Kreditinių kortelių privalumai ir trūkumai: ekspertės įspėjo, kokie žmonės su jomis turėtų būti itin atsargūs

Kreditinės kortelės – nepamainomos keliautojams, tačiau pavojingos išlaidautojams. Nors jos užtikrina kelionėse reikalingus draudimus, jos taip pat leidžia atsiskaityti už prekes ir paslaugas pinigais, kurių neturime, bet įsipareigojame juos grąžinti. Su ekspertais kalbame apie tai, kaip protingai naudotis kreditinėmis kortelėmis, kad netektų gyventi „minuse“.

Netinkamai naudojama kredito kortelė veda į „gyvenimą minuse“

Daug keliaujantys žmonės kartais pasirenka turėti kreditinę kortelę dėl galiojančių kelionės draudimų, nors ir žino, kad tokios kortelės skatina lengvą išlaidavimą. Kaip teigia finansų psichologija besiremianti asmeninių finansų konsultantė Edita Palskė, kredito kortelė skatina išlaidauti tuomet, kai ji naudojama atsiskaitymams kasdieniame gyvenime.

„Jei žmogus kortelę išsiima tik dėl kelionėje galinčių prireikti draudimų, tuomet tokios kortelės juk galima pirkiniams ir nenaudoti. Ji gali veikti kaip draudimo polisas – gulėti piniginėje ir būti naudojama tik draudiminiam įvykiui nutikus. Imant kreditinę kortelę draudimo tikslais visada reikia susipažinti ir su draudimo sąlygomis: kokios sumos, kokie įvykiai laikomi nedraudiminiais, kokie asmenys draudžiami. Ne visose kortelėse draudimai gali būti pakankami – tada verta pasipildyti kelionių draudimu“, – sako E. Palskė.

Norint neatsidurti minuse su kredito kortele, reikia pirmiausiai labai gerai žinoti save. Anot E. Palskės, jei žmogus yra linkęs leisti pinigus spontaniškai, tuomet geriau kreditinės kortelės neturėti.

„Žmonės gundosi naudotis kreditinės kortelės skolintais pinigais argumentuodami „bet gi aš grąžinsiu tuos pinigus anksčiau nei pradės kapsėti palūkanos, todėl paskola man nieko nekainuos“. Ne visai tiesa. Kredito kortelei taikomi mokesčiai – vadinasi, galimybė pasiskolinti kainuoja. Antra, kartais nutinka gyvenimas ir žmonės arba pamiršta grąžinti kreditą laiku, arba nebeturi iš ko grąžinti. Ir trečia, su kredito kortele perkami pirkiniai, kurių, neturint kredito kortelės, galimai žmogus net nepirktų. Neturint kredito kortelės pirkinius reikia pirkti iš savų pinigų. Vadinasi, perkama tik už tiek eurų, kiek eurų yra sąskaitoje. Perkant su kredito kortele perkama dažniau, išleidžiama daugiau, rečiau pagalvojama, ar man to pirkinio tikrai reikia“, – galimas rizikas pastebi E. Palskė.

Pasak jos, kredito kortelėje lengvai prieinami pinigai žmogui kuria klaidingą iliuziją, kad pinigų visada yra. Tai nėra tiesa. Kredito kortelėje visada yra pinigų, kuriuos galima lengvai pasiskolinti. Bet grąžinti juk reikės savus pinigus.

„Turint kredito kortelę, pagunda pirkti už skolintus pinigus yra pernelyg didelė. Kai kuriems žmonėms geriau šios pagundos šalia savęs visai neturėti. Pirkdamas su kredito kortele žmogus nejaučia skausmo, kai leidžia pinigus. Priešingai, jaučia didelį malonumą įsigydamas pirkinį. Skausmas atsiranda tik kur kas vėliau – kai pinigus reikia grąžinti. Taip formuojamas didesnio išlaidavimo mechanizmas“, – įspėja E. Palskė.

Ne visos rizikos tokios akivaizdžios: kada naudinga, o kada pavojinga?

E. Palskė pastebi, jog rizika, kurią žmogui paprasta suprasti – laiku negrąžinus kredito bus skaičiuojamos palūkanos. O kreditinių kortelių palūkanos, kaip ji pažymi, yra labai didelės. Tačiau yra ir kita, mažiau apčiuopiama rizika – didesnės išlaidos.

„Vietoje to, kad žmogus apsvarstytų pirkinius, ribotų spontaniškus pirkinius, planuotų savo finansus atidžiau, jis lengvai leidžia skolintus pinigus. Galiausiai žmogus pinigų turi mažiau nei galėtų jų turėti neatsiskaitinėdamas už pirkinius kredito kortele. Nežinau, ar visose kredito kortelėse, bet būna, kad už atsiskaitymus kredito kortele žmogui kaupiasi kokie nors taškai. Žmogus jaučiasi laimėtojas, kad prikaupė daug taškų. Bet neįvertina, kad taškams sukaupti jis pirmiausiai turėjo daug išleisti. Ir taip pat, norint panaudoti taškus, reikės išleisti dar daugiau pinigų.

