Lietuviai – prasiskolinusi tauta?
Iš tiesų, kaip teigia finansų ekspertė, lietuviai nėra linkę skolintis tiek, kad išsiskirtume iš Europos Sąjungos (ES) valstybių ir viršytume paskolų kiekiu ES vidurkį. Nesiskoliname ir tiek, kad pasivytume Jungtines Amerikos Valstijas, kuriose net kelios kredito kortelės dažniausiai yra norma. Šiuo požiūriu esame atsakinga tauta – skolinimosi galimybes vertiname atsargiai. O ir ekonominio sunkmečio metu paskolų skaičius nebuvo linkęs ženkliai augti.
„Atvirkščiai – per karantiną išaugusios santaupos išlieka rekordiškai didelės. Didelė dalis gyventojų tikrai turi sukauptų santaupų, o kiti, turėdami įsiskolinimų ir matydami, kaip kyla palūkanos – neskuba įsipareigoti ir imti naujų paskolų. Tad kad tas padidėjęs kainų ar infliacijos lygis didintų įsiskolinimus – nesimato, bet aš negaliu komentuoti greitųjų kreditų rinkos. Į šias įstaigas kreipiasi tie, kuriems reikia pinigų vartojimui ir čia kreipiamasi dažniau negu į bankus, kuriuose žmogus, turintis sudėtingą finansinę situaciją, turbūt nelabai ir galėtų skolintis vartojimui arba jau yra pasiskolinęs 40 procentų nuo savo pajamų, ką nurodo Lietuvos banko kriterijai“, – sako Finansų instituto vadovė.
Didžioji dauguma gyventojų neturi ir problemų dėl įsiskolinimų dengimo. Tačiau, kaip pastebi pašnekovė, yra pažeidžiamų grupių, kurios negalėdamos susitvarkyti su finansais pradeda skolintis iš greitųjų kreditų bendrovių, tėvų ir draugų net tada, kai nesugeba susitvarkyti su jau turimais finansiniais įsipareigojimais.
„Tokiu būdu žmonės įsisuka į sudėtingą skolų spiralę, kuomet viena skola imama padengti kitai, bet tai nėra masinis dalykas. Aš sakyčiau, kad tai labiau būdinga finansiškai pažeidžiamai visuomenės grupei“, – aiškina J. Cvilikienė.
Reikėtų atskirti norus nuo poreikių
Nors paskolų kiekis drastiškai neauga ir nesame prasiskolinusi tauta, tikrai yra žmonių, kurie ne tik nevengia skolintis, bet ir kreipiasi dėl paskolos tokiems pirkiniams, kurių tikrai galėtų išvengti. Kaip aiškina pašnekovė, ieškoti finansinės pagalbos patartina tik tada, jei planuojamas pirkinys pasižymi aukšta pridėtine verte, o ne momentiniu malonumu.
Pavyzdžiui, skolintus pinigus protinga investuoti į žalesnį šildymo būdą, saulės elektrines, kurios pastaruoju metu labai išpopuliarėjo. Atnaujintas būstas bus ir pigesnis, ir tvaresnis. Galima investuoti ir į hibridinį automobilį, kuris ir ne toks taršus, ir kuro sąnaudos mažesnės. Taip pat į mokslus, kompetencijų kėlimą, verslą, kas jam padėtų plėstis ir sukurti daugiau galimybių. Visi šie dalykai, kaip teigia J. Cvilikienė, ilgainiui padės arba sutaupyti, arba daugiau uždirbti, tad ir paskola neturėtų tapti našta.
„O momentiniams pirkiniams pinigai bus labai greitai išleisti, grąžinti teks jau gerokai didesnę sumą, vertės didelės jie nesukurs. Sakykime, bus 2 dienų šventė arba savaitė atostogų. Grįžus ar pasibaigus šventėms bus dvigubai liūdniau, nes reikės paskolą grąžinti. Tai nėra finansiškai atsakingo žmogaus elgesys. Geriau švęsti ir atostogauti kukliau, panaudoti sutaupytus pinigus. Jeigu dirbantiems žmonėms nepavyksta sutaupyti atostogoms, tikėtina, kad vis tik jų įgūdžiams yra kur tobulėti. Ar pavyks tada grąžinti skolintus pinigus? Kyla abejonių.
O kaip nuspręsti, ar verta skolintis? Aišku, artėja vasara, norėsis daugiau visko sau leisti, tačiau visai verta pasiskaičiuoti, kiek paskolos grąžinimas kainuotų per mėnesį, ir pabandyti pagyventi be šių pinigų – atidėti juos į šalį 2–3 mėnesiams ir stebėti, ar įmanoma ir pavyksta padengti kitus mokėjimus. Toks pasitikrinimas yra geras sprendimas prieš priimant įsipareigojimą“, – svarsto finansų ekspertė.
Tad, kaip aiškina pašnekovė, prieš priimant sprendimą skolintis reikėtų gerai apgalvoti, nepasiduoti dideliam norui ir impulsui pirkti. Patartina pasitarti ir su artimaisiais. O labiausiai čia padėtų gebėjimas skirti norus nuo poreikių.
