Tėčio svajonę kurti batus į savo rankas perėmęs Benas Maslauskas neslepia: viskas atrodo gerai tik iš šono

„Maslaus“ batų verslas – šiandien daugeliui pažįstamas šeimos kūrinys, perduotas iš vienos kartos į kitą ir tapęs tėčio Žano palikimu verslininkui Benui Maslauskui. Kartu su žmona Gintare ir mama Jurgita, paprastą batų taisyklą su pora darbuotojų jis pavertė batų gamykla su 20 darbuotojų, kur gimsta unikalios batų kolekcijos. Augantis verslas neseniai žengė žingsnį ir į užsienio rinką, tačiau verslininkas neslepia – auginant verslą, teko padaryti daugybę klaidų, kurių pasekmes jaučia iki šiandien, o būna ir tokių dienų, kai mintis apie augimą keičia mintys išlikimą.

Tėčio svajone užsikrėtė visa šeima

„Viskas prasidėjo nuo mano tėvų tais metais, kai aš gimiau. 1996–aisiais buvo pati pradžia, tik tada dar vadinomės ne „Maslaus“, o „Batų namai“. Iš pradžių tai buvo tik batų taisymas. Mano tėtis jaunystėje buvo archeologas kasinėtojas, o ne sezono metu, kai būdavo žiema, išmoko taisyti batus. Kadangi jis buvo meniškas, greitai pamatė galimybes kurti batus – domėjosi, kodėl jie plyšta, kokias medžiagas panaudoti. Laisvalaikiu taisydamas batus, jis visą laiką turėjo svajonę įsteigti savo batų fabriką“, – pasakoja B. Maslauskas.

Jis teigia, jog nebuvo taip iš anksto suplanuota, kad batų verslas bus perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau B. Maslauskui norėjosi tęsti tėčio Žano, kurio jau nebėra, svajonę ir padėti verslui išplaukti į platesnius vandenis.

„Norėjau padėti šeimos verslui pereiti į sunkesnį etapą. Paskutiniais metais universitete planavau periminėti verslą, tačiau, kaip juokėmės su tėčiu, periminėti nelabai buvo ką, nes tai buvo tiesiog batų gamyba ir taisymas su 3–4 darbuotojais. Viskas stovėjo ant vieno žmogaus idėjų, šiuo atveju, tėčio, kurio darbas sudarė apie 85 proc. viso verslo“, – prisimena B. Maslauskas.

Pastebėjęs, kad tėčio sveikata buvo labai pašlijusi, įmonę perėmęs B. Maslauskas jautė, kad šeimos verslas pribrendo pokyčiams.

„Tėtis atidavė viską į mano rankas ir leido daryti viską, ką mačiau logiška tuo metu daryti. Judėjome pirmyn ir po truputį perėjome prie batų kolekcijų. Tas darbų pasiskirstymas irgi pakankamai organiškas gavosi. Iš tėčio išmokau batų gamybos, tad leidome jam šiek tiek atsitraukti ir patarinėti. Mama labiau atsakinga už taisymą, o tada įsitraukė ir mano tuometinė draugė, prieš kelerius metus tapusi žmona. Ji mėgo piešti, todėl, tėčio paskatinta, tapo batų dizainere“, – darbų pasiskirstymą nupasakoja jis.

Klaidos versle kainuoja brangiai

Nors kalbant apie įmonės auginimą yra ir kuo pasidžiaugti, ne viskas vien tik gražu, kaip atrodytų iš pirmo žvilgsnio. B. Maslauskas neslepia, kad augindamas verslą neišvengė įvairių klaidų, kurių pasekmes jaučia iki šiandien. Anot jo, šiuos metus verslas pasitiko niūriomis nuotaikomis.

„Einame kryptingai, bet tame kelyje labai daug klaidų padarėme. Išaugome per greitai. Nuo tada, kai aš atėjau, per 3–4 metus nuo 2 darbuotojų išaugome iki 20–ies, viskas buvo padaryta per greitai ir dabar jaučiame to pasekmes. Jaučiame tą krizę, kuri dabar prasideda Lietuvoje ir pasaulyje, todėl šiuo metu bandome keisti bandome keisti daug dalykų. Tai nėra geri laikai – situacija labai sudėtinga. Bandome tiesiog išlikti ir stabilizuoti veiklą. Šiandien daugiau galvojame ne apie augimą, o išlikimą“, – prisipažįsta B. Maslauskas.

