Kaip rašoma pranešime spaudai, supratimą, kad pinigai neauga ant medžių, o juos reikia uždirbti ir tai ribotas išteklius, svarbu diegti nuo pat ankstyvo amžiaus. Jau dvejų metų vaikui pasakojimas apie darbą yra ne tik įkandama, bet ir svarbi tema. Šiek tiek ūgtelėjus žinias apie darbą bei uždarbį vaikams verta padėti pritaikyti praktikoje, ir štai kodėl tai svarbu.
Vienas svarbiausių darbų dar būnant mokyklos suole privalumų yra tai, kad užsidirbdamas pinigų vaikas gali geriau suprasti jų vertę. Vaikai turės progą pamatyti, kad, gavę uždarbį, jie negali įsigyti visko, ko širdis geidžia. Tai leis suprasti, kad būtent tokiu būdu uždarbis funkcionuoja ir suaugusiųjų pasaulyje, todėl tėvai negali patenkinti visų jų įgeidžių.
Laikas, kai vaikai užsidirba savo pinigų, apskritai yra itin tinkamas juos mokyti atsakingo asmeninių finansų valdymo. Pasikalbėkite su jais apie taupymą, pasiūlykite susidaryti asmeninį biudžetą, prisidėti prie bendrų būtinųjų šeimos išlaidų, pavyzdžiui, maistui ar kurui.
Vaikai puikiai žino, ką reiškia leisti pinigus maloniems dalykams ir pramogoms. Tačiau sužinoti, kad suaugusiųjų pasaulyje uždarbį reikia paskirstyti ir būtinosioms maisto, būsto, transporto išlaidoms, taip pat nepamaišys.
Nesuklysiu sakydama, kad atsakomybė yra ta savybė, kurios iš savo vaikų labai tikisi tėvai. Darbas mokykliniame amžiuje gali būti labai geras atsakingo elgesio ir problemų sprendimo impulsas. Vaikai tampa atsakingi prieš darbdavį už darbo atlikimą laiku ir kokybiškai. Neretai atžalos jaučia kiek didesnę atsakomybę prieš kitus, nei prieš tėvus, kurie dėl savo besąlygiškos meilės gali būti atlaidesni.
Pradinė paskata atsakingai atlikti darbą – užmokestis, tačiau su laiku pasitenkinimą ims kelti ir tas faktas, kad pavyko tinkamai atlikti užduotį, kažko naujo išmokti. Ilgainiui darbe ugdomas atsakomybės jausmas padės ir atliekant užduotis namuose.
Dirbama jūsų atžala įgys ne tik su konkrečia profesija ar užduotimi susijusių žinių bei įgūdžių. Darbas komandoje, organizaciniai gebėjimai, laiko valdymas, planavimas – tai dalykai, kurių prireiks neretame darbe.
Be to, dirbdami vaikai užmegs naujų pažinčių, kurios gali būti naudingos ir ateityje, po studijų ieškant pastovaus darbo. Tuo metu bendravimas su kolegomis ar klientais padės įgyti derybinių įgūdžių, tai gali padėti didinti pasitikėjimą savimi.
Patirtis uždarbiaujant jau vaikystėje ar paauglystėje apskritai padeda geriau pasirengti savarankiškam gyvenimui ir suaugusiųjų pasaulio iššūkiams.
Vaikai ir ypač paaugliai neretai yra savo stiliaus ir saviraiškos paieškose, todėl dažnai turi idėjų, kokiam drabužiui, aksesuarui ar laisvalaikio prekei tėvai galėtų duoti pinigų. Ne kiekviena jų idėja tėvams gali pasirodyti tinkama, o ir ribotas šeimos biudžetas ne kiekvieną užgaidą leidžia išpildyti. Jau nekalbant apie tai, kad duodami viską, ko užsimano vaikas, rizikuojame, jog jis nevertins būtinybės turėti santaupų, gerai nesupras, kaip sunkiai pinigai uždirbdami, bei nebus pasirengęs finansiniams netikėtumams, nuo kurių nesame apsaugoti nė vienas.
Užsidirbdamas pinigų pats, vaikas turės galimybę įsigyti norimų daiktų. Tačiau suprasdamas, kaip sunkiai uždirbami pinigai, geriau įvertins ir tų daiktų būtinybę, pasvers tikrąją jų teikiamą naudą.
Įvertinus visus privalumus, kuriuos atžalos gali gauti turėję progą padirbėti, būtina nepamiršti kelių dalykų.
Visų pirma, uždarbiu neturėtų tapti pinigai, mokami už darbus namuose, pavyzdžiui, už savo kambario susitvarkymą, šiukšlių išnešimą ar kitus įprastus nesudėtingus buities darbus, kurie yra vaiko atsakomybė. Geri pažymiai taip pat neturėtų tuštinti tėvų piniginių.
Už darbus namuose verta mokėti tuomet, kai tai yra veiklos, kurios jums iš tiesų galėtų kainuoti. Pavyzdžiui, žolės pjovimas sode ar automobilio salono siurbimas, kiti nekasdieniai buities darbai. Panašių darbų vaikai gali pamėginti susirasti ir pas kaimynus ar artimuosius.
Na, o kai kalba pasisuka apie oficialų vyresnių vaikų darbą, ypač jei jie uždarbiauja ne per vasaros atostogas, svarbi yra pusiausvyra tarp darbo, mokslų ir poilsio. Mokslai ir užtektinai laiko poilsiui turėtų išlikti prioritetu.
Galiausiai, nepamirškite su vaiku aptarti, kaip jam sekasi derinti darbą su kitomis veiklomis, atsakyti į jam kylančius klausimus. Dalis vaikų naują patirtį gali priimti kaip būtiną įveikti iššūkį ir nebus linkę nustoti dirbti, net jei prastai dėl to jausis.
Kiti gi, priešingai, gali pristigti motyvacijos dėl kylančių neaiškumų ar suaugusių karjeroje visiškai įprastų nesklandumų. Šių dalykų išaiškinimas gali ne tik grąžinti motyvaciją, bet ir padėti ateityje, pradedant karjerą jau suaugusiųjų pasaulyje.