Kairių namuose vyrauja dvikalbystė, vaikai nuo gimimo mokomi dviejų kalbų. Sofiai nesvetima ir kinų kalba – jos nuo vienų metų iki kol išėjo į darželį mokė auklė. Norintiems ką nors Sofiai padovanoti namuose stovi trys taupyklės, kiekviena – skirtingos paskirties. Vyras sako, kad jų namuose ir taip per daug nereikalingų daiktų, tad natūraliai ateina suvokimas, kad reikia stabdyti vartotojiškumą. Dviejų vaikų tėtis mano, kad lepinti vaikus gali seneliai, o tėvai turi užauginti sąmoningais, atsakingais ir dorais žmonėmis, todėl kalbėti apie pinigų esmę ir prasmę su vaikais reikia nuo mažens.
Pirmasis vaiko darbas – eiti į darželį
Į klausimą, kodėl pradėjo taip anksti ugdyti vaikų įpročius, valdant pinigus, M. Kairys sako, kad įtakos turėjo tai, jog jis pats su finansais anksčiau buvo susijęs, dirbo banke, kuomet suvokė – anksčiau išmokus elgtis su pinigais, vėliau bus tik lengviau.
„Atsimenu mokykloje vedžiau dienoraštį, ten visada paminėdavau, kiek turiu susitaupęs pinigų. Pats pirmas sakinys būdavo toks: šiandien turiu tiek ir tiek litų. Nuo vaikystės turiu įprotį skaičiuoti pinigus, bet nebūdavo ir nėra taip, kad aš juos kaip nors ypatingai iškelčiau į aukštumas. Tiesiog suprantu, kad jų reikia turėti, nes reikia ir už būstą mokėti, ir valgyti, ir nesvarbu, kuo būsi, – bankininku ar jogu. Gyvenimo pagrindas nėra pinigai, bet jie vis dėlto turi didelę įtaką mūsų priimamiems sprendimams. Norėjosi, kad vaikas nuo mažų dienų suprastų, kas yra pinigai, kad jų nebijotų, kad tai nebūtų tabu tema. Kartu aiškiai suprastų, kad jeigu mes nuperkame vieną daiktą, tai nereiškia, kad galėsime rytoj nupirkti kitą.
Kai dukra išėjo į darželį, mes tarsi įvardinome, kad jeigu tėčio darbas yra dirbti darbe, gauti už tai pinigus, tai vaiko darbas yra eiti į darželį. Mes susitinkame po savo darbų, tada galime ką nors nusipirkti. Dar vienas dalykas, kuris paskatino ugdyti vaiko finansinį raštingumą yra tas, kad šiais laikais daug žmonių gali sau leisti vaikams nupirkti ir žaisliukų, ir drabužių, ir nueiti papramogauti, ir seneliai juos labai myli ir lepina, vaikai išties daug visko turi. Mes pasakėme, kad seneliai retkarčiais atneštų ne dovanų, o pinigų į taupyklę, – vaikas galės taupyti ir galvoti, ką norėtų turėti, o namai nebus pilni drabužių ir žaislų, nes jų ir taip daug turime. O kai viskas yra ko nori ir kada nori, nesuvokiama nei pinigų esmė, nei prasmė, nei kaip jie uždirbami“, – įsitikinęs M. Kairys.
Dviejų vaikų tėtis kaip pavyzdį pateikia savo vaikystės prisiminimus: „Labai skiriasi, kas buvo prieš 30 metų ir kaip yra dabar. Kai aš ėjau į mokyklą, nebuvo taip, kad mano tėveliai daug uždirbtų, gaudavome ir tam tikrą labdarą. Atsimenu savo pirmąją kelionę į Vokietiją – ją gavau kaip gerai besimokęs moksleivis. Atvykus ten, mus apgyvendino skirtingose šeimose, kelias savaites vaikščiojome į vietinę mokyklą. Ryte prabusdavau tarp daugybės pliušinių žaislų, kurių pas mane namuose Lietuvoje nebūdavo. Man tai darė didžiulį įspūdį, o mano vaikams šiandien tai jie ne tik nenustebintų, bet ir būtų visiškai normalu. Kai visko perteklius, nebevertiname, ką turime, todėl vartojimą tikrai reiktų mažinti.“
Kiekvienam vaikui – po tris taupykles
„Nėra taip, kad mūsų vaikų negalima palepinti, seneliams paliekama tokia teisė, – jei pas anūkus eina, jiems ką nors nuperka. Senelių tikslas yra lepinti, tad nereikia iš jų atimti šio malonumo, tuo jie ir skiriasi nuo tėvų. Mes to stengiamės laikytis, nors kartais ir norisi sudrausminti, kad per dažnai nereikia pirkti dovanų, bet vis prisimename, kad tai yra jų paskirtis, kad ne tik jie jaučiasi gerai, bet ir vaikai.
