Vis dėlto, vertindamas požiūrį į pinigus Lietuvoje, I. Zokas sako, kad šiuo klausimu išliekame pakankamai diskretiški.
„Apskritai savo nuostatomis į pinigus ar turtą esame labiau panašūs į vokiečius, kurie nelinkę per daug demonstruoti savo turtų, nei į rusus ar amerikiečius, kurių kultūrose priimtinas didesnis pinigų ar finansinių galimybių demonstravimas“, – teigia „Spinter tyrimų“ vadovas.
Gyventojai ir verslas atvirumu susikeitė vietomis
Vertindamas ilgiau kaip 20 metų trunkančią patirtį su visuomenės atstovais kalbant finansų temomis, I. Zokas pastebi, jog sovietmečio tradicija nesivaržant klausti „kiek uždirbi?“ laikui bėgant tapo blogo skonio ženklu, nes ir požiūris į asmens duomenų jautrumą pasikeitė iš esmės. Savo ruožtu visiškai kitokią transformaciją patyrė šalies verslas.
„2000-aisiais gyventojai atviriau kalbėjo apie savo finansus, o įmonės ne taip noriai, ir paaiškinimas čia išties paprastas. Iš sovietmečio laikų buvo užsilikęs supratimas, kad klausti pažįstamo, kiek jis uždirba, yra normalu. Tačiau laikui bėgant toks tiesmukas klausimas tapo vis mažiau priimtinas. O su verslu nutiko atvirkščiai. Prisiminkime, kad atkūrus Nepriklausomybę buvo gerokai daugiau juodosios arba pilkosios rinkos, vokelių ir kitų šešėlinių schemų. Verslas pasikeitė iš esmės, be to, vis daugiau duomenų apie įmones prieinama visuomenei, tad slėpti tai, kas yra vieša, neteko prasmės“, – sako rinkos tyrimų įmonės vadovas.
Apklausų klausimynuose naudojamas klausimas apie pajamas vienam namų ūkio nariui per mėnesį. Anot I. Zoko, jis nėra tiesmukas, tereikia pasirinkti iš pateikiamų pajamų rėžių, tenkančių ne asmeniškai, o kiekvienam namų ūkio nariui.
Įmonės klausiamos ne apie pelną, o apie apyvartas (taip pat rėžiais), darbuotojų skaičių ir pan.
Verslo balsas tapo garsesnis smogus 2008-ųjų krizei
„Spinter tyrimų“ vadovas pastebi, kad specializuotų verslo atstovų apklausų poreikis visuomet buvo jaučiamas, tačiau ypač sustiprėjo įvykus 2008 metų finansų ir ekonomikos krizei. Jo teigimu, sunku vertinti, kiek tai buvo tiesiogiai susiję su krize, kiek su pačios Lietuvos visuomenės ir lietuviško verslo branda.
„Manau, šiandieninėje Lietuvoje tiek su verslo, tiek su visuomenės atstovais galima diskutuoti įvairiomis temomis. Be abejo, niekas neatskleis komercinių paslapčių, tačiau tabu temų labai sumažėjo, nes pats verslas tapo gerokai skaidresnis, o savo mentalitetu yra panašus į Vakarų verslą“, – tvirtina jis.
Anot I. Zoko, verslas yra bene lanksčiausia, gyvybingiausia ir labiausiai prisitaikanti visuomenės grupė, nes kiekviena krizė verčia jį prisitaikyti prie aplinkybių iš naujo.
„Šiai dienai jau subrendęs, nepriklausomas Lietuvos 30-metis verslas yra ir mėtytas, ir vėtytas. Visuomenės apklausų metu verslininkai dažniausiai kalba konkrečiai ir išties konstruktyviai“, – pastebi jis.
Kaip „skaityti“ nuomonę?
„Spinter tyrimų“ verslo apklausose dalyvauja įvairūs respondentai: nuo informacinių technologijų ir finansininkų iki smulkiausių, mažiausių verslų. Smulkiuose versluose dažniausiai kalbinami įmonių vadovai, kurie labai dažnai yra ir to verslo savininkai bei priima sprendimus.
„Nagrinėjant ir vertinant bet kokios apklausos duomenis, jas patarčiau pradėti skaityti nuo metodikos, nes ten, o ne paskelbtuose skaičiuose dažniausiai slypi esmė. Verslas yra plati sąvoka ir todėl reikia labai aiškiai suvokti, su kokia tiksline grupe buvo kalbėta. Gali būti, kad tyrimų agentūra atliko smulkaus ir vidutinio verslo apklausą. Gali būti, kad atlikta kokios nors verslo organizacijos, vienijančios stambų verslą, narių apklausa. Abiem atvejais tai bus verslo apklausos, tačiau tai, kas svarbu stambiam pramonininkui, nebūtinai rūpės 2-3 darbo vietas įkūrusiam verslininkui“, – sako I. Zokas.
Kalbant apie kokybinius tyrimus, verslininkų atveju dažnai taikomas ne fokus grupių formatas, o pagilintas interviu, kadangi verslo žmonės labai užimti, jiems darbotvarkėje yra sunku tam surasti laiko.
„Pirmiausiai noriu visiems apklausose sutinkantiems dalyvauti verslo atstovams nuoširdžiai padėkoti, nes visi suprantame, kokiu tempu gyvename, ir tos kelios skirtos minutės dažniausiai yra atimtos iš asmeninio laiko. Labai tai vertiname ir noriu pabrėžti, kad verslo indėlis yra kritiškai svarbus visuomenei, sprendimų priėmėjams, kitiems verslams“, – teigia rinkos tyrimų bendrovės vadovas.