Pastaruoju metu šeimos verslas žengė didelį žingsnį ir išbandė užsienio rinką. Verslininkas sako, kad šis ėjimas buvo labai brangus.

„Ėjimas į užsienį mums kainavo labai daug pinigų ir kol kas neatsiperka. Jausmas dvejopas – paprasta visiems sakyti, kaip jūs čia gražiai kuriate, kokie jūsų batai geri, kodėl jūs neinate į užsienio rinką? Žmonės perka tiek Amerikoje, tiek Jungtinėje Karalystėje, bet tas ėjimas yra tiesiog labai brangus. Į tai reikia investuoti kur kas daugiau, nei grįžta mums atgal per pardavimus. Viskas atrodo gerai tik iš šono“, – sako B. Maslauskas.

Dabartinis laikotarpis sunkiausias per pastaruosius septynerius metus

Anot jo, šiandien verslui dienos sunkesnės net už pandeminius metus, o per septynerius veiklos metus apskritai neteko atlaikyti tiek daug iššūkių, kiek jų užklupo šeimą dabar.

Verslininkas pastebi, kad pandemija nebuvo tokia didelė problema, nes žmonės, nors ir negalėdami išeiti iš namų, juose dirbdavo ir turėjo pinigų tokiems pirkiniams, kaip batai. Visai kitokia situacija yra dabartinėmis infliacijos sąlygomis, dėl kurios išbrango, verslininko žodžiais, „viskas, kas įmanoma“. Jis skaičiuoja, kad batams reikalingų medžiagų kainos kilo apie 4–5 kartus, o batų kainos kelti negalima, nes žmonės šiuo metu ir taip yra per jautrūs kainai.

„Pandemiją mes atlaikėme puikiai. Kai prasidėjo pandemija, mes turėjome parduotuvę Vilniuje, prekybos centre. Klaipėdoje buvo ką tik atidaryta parduotuvė, paimta milžiniška paskola jai įrengti, kai dar net nebuvo baigta mokėti Vilniaus parduotuvės paskola. Per pandemiją turėjome dideles skolas, bet išlaviravome. Kaip bebūtų, sunkumus įveikiame, nes labai daug dirbame komandiškai su šeima, petys į petį“, – sako B. Maslauskas.

Verslo kūrimo sunkumai: ką svarbiausia žinoti žengiant pirmus žingsnius?

Apie tai, kokias rizikas šiandien turėtų apsvarstyti smulkų šeimos verslą pradedantys žmonės, paklausėme „Swedbank“ finansavimo pardavimų palaikymo departamento direktorės Monikos Cemnolonskienės.

Anot jos, pagrindiniai aspektai, kuriuos jaunam verslui reikia apmąstyti prieš darant verslą yra:

a) ar turi pakankamai kapitalo verslui;

b) ar tinkamai paruoštas verslo planas (labai svarbi vieta, nes verslo planas leidžia keliais pjūviais pasverti konkrečias verslo rizikos sritis: pirkėjų, tiekėjų, produktų ir paslaugų diversifikaciją, pelno sudedamąsias, silpniausias ir stipriausias puses.

„Svarbu gerai ištirti rinką. Todėl, manau, reiktų turėti kelis verslo plano scenarijus – realistinį ir pesimistinį“, – sako M. Cemnolonskienė.

Anot jos, verslui gimti užtenka tik idėjos, tačiau norint sėkmingai ją įgyvendinti, teks neišvengiamai susidurti su verslo finansų valdymu.

„Šiuo metu net ir turint kelerių metų verslo istoriją sudėtinga nuspėti, kaip atrodys kiti metai. Jei įmonė stebi kasdienius srautus ir analizuoja rodiklius, tai padeda išvengti klaidų trumpuoju laikotarpiu. Ilguoju laikotarpiu išsilaiko tos įmonės, kurios tik pradine savo idėja ir deda pastangas įmonei stiprinti, investuoja į tvarią ateitį. Tinkamas finansų valdymas stiprina įmonės veiklos parametrus, taip pat lemia tvarią įmonės veiklos dinamiką“, – sako M. Cemnolonskienė.