Kalėdinių dovanų irgi būna, Kalėdų Senelis atneša žaisliukų. Kai būna Sofios gimtadieniai, vietoj to, kad pridovanotų krūvas dovanų, yra pastatytos trys taupyklės, į kurias dedami pinigai, – juos gali leisti, kaip nori: viena skirta pačiai sau, antra – jei nori ką nors nupirkti broliukui, draugei, mamai ar seneliams, ir trečioji skirta nepažįstamiems žmonėms, pavyzdžiui, patikusiam gatvės muzikantui ar labdaros organizacijoms“, – pasakoja M. Kairys.
Sūnus Markas taupyklių dar neturi, bet netrukus sulauks antrojo gimtadienio – ta proga tris gaus ir jis.
Sofios tėtis sako, kad tam, jog nebūtų tik piniginis aspektas, dukrai gimtadieniui nuperka ir simbolinę dovaną, pavyzdžiui, knygą: „Nereikia perspausti visko į vieną ar kitą pusę. Aš nesu už tai, kad būtų vien tik pinigai ir vaikas neturėtų vaikystės. Mes galime turėti ir turime žaislų daugiau, negu reikia, taigi manau, kad svarbu rasti vidurį, leisti vaikui suprasti, jog jeigu nori ką nors nusipirkti, tai turi žinoti: ne visada yra pinigų ir ne visada užtenka viskam, ko nori. Taip pat svarbu mokyti jais ir dalintis, ne tik pirkti viską sau. Būna, vaikas apsiverkia ir sako „aš noriu, kad visada būtų pinigų“, tada atsakome, kad reikia stengtis, jog jų būtų, ką nors daryti, pavyzdžiui, į darželį vaikščioti [juokiasi – aut. past.].
Būna, nuliūsta, kai, pavyzdžiui, sakome, kad šiandien neisime į kavinę, nes jau buvome vakar. Tada paaiškiname, kiek kavinėje išleisime pinigų, tad negalėsime ko nors kito įsigyti, ir pasiūlome pačiai priimti sprendimą. Mūsų nuostabai, ji dažnai sako, kad gal ne – neleiskime, nes čia per brangiai kainuoja. Vaikui reikia ne nurodinėti, o leisti pagalvoti, prieš tai paaiškinus, kas, kaip ir kodėl. Vaikas tegul pats priima sprendimą. Kartais Sofia, būna, priima nebūtinai gerą sprendimą, pasitaiko visko. Mes pasitikime ir po truputį ugdome. Nėra taip, kad viskas visada pavyksta, būna išimčių, bet žiūrime į tai kaip į procesą, stebime, kaip vaikas tobulėja, neturime lūkesčio, jog iškart elgsis taip, kaip mes norime.“
Pasiteisino sprendimas turėti grynųjų pinigų ir kalbėjimas kaip su suaugusiu žmogumi
„Vaikai nesupranta pinigų kortelėje, nes jiems jie nematomi. Taigi, sprendimas turėti grynųjų, juos skaičiuoti tikrai pasiteisino, tai padeda ir skaičius pažinti, ir suvokti, kaip pinigai dingsta nusinešus kapšelį jų į parduotuvę.