Jeigu pirkimą žmogus atlieka skatinamas taškų, vadinasi, laimėtojas šiame procese yra ne žmogus, o pardavėjas ir bankas – už mažytį paskatinimą žmogus išleidžia pinigus, kurių šiaip nebūtų išleidęs, jei nebūtų paskatinimo. Žmogus leidžia, kad jo elgesį ir pasirinkimus valdytų siūlomi taškai“, – pastebi E. Palskė.

Specialistė išskiria ir dar vieną kredito kortelių naudojimo minusą, kuris turi neigiamą efektą visam žmogaus gyvenimui – tai prastas finansų planavimas.

„Esu šalininkė idėjos, jog kiekvienam žmogui reikėtų turėti laisvai prieinamą pinigų rezervą, kuris gali padengti maždaug 6 mėnesių išlaidas. Jei žmogus tokį rezervą turi, jam kredito kortelės nelabai ir reikia. Visus neplanuotus būtinus pirkinius jis gali įsigyti iš rezervo. O jei prireikia daugiau pinigų, gali paieškoti pigesnių skolinimosi būdų nei kredito kortelė. Laikausi nuomonės, kad jei žmogui nutinka situacija, kai iš kredito kortelės reikia skolintis kelis šimtus eurų, vadinasi, pirmiausiai ką tas žmogus turi padaryti – pradėti koreguoti savo elgesį su finansais, o ne prisirišti prie kreditinės kortelės“, – pataria E. Palskė.

Norint įsivertinti, ar kreditinės kortelės nauda mums didesnė už galimą pavojų – kokiose situacijose tai būtų protingas sprendimas? E. Palskė kredito kortelėse įžvelgia vieną svarbią naudą – draudimus.

„Jei žmogus daug keliauja, tuomet verta turėti kredito kortelę. Daug keliaujant ir dar su šeima, kredito kortelės draudimai kainuos mažiau nei atskirų kelionės draudimų pirkimas kiekvienai kelionei atskirai. Žinoma, būtina paskaityti draudimo sąlygas“, – pataria ji.

Paklausta, kam tikrai nerekomenduotų turėti kredito kortelės, ji pamini žmones, kurie mėgsta spontaniškai leisti pinigus ir pirkti prekes per daug neapgalvojant poreikio toms prekėms.
„Kai finansinė situacija įtempta ir gyvenama nuo algos iki algos, kredito kortelė taip pat yra prastas sprendimas, galintis dalykus tik dar labiau pabloginti. Įtemptoje finansinėje situacijoje reikia ieškoti sprendimų kaip pasididinti pajamas, susimažinti finansinius įsipareigojimus, susimažinti išlaidas, o ne prisiimti papildomą naštą ir papildomą pagundą – kredito kortelę“, – pataria E. Palskė.

Stresą dėl finansų padeda sumažinti kontrolės jausmas

Kaip nepakliūti į lengvo išlaidavimo spąstus ir vieną dieną neatsibusti „minuse“, paklausėme ir „Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės. Ji pastebi, kad, bėgant laikui, keičiasi pinigų vertė ir mūsų gaunamų pajamų kiekis, modernėja finansų valdymo įrankiai, tačiau bazinės finansų valdymo taisyklės nekinta. Ir tikrai ne veltui – nes jos veikia.

„Taigi, susidūrus su tokia situacija, kuomet kainos, o tuo pačiu ir būtinosios išlaidos auga greičiau nei mūsų pajamos, efektyviausiai prie pokyčių prisitaikyti padės kruopštus finansų planavimas. Arba, kitaip tariant, išlaidų įvertinimas ir šeimos ar asmeninio biudžeto sudarymas. Jei nesekame savo išlaidų, neturime susidarę biudžeto plano ir kiekvieną mėnesį išleidžiame tiek, kiek uždirbame, kiekviena naujiena apie kainų augimą natūraliai kelia stresą. Reikšmingai mažinti dėl finansų kylantį stresą gali kontrolės jausmas, kurį suteikia aiškus žinojimas, kam ir kiek išleidžiame bei kokias galimybes turime perskirstyti savo išlaidas“, – sako J. Cvilikienė.

Anot jos, tam reikėtų atidžiai peržiūrėti poros paskutinių mėnesių išlaidas, įvertinti, kurios iš jų yra būtinos, o kada pinigus leidžiame tik savo malonumui.

„Tikėtina, kad tokio vertinimo metu atrasime pirkinių, kurie kainuoja nedaug ir vieno apsipirkimo metu reikšmingos dalies nesudaro, tačiau mėnesio gale virsta į reikšmingą sumą. Į šią kategoriją neabejotinai papuls ir įvairios vaizdo ir garso turinio prenumeratos, kurias galima laikinai stabdyti arba apskritai apsvarstyti jų reikalingumą. Tuomet šias išlaidas beliks racionaliai paskirstyti biudžeto lentelėje ir taip pamatyti realų vaizdą, kurią nebūtinų išlaidų galime susimažinti ar atsisakyti, norint padengti, pavyzdžiui, pabrangusią paskolą ar būsto nuomos kainą“, – teigia J. Cvilikienė.