„Reikėtų labai sąžiningai sau atsakyti, kas yra tie būtinieji poreikiai. Poreikis yra dalykas, be kurio mes negalime išgyventi. Visa kita jau yra mūsų norai. Kiek mums reikia maisto – ar tikrai reikia eiti į kavinę, ar galime jį pasigaminti namuose? Kartais galime ir pastebėti, kad sakome, jog pavyzdžiui batai tikrai yra poreikis. Tačiau jeigu spintoje stovi puikios kelios batų poros – tai jau nėra poreikis, nes mes turime su kuo vaikščioti.
Viskas gerai yra norėti atostogų ar Benedikto kiaušinių, bet tada reikia suvokti, kad tai jau yra pasirinkimas neatidėti pinigų ilgalaikio tikslo siekimui ir išleisti juos vienkartiniam malonumui. Nuo to ir prasideda finansinės sveikatos įsivertinimas“, – aiškina pašnekovė.
Atskyrus poreikius nuo norų, turėtų pavykti ir sutaupyti. Tai nebūtinai gali būti didelės sumos, tačiau ir keletas eurų per savaitę gali padėti išvengti paskolos. Taip pat nereikėtų pamiršti ir galimybės ne tik taupyti, bet ir papildomai užsidirbti, jei sukaupta suma nėra pakankama arba nepavyksta sutaupyti nė euro.
„Vasara galbūt yra puikus laikas paieškoti papildomos veiklos, kuri leistų rudenį praleisti šiltuose kraštuose. Tikrai yra galimybių papildomai užsidirbti. Papildomas uždarbis gali būti iš tam tikros veiklos ar hobio. Be to, pavasaris yra geras laikas inventorizuoti savo sandėliukus, rūbus, nenaudojamą buitinę techniką ir galbūt tose platformose, kurių dabar apstu, pavyktų parduoti dalį šių daiktų. Tikrai reikėtų ieškoti būdų padidinti savo pajamas, jeigu matome, kad sumažinti išlaidas visiškai nėra kaip“, – pataria ji.
Nevalia delsti mokėjimų
Pašnekovės pastebėjimu, dažniausiai vartojimo kreditus linkę imti jauni žmonės. Tokių paskolų sumos, anot J. Cvilikienės, nėra didelės, tačiau čia atsiranda keletas raudonų linijų, kurias jaunimas mėgsta peržengti ir taip rizikuoja savo ateities skolinimosi galimybėmis.
„Vasara yra tas laikotarpis, kuomet nemažai jaunimo išvažiuoja į įvairias mainų programas ar dirbti, nebūna Lietuvoje ir gali būti, kad pradelsia mokėjimą. Nebūtinai dėl to, kad negali, bet tiesiog pamiršta. Tai yra gana pavojinga, nes ilgą laiką pradelstas net ir nedidelis mokėjimas įsirašo į kredito istoriją ir ją blogina ilgesniam laikui“, – aiškina banko atstovė.
Sumanę pasiskolinti vestuvėms, jauni jaunavedžiai, pavėlavę vykdyti savo finansinius įsipareigojimus, ateityje gali likti ir be nuosavo būsto arba su gerokai brangesnėmis būsto paskolos palūkanomis. Tai – tik vienas pavyzdžių, kuomet neatsakingas poelgis vėliau gali atsirūgti su kaupu. Kartais tereikia laiku nesumokėti už labai kasdienius dalykus ir paslaugas, kurios yra gerokai pigesnės nei imamos paskolos iš finansinių institucijų.
„Būna, kad jauni žmonės sukuria šeimą, kreipiasi į banką dėl būsto paskolos ir sužino, kad kredito istorija ne tokia ir gera, nes studijų paskolos, išsimokėtinai pirkto telefono ar kabelinės televizijos įmoka vėlavo. Sumos galbūt buvo ir nedidelės, bet tai jiems gali branginti būsto paskolą arba netgi jeigu buvo labai nedrausmingas jaunuolis ar jaunuolė – sugadinti kredito istoriją apskritai. Aišku, tai tikrai nėra dienos ar dviejų vėlavimas, dažniausiai tada jau yra piktybinis priminimų nepaisymas.
Tada gaunamas ir įspėjimas, kad bus imtasi kitokių priemonių skolai atgauti. Visada reikia tai atsiminti. Pas mus „Finansų laboratorijoje“ yra dvyliktokų ir pirmakursių grupės, kuriems visada primenu, kad nuo tada, kai jie yra suaugę ir turi priimti savo įsipareigojimus, jie turi mokytis atsakomybės ir ją prisiimti“, – pabrėžia pašnekovė.
Jei sumokėti įmokų laiku nepavyksta, jokiu būdu negalima vengti savo įsipareigojimų ir jų užmiršti. Finansų ekspertė rekomenduoja visais atvejais ieškoti išeičių. O jų tikrai yra.
„Reikėtų nebijoti pasikalbėti su tuo žmogumi, draugu ar institucija, kuri suteikė paskolą, ir pasakyti, kokia yra situacija. Tikrai įmanoma įmokas kažkuriam laikui atidėti, išdėlioti grafike kitaip, paieškoti būdų, kaip tuos pinigus grąžinti. Paskolą, nesvarbu iš ko ji yra skolinta, nebent tai yra dovana, visada reikės grąžinti. Greičiausiai – ir daugiau nei mes pasiskolinome. Tokiu atveju, jeigu matau, kad man labai sudėtinga, reikia tartis, kaip įmanoma kitaip grąžinti skolintus pinigus“, – sako ji.