Visgi, maži vaikai dar nelabai supranta ilgalaikių tikslų, kad mes kaupsime kokiam nors rimtesniam pirkiniui. Laiko erdvėje jiems tai dar sunku suvokti, pavyzdžiui, kad reikia taupyti metus, jog įsigytum tą daiktą. Kai kam gali atrodyti, kad per anksti to mokyti, bet nereiškia, kad apie tai nereikia kalbėti. Vaikai skiriasi: vienam penkiamečiui gal aišku, o kitam ir septynmečiui dar ne iki galo“, – sako M. Kairys.
Paklausus, ar kerta per kišenę, jei dukra ką nors padaro negerai, Sofios tėtis sako, kad to dar nebuvo, bet apie tai verta pasikalbėti, tarkime, jei sudaužys kokį nors daiktą, kuris yra būtinas, tai iš sutaupytų pinigų reiks jį nupirkti. Tuo parodoma, kad taip nutinka, kad visko pasitaiko, bet yra to pasekmės. Būna ir tokių atvejų, kai vaikas sugalvoja subraižyti kokį nors daiktą ar pradeda mėtyti į mašiną akmenukus, tad reiktų aiškinti, kad jei taip elgsis, teks pačiam ir sumokėti.
„Ką mes stengiamės daryti, tai kalbėti su dukra apie pinigus, jų gavimą, leidimą, taupymą ir pasekmes vienu ar kitu atveju kaip su suaugusiu žmogumi, aišku, šiek tiek supaprastinta versija. Aiškiname, iš kur jie atsiranda, kur išleidžiami, kad štai, bankui reikia pervesti už namus, kur gyvename, už elektrą, kad galėtume lempą įsijungti. Kadangi mes taupome vaikų ateičiai, aiškiname, kad kas mėnesį ir jiems atidedame, kad turėtų tvirtesnį pagrindą po kojomis. Sakome, kad pinigai yra ir visada bus mūsų pasaulyje, tad reikia žinoti, kaip elgtis. Tik labai svarbu, kad pokalbių apie pinigus nebūtų daugiau nei kitų, nes tuomet atrodys, jog viskas sukasi tik apie juos. O tai jau iškreiptas vaizdas“, – sako M. Kairys.
Dviejų vaikų tėtis pasakoja, kad kai Sofia eis į mokyklą ir gaus dienpinigių, mokys ne tik tinkamai juos leisti, bet ir užsirašyti, kur išleido ir kodėl. Kitas žingsnis – kalbėtis apie tai, kad sutaupytus pinigus galima ir kitaip panaudoti, pavyzdžiui, jei patinka „Disney“ žaislai, tai gal vieną kartą verta nusipirkti žaislą, o kitą – investuoti į šią kompaniją. Bet prieš investuojant svarbu pasirūpinti vaiko edukacija, taip pat ne tik kalbėti, bet ir būti pavyzdžiu bei nesielgti priešingai.
Paklausus, o kas tada, kai imi ir neatsispiri vaiko prašymams ką nors nupirkti, M. Kairys sako, kad viskas gerai, kai sau pripažįsti, jog neatsilaikei prieš kokį nors vaiko norą: „Nereikia ant savęs pykti, pernelyg sureikšminti, nes tai gimdo neigiamų emocijų. Visi esame žmonės, būna, ir pavargstame, ir norime vaikus palepinti. Daug blogiau gyventi meluojant ir apsimetinėjant, kad viskas labai gražu ir tobula, o tada vieną dieną ima ir viskas ir subliūkšta, kaip matome influencerių išpūstuose gyvenimuose. Reikia rasti viduriuką.“
Pradėkite nuo monetų rūšiavimo
Mokslininkų analizės rodo, kad finansiškai raštingesni žmonės gali daug geriau planuoti asmeninius finansus: pavyzdžiui, jie sėkmingiau taupo, laikosi drausmės, atsakingiau skolinasi, anksčiau ima planuoti pensiją, diversifikuoja investicijas, ir visa tai jiems suteikia daugiau stabilumo bei užtikrintumo.
Paauglių finansinio raštingumo ugdymo stoka atsiliepia jiems pradedant savarankišką gyvenimą. „Swedbank“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad 18–24 m. amžiaus jaunimas dėl finansų jaudinasi labiau nei kitos amžiaus grupės, ir daugumai jų mintys apie pinigus kelia stresą kiekvieną dieną. Nepakankamas dėmesys finansiniam ugdymui bei laiku neįgytos žinios kiša koją ir vyresniame amžiuje.
Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, finansinio raštingumo indekso rodiklis Lietuvoje šiemet sudaro 45 balus iš 100 galimų – per pastaruosius dvejus metus jis išliko nepakitęs, o per ketverius pakilo vos dviem punktais, akivaizdu, kad toks progresas kol kas per menkas.
„Tarptautinį mokinių vertinimo (PISA) tyrimą atliekančios organizacijos EBPO ekspertai pabrėžia – norint pasiekti geresnių finansinio raštingumo rezultatų, švietimas šia tema reikalingas nuo pat mažumės. Tad pradėti kalbėti su vaikais apie pinigus, mokyti juos atsakingai elgtis su pinigais verta anksti, kai jie yra pradinukai ar net dar anksčiau“, – sako „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.
Finansai, pasak jos, yra reikšminga gyvenimo sritis: „Su mažesniais ar didesniais pinigų kiekiais bei su jais susijusiais sprendimais susiduriame visais gyvenimo etapais nuo vaikystės, gaudami pirmąją taupyklę ir mesdami centus į ją, paauglystėje užsidirbdami pirmąjį tikrą atlyginimą, pradėdami savarankišką gyvenimą už tėvų namų ribų, tvarkydami šeimos biudžetą, gaudami pensiją ir panašiai. Tad finansinės žinios bei praktiniai įgūdžiai išties svarbu.“
Į klausimą, nuo kokių įpročių ugdymo reiktų pradėti, finansų ekspertė pataria pirmiausia supažindinti vaiką su monetomis, kupiūromis ir jų vertėmis: „Pradėti galima nuo paprasčiausio monetų rūšiavimo. Atsižvelgdami į kitus vaiko gebėjimus, pavyzdžiui, ar jis tik pažįsta skaičius, ar jau moka sudėti ir atimti, galite pažaisti įvairius žaidimus. Mažiems vaikams taip pat svarbu paaiškinti, iš kur atsiranda pinigai ir kokios gali būti jų formos. Svarbu kalbėtis, kad pinigai kortelėje ar bankomate nėra nesibaigiantys, bet kada prieinami, o yra uždirbami ir riboti. Iki mokyklos reikėtų supažindinti su pinigais, jų verte. Aptarti dienpinigių sumą, kaip juos būtų galima išleisti. Kas ir kiek pirmokėliui yra jo būtinosios išlaidos, o kiek galėtų likti ir tai būtų laisvos lėšos, su kuriomis jis galėtų priimti sprendimą, ar išleisti niekučiams ar, pavyzdžiui, taupyti.“
Paaiškinkite, kuo skiriasi norai ir poreikiai
„Kiekvieną kartą gavę pinigų mes susiduriame su klausimu – išleisti ar taupyti, kitaip tariant, tenkinti šiandienos ar ateities poreikius. Man ši mintis labai patinka, nes galvojant apie ją man aiškiau suvokti, kas yra būtinosios ar nebūtinosios išlaidos arba dar kitaip – norai ir poreikiai, o finansų valdymas ir prasideda nuo norų bei poreikių skirstymo, mat norai yra neriboti, ypač vaikų, o finansiniai resursai riboti. Svarbu aptarti biudžeto, taupymo, investavimo temas“, – pataria J. Bagdanavičiūtė.
Kai pradinukai pradeda eiti į mokyklą, pasak pašnekovės, dažniausiai imama duoti kišenpinigių. Kartu tai – puiki proga praktikuoti lėšų planavimą. Vaikas išmoks geriau planuoti savo finansus ir supras pinigų vertę, jei, užuot davę jam pinigų kas dieną ar bet kada paprašius, per savaitę skirsite fiksuotą lėšų sumą. Padėkite savo vaikams šią sumą išdalinti visai savaitei, tačiau leiskite jiems patiems priimti finansinius sprendimus. Vaikas, vieną kartą visus savaitės kišenpinigius išleidęs saldainiams ar smulkmenoms, gaus vertingą pamoką, kad pinigai yra ribotas išteklius.
