Laimingų santykių paslaptis
Dvi atžalas auginanti verslininkė ir nuomonės formuotoja Inga Žuolytė sako, kad jiems su vyru Adomu planuoti šeimos finansus sekasi be trikdžių, o svarbiausia – be pykčių. Pasak jos, bendros šeimos sąskaitos jiedu neturi, o pasiskirstymo kas ir už ką moka tartis irgi nėra poreikio.
„Tarkime, jeigu kažkur reikia atsiskaityti, pavyzdžiui, parduotuvėje, tai kuris arčiau turi kortelę, tas ir moka – pas mus viskas yra tiesiog bendrai: mano pinigai yra jo pinigai, jo pinigai yra mano pinigai. Bet galbūt taip yra dėl to, kad mūsų abiejų veiklos yra bendros, mes dirbame kartu. Nėra taip, kad aš uždirbu sau, jis uždirba sau. Pinigus mes gauname bendrai, nes vystome bendrus projektus“, – pasakoja nuomonės formuotoja.
I. Žuolytė svarsto, kad jai pasisekė, jog finansinį stabilumą jie kūrė kartu nuo pat santykių pradžios – nė vienas į santykius neatėjo su didžiuliu kapitalu, nuosavais verslais ir turtais. Todėl priimti bendrus sprendimus sekasi lengviau, o noro kažkam turėti daugiau – nekyla.
„Mes savo santykius pradėjome kurti būdami paaugliai, viską statėme kartu. Jokių paslėptų niuansų neatsinešėme ir kai viską statėme ir kūrėme kartu, turbūt natūraliai atsirado ir noras viską aptarti ir viskuo kartu dalintis, be labai didelių kylančių klausimų. Kai poros kuria šeimas atėję iš kitų santykių, aš tikiu, kad visai kitaip visi dalykai dėliojasi. Turbūt čia ir yra sėkmės paslaptis“, – sako verslininkė.
Tikslų siekia kartu
Moteris pasakoja, kad šiuo metu jiedu su vyru turi didelį tikslą – įsirengti naujus namus, todėl sutarė per daug neišlaidauti, kartu apsvarstyti didesnius pirkinius. Nors I. Žuolytė save laiko spontaniška ir, pavyzdžiui, pamačiusi gerą kelionės pasiūlymą jį norėtų ir įsigyti, šiuo metu su vyro pagalba stengiasi save pristabdyti.
„Vyras man primena, kad mes turime tikslą, dabar juo ir gyvename, tad aš esu šiek tiek jo inspiruojama ir stabdoma susilaikyti nuo nebūtinų išlaidų ir spontaniškų kelionių. Jeigu atvirai, tai mūsų poroje yra toks įdomus faktas, kad kai mes prieš dešimtmetį pradėjome rimtai draugauti, mano vyras buvo daug išlaidesnis negu aš, aš buvau taupuolė. Nežinau, kaip taip įvyko gyvenime, kad mes absoliučiai apsimainėme rolėmis.
Kertinis taškas buvo, kai aš supratau, kad nežinau ant kiek ir per kur jis pasidarė taupus, kai vieną sekmadienį pasiūliau jam nueiti į kiną, o jis sako: pirmadienį labiau apsimoka, nes bilietai pigesni. Kai dabar jis nori kažką įsigyti, aš jį skatinu tai ir padaryti, kad po to man nebūtų priekaištų, kai aš kažko norėsiu, tad brangesnius pirkinius mes tikrai apsitariame, ypač dabar, kai turime bendrą tikslą, nes priešingu atveju galėtų kilti konfliktas“, – šypteli ji.
Moteris pasakoja, kad su vyru mėgsta aptarti ir dovanų klausimus. Pavyzdžiui, per praėjusias Kalėdas jiedu susitarė, kad nieko vienas kitam nedovanos, nes neturi jokių konkrečių norų ir poreikių, o visus pinigus skirs vaikams. Tačiau gimtadienis – šventas reikalas: čia jiedu stengiasi vienas kitą nustebinti, dėl dovanos biudžeto nesitaria.
