitis.
Turint finansinę pagalvę, kitas žingsnis yra apsvarstyti, kokia dalis nuo šeimos pajamų turėtų būti investuojama ar kaupiama.
„Kol kaupiamas minimalus 3–6 mėnesių pajamoms lygus rezervas, tam skirti reikėtų kuo įmanoma didesnę dalį pajamų. Pasiekus pirmąjį tikslą, galima pradėti investuoti. Remiantis akademiniais tyrimais, skirtinguose gyvenimo etapuose reikėtų investuoti skirtingą dalį savo pajamų. Tačiau, viską supaprastinant, vidutiniškai žmogus turėtų investavimui skirti bent 15 proc. mėnesio pajamų. Taip būtų užtikrinama soti ir rami senatvė. Jei asmuo dalyvauja antroje pakopoje, realiai užtektų investuoti po 10–12 proc. pajamų kiekvieną mėnesį“, – teigia T. Marčiulaitis.
Finansų ekonomistas pažymi, kad investicijoms skiriama pajamų dalis priklauso ir nuo paties pajamų dydžio, o idealiu atveju investavimui turėtume atsidėti maždaug penktadalį savo pajamų.
„Žinoma, uždirbant labai mažai dalis pajamų skiriama investicijoms turėtų mažėti – uždirbantis minimalią algą žmogus pirmiausia turi pasirūpinti savimi šiandien. Tuo tarpu itin dideles pajamas uždirbantys asmenys turėtų investavimui skirti didesnę pajamų dalį. Idealiu atveju per mėnesį investuoti reikėtų 20–25 proc. pajamų, taip užtikrinant ne tik savo senatvę, bet ir vaikų išsilavinimą, gyvenimo pradžią“, – sako T. Marčiulaitis.
Juodą dieną saugo ne tik finansinė pagalvė: kaip dar jai pasiruošti?
„Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas Pavel Ladziato taip pat akcentuoja, kad turėti vadinamąją finansinę pagalvę, kurią būtų galima iš karto panaudoti susidūrus su finansiniais sunkumais, rekomenduojama visiems. Anot jo, ši rekomendacija galioja nepriklausomai nuo amžiaus, šeimyninės padėties ar kito valdomo turto.
„Bendra asmeninių finansų valdymo taisyklė sako, kad finansinės pagalvės dydis turėtų sudaryti 3–6 mėnesių atlyginimų dydžio sumą. Atsižvelgus į vidutinį atlyginimą šalyje, tai būtų 3–6 tūkst. eurų. Konkreti suma priklauso nuo asmeninės situacijos. Pavyzdžiui, jei žmogus gyvena vienas, neturi finansinių įsipareigojimų, gali lengvai susirasti kitą darbą, jam greičiausiai užteks mažesnės sumos. Tuo metu jei žmogus gyvena su šeima, turi išlaikytinių, finansinių įsipareigojimų, darbo keitimas gali užtrukti, tokiu atveju reikės didesnių santaupų“, – skirtingas situacijas vertina P. Ladziato.
Jo teigimu, finansinės pagalvės pranašumas tas, kad ją galima panaudoti nedelsiant ir bet kokiems poreikiams. Todėl tai pakankamai universali apsaugos priemonė, už kurią nereikia mokėti papildomai, o šiuo metu tokios santaupos gali generuoti grąžą neprisiimant nepamatuotos rizikos.
P. Ladziato tęsia, kad finansų rinka taip pat siūlo kitų draudimo ar finansinių produktų, kurie skirti apsisaugoti nuo specifinių rizikų. Anot jo, šios apsaugos kainuoja papildomai, bet nelaimės ar netikėto įvykiu atveju jų užtikrinama finansinė apsauga gali būti gerokai reikšmingesnė už finansinę pagalvę. Jis pateikia pavyzdį, kaip tai veikia.
„Tarkime, jei klientas turi „Swedbank“ būsto paskolą, jis gali pasirinkti ligos ir nedarbo apsaugą. Ši apsauga galioja netikėtai netekus darbo, susirgus klientui ar jo vaikui ir dėl to negalint dirbti ilgiau nei 30 dienų, ar laikinai netekus darbingumo. Įvykus draudiminiam įvykiui, galima gauti paskolos mėnesio įmoką atitinkančią sumą, kur bus mokama iki 12 mėnesių laiko“, – teigia P. Ladziato.
Ramesnei ateičiai – kaupimas senatvei ir investavimas
Sukaupus finansinę pagalvę ir pasirinkus aktualias draudimines apsaugas, kitas P. Ladziato įvardijamas žingsnis turėtų būti papildomas kaupimas senatvei.
„Čia pirmiausia reikėtų išnaudoti II ar III pakopos fondų galimybes, nes kiekvienai pakopai galioja tam tikros valstybės lengvatos. Kaupiant II pakopoje skiriama skatinamoji priemoka iš valstybės biudžeto, o kaupiant III pakopoje galima susigrąžinti dalį sumokėtų gyventojo pajamų mokesčių. Esame paskaičiavę, kad senatvėje norint gauti panašaus lygio pajamas į buvusį atlyginimą, įskaičiuojant ir „Sodros“ pensiją, papildomam kaupimui reikėtų skirti 10–15 proc. savo pajamų“, – skaičiuoja P. Ladziato.
Kai pasirūpinama savo pajamomis senatvėje, tada liekančias laisvas lėšas galima nukreipti į investicinius produktus. „Swedbank“ atstovas sako, kad nėra bendro patarimo, kiek lėšų reikėtų skirti investavimui, nes tai priklauso ir nuo tikslo, ir nuo poreikių ilgesnėje perspektyvoje, tačiau jis išskiria keletą bendrų investavimo taisyklių.
„Pirmiausia, tai investicijų diversifikavimas – jų paskirstymas po įvairias įmones, sektorius ir pasaulio regionus. Tai padeda sumažinti riziką ir padidina galimybę uždirbti iš bendro pasaulio ekonomikos augimo. Kita taisyklė yra ilgalaikis požiūris ir reguliarumas – reikėtų nusiteikti investuoti pasirinkta kryptimi 5–10 metų ir įsigyti investicinių priemonių reguliariai mažesnėmis sumomis, vengti vienu metu išleisti visą turimą sumą kad ir kaip palankiai atrodytų investavimo aplinka tuo metu“, – pataria P. Ladziato.