Dar vienas itin naudingas bazinis finansų valdymo įgūdis, kurį išskiria J. Cvilikienė – taupymas. Pasak jos, taupymas kartais nepelnytai asocijuojamas su idėja, kad atsisakydami kai kurių pirkinių ar išlaidų mes save skriaudžiame, tačiau iš tiesų taupymas yra vienas iš būdų užsitikrinti finansinį saugumą ir ramybę.

„Juk išgirsti žinią apie augančias kainas turint santaupų yra psichologiškai lengviau nei tuomet, kai neturime jokio finansinio rezervo. Finansų „pagalvė“, kurios rekomenduojamas dydis turėtų siekti 3–6 mėnesių būtinųjų išlaidų sumą, užtikrina didesnę ramybę ir tose situacijose, kuomet netikėtai sumažėja pajamos arba dėl nenumatytų aplinkybių, pavyzdžiui, dėl ligos ar traumos nedirbama ilgesnį laiką arba darbo iš viso netenkama“, – pažymi J. Cvilikienė.

Galiausiai, pasak jos, taupyti nebūtinai visuomet reiškia kažko atsisakyti. Kai kuriais atvejais paprasčiausiai reikalingos ekonomiškesnės įprastų prekių ar paslaugų alternatyvos. J. Cvilikienė pataria, kad čia pagelbės ir pirkinių planavimas – eidami į parduotuvę su reikiamų prekių sąrašu sumažinsime impulsyvaus pirkimo riziką.

„Labai dažnai būtent impulsyvūs pirkiniai, net ir smulkūs, tačiau gan dažni, mėnesio gale verčia kilstelti antakį – kurgi dingo mūsų pinigai. Be to, ši situacija gali būti gera proga realiai sustiprinti tvaraus vartojimo įgūdžius. Pavyzdžiui, pirkti tik tiek maisto, kiek tikrai suvartosime, vietoje naujo sezono rūbų paieškų dar kartą peržvelgti turimą spintos turinį ar atrasti sparčiai populiarėjančias naudotų daiktų apsikeitimo ar pardavimo platformas. Taigi, kontroliuoti savo išlaidas, leisti pinigus sumaniau ir pradėti taupyti verta jau šiandien, o tam resursų atrasti padės ne kas kita, o elementari išlaidų revizija ir biudžeto planas“, – teigia J. Cvilikienė.

Kada pasirenkamos kreditinės kortelės: kaip protingai jomis naudotis?

„Swedbank“ specialistų taip pat paklausėme, kuo kreditinė kortelė panaši ir kuo skiriasi nuo greitųjų kreditų. Pasak specialistų, tai visiškai skirtingi produktai, o greitieji kreditai nėra tvarus būdas savo finansams sureguliuoti.

„Kredito kortelė yra ne tik atsiskaitymo priemonė, tačiau ir vartojimo kreditas bei reikalingas finansų įrankis kelionėse. Su kredito kortele suteikiamas kredito limitas klientui visų pirma leidžia subalansuoti savo finansus – pritrūkus lėšų iki algos nereikia ieškoti kitų finansavimo šaltinių. Dažniausiai toks poreikis yra trumpalaikis. Atsižvelgiant į kortelės tipą, net pasinaudojus tokiu kreditu kurį laiką nėra skaičiuojamos palūkanos – įprastai iki 1 mėnesio“, – aiškina „Swedbank“ specialistai.

Jie pažymi, kad turintys tokias kredito korteles klientai ir jų šeimos nariai automatiškai apdraudžiami kelionių draudimu. Be to, kredito kortelės prireiks rezervuojant viešbutį, lėktuvo bilietus ar nuomojantis automobilį – tokiais atvejais paslaugų teikėjai ne visuomet priima įprastas debeto korteles. Taip pat nereikia pamiršti, jog išduodant kredito korteles, bankas atidžiai vertina kliento mokumą, todėl kredito kortelė gali būti laikoma tarpusavio pasitikėjimo ženklu tarp kliento ir banko.

„Renkantis kredito kortelę, svarbu atsižvelgti ne tik į siūlomas kredito sąlygas, pavyzdžiui limito suma arba palūkanų dydis, tačiau ir į papildomas paslaugas. Tai kelionių, pirkinių ar kito tipo draudimas, galimybė lankytis oro uostų VIP laukimo salėse ir kitas paslaugas. Todėl renkantis tinkamiausią kortelę, svarbu peržiūrėti draudimo sąlygas, kam ir kada jos taikomos. Taip pat svarbu numatyti, kokios kredito sumos klientui gali prireikti ir nenuvertinti kredito limito svarbos įvairiose gyvenimiškose situacijose. Pavyzdžiui, keliaujant ar viešint užsienio šalyse būtent kredito limitas gali pagelbėti prireikus papildomos pinigų sumos“, – pataria specialistai.