„Bet tos dovanos yra labiau galbūt emociją nešančios, o ne tiesiog nupirkau rankinuką, diržą ar kažką, ko tu norėjai. Aš ir pati galiu nusipirkti, jis irgi gali, tai čia labiau apie tai, kiek tu įdedi įdirbio organizuodamas tam tikrą staigmeną: ar draugus kažkur sukvieti, ar galbūt kažkur nusiveži. Tačiau šiemet buvo pirmas kartais, kai Adomas norėjo mane per gimtadienį nusivežti kažkur ir papasakojo, kad turi planą brangesnei kelionei, pasakė man biudžetą ir paklausė: ar verta?
Kadangi turime bendrą tikslą, o be to aš prieš tai kaip tik nusipirkau brangesnį rankinuką, pasakiau, kad gal šį kartą neverta ir likome prie taupesnio varianto. Tai čia iš tikrųjų buvo pirmas toks kartais, kai manęs buvo atsiklausta apie finansinę dovanos dalį, nors šiaip iš tikrųjų dažniausiai nesitariame, bet dėl to, kad tai nebūna tokie jau brangūs dalykai, tiesiog šįkart norėjo daugiau išleisti ir tada pasitarė“, – pasakoja nuomonės formuotoja.
Kalbėtis ir tartis reikia nuolat
„Swedbank“ Finansų instituto vadovės Jūratės Cvilikienės teigimu, norint išvengti pykčių ar netgi finansinės neištikimybės, kai partneris pradeda išlaidauti slapta – svarbu kalbėtis ir nusistatyti tam tikras taisykles jau santykių pradžioje. Kai nėra susitarimo arba jo nepaisoma, nutinka įvairiausių kuriozų: pirkinius tenka slėpti ar rimtai susipykti, galbūt netgi išsiskirti.
„Mėgstame įsivaizduoti, kad žinome, kaip tuos finansus turėtume tvarkyti, atsinešame iš savo šeimos patirtį, turime savo nuostatas, savo svajones ir kartais joms įgyvendinti mes panaudojame bendrus pinigus, tačiau nenorime apie tai sakyti kitam žmogui, kad jo nenuviltume. Aš turiu vieną draugę, kuri visuomet nusipirkusi naujus drabužius nurodo darbinį pristatymo adresą, kad nereikėtų namuose išpakuoti ir sukelti įtampų.
Šeimoje apie finansus reikėtų kalbėtis nuolat. Ir iš tiesų labai svarbu dar net prieš pradedant kartu gyventi išsiaiškinti partnerio požiūrį, nes mes galime turėti labai labai skirtingą supratimą, kas vienam yra didelis pirkinys, kas kitam yra mažas, kas yra bendros išlaidos, kiek mes skirsime pomėgiams atskirai, kaip mes planuosime būsto įsigijimą, ką darysime vienam susirgus ar netekus darbo arba kiek mes turėsime vaikų, nes jų užauginimas mums irgi kainuos.
Be to, pradedant gyventi kartu reikėtų vienas kito paklausti, kokia yra žmogaus finansinė situacija, kad ir kaip bebūtų nesmagu klausti – ar nėra skolų ar kažkokių dalykų, apie kuriuos turėčiau žinoti, nes pragyvenus kažkurį laiką, net ir nesusituokus, gali būti taip, kad teks už kai kuriuos dalykus atsakyti kartu“, – sako finansų ekspertė.
Aiškios atsakomybės
J. Cvilikienės teigimu, jei nesikalbėsime, dramblys kambaryje vis tiek bus ir išlįs galbūt pačiu netinkamiausiu metu. Svarbu pabrėžti, kad finansiniai nesutarimai yra viena iš trijų dažniausių priežasčių susipykti ar netgi išsiskirti. Dažnai nesutarimai finansiniais klausimais įvyksta dar ir dėl to, kad visuomenėje sklando įvairiausi mitai. Pavyzdžiui, kad kažkuris vienas poroje ar šeimoje turėtų labiau pasirūpinti šeimos gerove negu kitas. Vis dėlto, visais finansiniais įsipareigojimais reikėtų dalintis ir, kaip jau pabrėžė pašnekovė – susitarti, kas ir už ką yra atsakingas.