Anot finansų ekspertės, svarbu vaikams papasakoti, kuo skiriasi norai ir poreikiai: „Įtraukite savo vaiką į šeimos prekių sąrašo sudarymą, padėkite suprasti, ką tikrai būtina įsigyti, o kas yra norai, kurie gali palaukti. Galbūt jie gali išsipildyti ne leidžiant pinigus, o nuosekliai taupant? Taupymas, išlaidos ir šeimos biudžetas – tai svarbios ir vertos aptarti temos.“
Kalbėkite, bet nesielkite priešingai
Pasakoti, kaip šeimoje atsiranda pinigai, pasak J. Bagdanavičiūtės, ypač svarbu ne tik siekiant supažindinti atžalas su asmeninių finansų principais, bet ir norint paskatinti vaikus labiau vertinti pinigus:„Suprasdami, kad tėvams reikia daug laiko ir pastangų pinigams uždirbti, ilgainiui jaunuoliai bus linkę juos labiau vertinti ir mažiau neprotingai išlaidauti. Kartu naudinga kalbėti ir apie tai, kaip pinigai palieka šeimos biudžetą, – kiek daug ir kokioms sritims jie išleidžiami.“
J. Bagdanavičiūtė pastebi, kad dalis tėvų vengia pokalbių su vaikais apie pinigus, galvoja, kad tai – suaugusių reikalas. Bet toks požiūris, pasak jos, ydingas, nes „finansinė tyla“ vaikams gali suformuoti požiūrį, kad pinigai nėra svarbūs, galbūt reikia jų vengti, bijoti, jei apie tai nekalbama. Taigi įtraukti vaikus į šeimos finansų planavimą verta ir tai yra naudinga.
„Skaitmeniniame amžiuje vaikas gali net nesuprasti, kad reikia mokėti įvairius mokesčius už vandenį, elektrą, šildymą ar pan., nes jis nemato, kad tą daro tėvai, mat sąskaitą apmoka internetu. Tačiau daugiau ir dažniau įtraukę vaikus priimant su šeimos finansais susijusius sprendimus supažindinsite juos su įvairiais gyvenimo aspektais, tokiais kaip maisto planavimas, apsipirkimas, prekių, paslaugų kainos, taupymas, norų, poreikių atskyrimas, atostogų planavimas – visa tai nupieš daug aiškesnį vaizdą, kur ir kaip skirstomi šeimos pinigai, kad nėra išleidžiami vien tik norams patenkinti ir pramogoms. Tai padės puikius pamatus savarankiško gyvenimo pradžiai, be to, vaikai bus linkę rečiau be reikalo išlaidauti“, – teigia finansų ekspertė.
J. Bagdanavičiūtė sako, kad didelės įtakos vaikų nuostatoms apie pinigus turi ne tik pokalbiai apie finansus, bet ir tinkamas tėvų požiūris į pinigus bei jų finansiniai įpročiai. Sąlyga tik viena – patys turite daryti tai, apie ką pasakojate. Toks elgesys padės patikėti, jog šie veiksmai iš tikrųjų pritaikomi gyvenime ir yra naudingi.
„Vaikams sunku suprasti finansų valdymo prasmę, kuomet tėvai moko ar kalba vienaip, o elgiasi visiškai kitaip. Ne vienas jaunesnio amžiaus Finansų laboratorijos lankytojas yra pasiguodęs, jog tėvai kartais pasiskolina iš jų grynųjų pinigų smulkioms savo išlaidoms, tačiau skolos vėliau negrąžina. Greičiausiai suaugusieji tokias smulkias skolas tiesiog užmiršta arba mano, kad tai nesvarbu. Tačiau tai svarbu. Vaikai, kuriems net ir smulkios sumos yra reikšmingos, nes tai − jų gauti bei sutaupyti pinigai, visas skolas tikrai atsimena“, – pataria finansų ekspertė.
