INVEGA buvo įkurta 2001 m., siekiant padėti ne tik smulkiam verslui, bet ir norintiems jį kurti nuo nulio – tiems, kurie ilgą laiką būdavo ignoruojami bankų.
„INVEGOS priemonės iš esmės pakeitė bankų ir kredito unijų požiūrį į mažuosius ir rizikingesnius verslus: nacionalinės plėtros įstaigos suteikiamos garantijos mažina riziką, o paskolinės priemonės per finansų tarpininkus padeda finansuotojams patiems gauti pigesnių pinigų, kuriuos jie gali perskolinti verslui palankesnėmis sąlygomis“, – komentuoja A. Bartkutė.
Pasak jos, nedideliems verslams siūlomos kelių tipų finansinės pagalbos grupės – paskolos, garantijos, rizikos kapitalo priemonės bei kompensacijos, kurios parenkamos pagal verslo pobūdį, stadiją ir situaciją.
„Skirtingi priemonių tipai tinka skirtingiems verslams: tradiciniams verslams labiau tinka paskolos ir garantijos, tuo tarpu inovatyviems, labiau rizikingiems – rizikos kapitalo priemonės. Iš esmės veikiame ir padedame verslui esant kažkokiai problemai: pavyzdžiui, jei stinga lėšų pirkti naują įrangą, ar pradėti veikti užsienio rinkose, galime paskolinti palankiomis sąlygomis arba garantuoti banke už įmonę. Taip pat investuojame į priemones ir programas, kurių pagalba galima išvystyti idėją iki prototipo ir galiausiai įmonės steigimo (iki-akceleravimo programos) arba remiame jau veikiančias startuolių kompanijas, kurios nori plėstis užsienyje, ieško savo rinkų ir geba pritraukti dar daugiau privačių investicijų“, – vardija INVEGOS finansinių priemonių skyriaus vadovė.
Pašnekovės teigimu, sudėtinga įvertinti, kurios INVEGOS taikomos finansinės priemonės labiausiai pasiteisina, nes tvariai ekosistemai reikalinga skirtingų priemonių, turinčių savų privalumų, visuma. Pavyzdžiui, priemonė „Startuok“ taikoma finansuojant jaunus verslus ir socialinio poveikio projektus, o priemonė „Perspektyva“ – įmonėms, kurios vykdo pramoninius tyrimus ir (ar) bandomąsias taikomąsias bei inovacines veiklas.
„Paskolos ir garantijos yra pagrindinės priemonės, kuriomis naudojasi verslas, jos sudaro didžiąją dalį INVEGOS finansinės pagalbos portfelio. Portfelinės garantijos buvo ir šių metų pirmojo pusmečio „topas“, sudaręs 75 mln. eurų nuo bendro, daugiau kaip 272 mln. eurų finansinės pagalbos biudžeto“, – sako A. Bartkutė.
Palaikomi gyvybingi verslai
Viena iš pagrindinių INVEGOS pridėtinių verčių – nacionalinės plėtros įstaigos kuriamos ir įgyvendinamos priemonės, kurios skatina sveikos ir tvarios verslo finansavimo ekosistemos vystymąsi, t. y., kad finansuotojai nevengtų nukreipti lėšas į rizikingus, bet ekonomiškai gyvybingus verslus.
„Visi gyvybingi verslai, mokantys mokesčius, kuriantys darbo vietas, inovatyvius produktus, kurie garsina šalį ir stiprina jos ekonomikos konkurencingumą, pritraukiantys investuotojų, sukuria didelę vertę, tad svarbu juos remti ir palaikyti jų ekosistemą, ką valstybė ir daro“, – pabrėžia A. Bartkutė.
Nors įprasta manyti, kad verslui pagalbos prireikia tik iššūkių kupinais laikotarpiais, kaip COVID-19 pandemija ar Rusijos pradėtas karas Ukrainoje, INVEGOS atstovė tikina – verslui pagalbos prireikia ir gerais laikais.
„Suprantama, kad per pandemiją verslams trūko apyvartinių lėšų, prasidėjus karui – reikėjo perkelti verslus, persiorientuoti į kitas rinkas. Tam buvo sukurtos pagalbos priemonės. Tuo tarpu jaunas verslas susiduria su iššūkiais visuomet, nes yra per daug rizikingas, bankai nelabai noriai duoda paskolas, tad tam skirtos kitos INVEGOS priemonės. Taip pat tarp klientų turime ne vieną įmonę, kuri pagalbos kreipėsi daugiau nei 2 kartus“, – komentuoja A. Bartkutė.
Didelis įmonių aktyvumas, kreipiantis finansinės pagalbos, stebimas ne tik dėl globalių sujudimų, bet ir Europos Sąjungos (ES) postūmio aktyviau kurti verslus. 2021-2027 m. laikotarpiu ES investicijos sudarys 2,8 mlrd. eurų, tad poveikis ekonomikai ir verslo aplinkai bus itin didelis.
Pasak pašnekovės, visos INVEGOS priemonės, skirtos tiek nedideliems verslams, tiek didelėms įmonėms, yra paremtos išankstinio poreikio vertinimu, kurį atliekant yra analizuojamas rinkos poreikis ir investicijų pasiūla, kuri jau egzistuoja rinkoje. Tokiu būdu yra nustatoma, koks yra nepadengtas rinkos trūkumas.
„Tada analizuojama, kokiomis finansinėmis priemonėmis būtų galima atliepti verslo poreikius, kokios yra jau įgyvendintų priemonių išmoktos pamokos – ką galima pritaikyti, o ką reikia keisti ir pasiūlyti rinkai naujo. Taip pat analizuojama ir kitų šalių patirtis, kokias priemones įgyvendina, ar galima kažką pritaikyti ir mūsų atveju – vis dėlto skiriasi teisinė aplinka ir ekonominė situacija, tad ne visus geruosius pavyzdžius galime aklai taikyti Lietuvoje“, – sako A. Bartkutė.
Nuolat kuriamos naujos priemonės ir galimybės verslui sustiprina ir finansavimo ekosistemą. Pavyzdžiui, šiuo metu galima skolintis INVEGOJE tiesiogiai, norint pasistatyti saulės ar vėjo elektrinę savo energijos reikmėms.