„Ko nerekomenduočiau, tai kraštutinumų – labai bendro biudžeto arba labai atskiro biudžeto. Kuomet mes apskritai neturime kažkokių bendrų susitarimų tai yra taip pat negerai, kaip ir tai, kad vienas kažkuris žmogus atsakingas už finansus, o kitas – nieko nežino, sako čia ne mano galvos skausmas ir t.t. Tai nėra gerai, nes dažniausiai tokią kelią, liūdna, bet renkasi moterys.
Jos sako: na, žinote, gal čia vyrų sritis. Taip jos lieka neapsaugotos ir pažeidžiamos. Nenoriu labai dramatizuoti, bet tai kartais tai gali būti ir šantažo priežastimi, kuomet suvokiama, kad kitas visiškai priklauso nuo tavęs finansiškai. Taip galima ir manipuliuoti, ir kažko reikalauti. Tokie kraštutinumai nėra gerai, labai gerai yra balansas.
Jeigu mes apsitariame būtinąsias išlaidas, kas už ką atsakingas – likę pinigai jau yra kiekvieno reikalas, kas ir turi būti suaugusių žmonių santykiuose. Juk turi būti kažkoks rezervas, kai aš pats sprendžiu, ką darau su šiais pinigais, kur aš juos panaudosiu, gal kažką padovanosiu ar kažkam kitam išleisiu“, – aiškina J. Cvilikienė
Ateities vizijos ir planai
Kiekvienai porai reikėtų įsivertinti ir išlaidas, kurių prireiks po šeimos pagausėjimo. Kaip teigia J. Cvilikienė, nereikia suskaičiuoti visko centas į centą, tačiau preliminariai pasiskaičiuoti tikrai vertėtų, kad ateityje nekiltų nesklandumų, papildomo streso ar barnių.
„Auginant vaikus bus reikalų. Pradžioje galbūt reikės pagalbos ar auklės, Vilniuje darželį turbūt nelabai lengvai gausite, tenka dažnam ir už privačius darželius mokėti – tai yra didžiulės sumos. Tada kaip seksis darbus derinti – ar nebus taip, kad kažkurį laiką aš negalėsiu uždirbti? Ką mes darysime tokiu atveju?
Kitas didelis finansinis sukrėtimas šeimai – vaikų išleidimas į gyvenimą, kai jie baigia mokyklą. Duok Dieve, jeigu jie lieka mokytis tame pačiame mieste arba Lietuvoje, bet neretai dabar ir į užsienį reikia išleisti – tai irgi labai daug kainuoja. Finansinei naštai palengvinti yra įvairiausių sprendimų. Vieni investuoja į akcijas ar tiesiog laiko kažkokią sumą pinigų, bet reikėtų atsiminti, kad bet kokiu atveju reikės išleisti vaikus į pasaulį ir tai kainuos. Kuo anksčiau mes pradėsime tam atidėti kažkokią sumą pinigų, tuo mes ramiau galėsime gyventi“, – pabrėžia finansų ekspertė.
Šeimoje reikėtų aptarti ir ateities planus bei sudėlioti aiškią viziją, remiantis kiekvieno partnerio lūkesčiais: galbūt vienas svajoja įsikelti į naujus namus, kitas – išsikraustyti svetur ar įsigyti kažkokį didelį pirkinį.
„Vienas galbūt sako: aš noriu keliauti aplink pasaulį, tik užaugs tie vaikai, uždarome duris ir iškeliaujame. Kitas sako: aš noriu turėti didesnius namus, vystyti verslą ir t.t. Tai va šitie esminiai dalykai, tikslai, kam mes kaupiame, kur mes einame, kaip mes padedame vienas kitam įgyvendinti tas svajones, yra labai svarbu, nes tai tiesiogiai liečia mūsų pasirinkimą, kur mes kreipsime pinigus šiandien“, – aiškina pašnekovė.