Be to, pasak specialistės, vaikai paprastai nesupranta tokio suaugusiųjų elgesio motyvų ir turi visas galimybes perimti prastus asmeninių finansų valdymo įpročius: „Jeigu visgi kartais tenka iš šeimos mažųjų pasiskolinti keletą eurų, tai galima paversti naudinga pamoka. Pasiskolinote iš dukros ar sūnaus 5 eurus − susitarkite, kad rytoj skolą grąžinsite su nedidelėmis palūkanomis, pavyzdžiui, 10 procentų. Vaikas apsidžiaugs savo taupyklę papildęs papildomais 50 centų, o jūs turėsite puikią progą pademonstruoti, kas yra palūkanos ar kaip veikia skolinimas kredito įstaigose. Tokiu pačiu principu jūs galite supažindinti atžalą su indėlio sąvoka, pasiūlę savo santaupas kaupti pas jus už sutartas palūkanas.“
Taip pat svarbu neatitrūkti nuo realybės – nekurkite utopinio ir idealaus asmeninių finansų valdymo paveikslo, kur kiekvienas centas neva suvaldytas sąmoningai. Drąsiai kalbėkite su vaikais apie kylančias užgaidas ir kaip jas valdote, apie padarytas klaidas ar kartais atsirandančius sunkumus. Tai padės vaikams patiems nebijoti daryti klaidų ir į asmeninių finansų valdymo kelionę leistis drąsiau.
Paaugliui išmokti finansų valdymo padės realūs pavyzdžiai
Į klausimą, kokie patarimai būtų tėvams, kurie iki tol neskyrė tam dėmesio ir susigriebė tik vaikų paauglystėje, kad trūksta žinių, J. Bagdanavičiūtė sako, jog jei tėvai su vaikais apie pinigus nepradėjo kalbėtis dar darželyje, tai nereiškia, kad nebeverta ir jau pavėlavo. Pradėti ugdyti savo atžalos finansinį raštingumą ir teikti teorinių bei praktinių žinių niekada nevėlu, nes su pinigais vienaip ar kitaip teks susidurti visą gyvenimą. Tad jaudintis tikrai nereikia, svarbu tinkamai pasirinkti mokymo būdą, pasitelkti į pagalbą skirtingus formatus ir realius pavyzdžius.
„16 ar 18 metų amžius turi savų niuansų, tad tėvams reikėtų atsižvelgti ir į tai. Šiuolaikiniai paaugliai ir jaunuoliai yra skaitmeninės kartos atstovai, jie nori, kad suaugusieji juos priimtų kaip lygiaverčius, jiems pasakymas „daryk, nes taip reikia“ visiškai nesukuria jokios prasmės, kurios jie taip ieško. Tad atsižvelgus į šiuos kartos bruožus reikėtų atitinkamai pakreipti finansinio raštingumo ugdymą: jų kanalais, rodant kuo daugiau realių bei praktinių pavyzdžių, įtraukiant į šeimos biudžeto klausimus, formavimą, atsakomybių prisiėmimą, – taip daugiau pamatys prasmės ir susidomės šių įgūdžių lavinimu.
Natūralu, kad tėvai galbūt ne viską žino, galbūt žinios pasenusios, o gal apie finansų valdymą turi klaidingų nuostatų. Tad svarbu ieškoti ir papildomos informacijos, kuri pagelbėtų. Mūsų banke yra įsikūrusi Finansų laboratorija (www.finansulaboratorija.lt), kur vykdomos edukacijos 1–12 klasių moksleiviams apie asmeninių finansų valdymą išmaniai, interaktyviai, į pagalbą pasitelkiant ne tik diskusijas, bet ir įvairius interaktyvius bei stalo žaidimus. Be to, daug nemokamo edukacinio turinio galima rasti ir svetainėje – nuo videoformatų, straipsnių, knygų, protmūšių ir testų įvairiomis asmeninių finansų valdymo temomis“, – kaip vieną iš pagalbos būdų siūlo finansų ekspertė.
J. Bagdanavičiūtė taip pat atkreipia dėmesį, kad svarbu ne tik aptarti, ugdyti, rasti įrankių praktikuotis finansų valdymo srityje, bet ir labai svarbu išmokyti vaiką kritiškai mąstyti, atsirinkti informaciją, nes aktyviai veikiantys sukčiai šiuo metu kelia nemažai iššūkių, kuriuos galima sumažinti edukuojant, šviečiant.