„Smulkus ir vidutinis verslas išties nėra toks jau smulkus, jei vertintume jo mastą. Didžiąją dalį Europoje veikiančių įmonių sudaro būtent SVV. Šios įmonės yra kiekvienos valstybės ekonomikos pagrindas, nes sukuria daugiausia darbo vietų, ženkliai prisideda mokėdami mokesčius ir teikia daugiausia būtinų kasdienių paslaugų bei produktų. Dauguma pradedančiųjų verslininkų yra smulkūs ir dėl to gali pasinaudoti plačiu spektru siūlomų paslaugų, kurios padeda augti ir plėstis“, – komentuoja nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Dotacijų vertinimo skyriaus vadovas Ignas Paukštys.
Jo teigimu, nepaisant SVV svarbos, šiam verslo segmentui neretai prireikia ir palaikymo, kai pritrūkstama apyvartai ar plėtrai reikalingų lėšų.
„Mažesnėse įmonėse įprastai būna ir mažesni pinigų srautai, todėl norint greičiau augti neretai prireikia pritraukti išorinio finansavimo. Nepriklausomai nuo to ar norima skolintomis lėšomis spręsti apyvartinius ar investicinius poreikius, kreipiantis į kredito įstaigą yra vertinamos kliento užtikrinimo priemonės, tai yra bankui priimtinas įkeisti turtas, reikalaujama akcininkų ar kitų įmonių laidavimų, nuosavos dalies didinimo, ar kitų priemonių, kurios sumažintų kreditoriaus nuostolį paskolos nesugrąžinimo atveju. Natūraliai smulkus verslas atrodo labiau rizikingas ir mažiau patrauklus nes dar nėra pakankamai finansiškai stiprus ir gali neturėti ką pasiūlyti kaip pakankamą ir priimtiną užstatą. Būtent šiuo atžvilgiu valstybė per INVEGOS siūlomas finansines priemones ištiesia pagalbos ranką SVV“, – sako I. Paukštys.
Šiuo metu nedideliems verslams siūlomos kelių tipų finansinės pagalbos grupės – paskolos, garantijos, rizikos kapitalo priemonės bei kompensacijos, kurios parenkamos pagal verslo pobūdį, stadiją ir situaciją. Valstybės garantija pasitarnauja ne tik ūkininkams ar sezoninę veiklą vykdantiems smulkiesiems verslininkams, bet ir kitų sričių verslininkams, neturintiems pakankamai nekilnojamojo turto ar kitų paskolos užtikrinimo priemonių.
Nebijoti paprašyti pagalbos
Lietuvos banko duomenimis, šalyje šiuo metu veikia 19 bankų ir užsienio bankų filialų bei 59 kredito unijos. Paskolos verslui yra viena pagrindinių šių įstaigų veiklos sričių.
„Efektyviam, augančiam verslui nuolat reikalingos papildomos investicijos, todėl verslo ir kredito įstaigų santykis visuomet yra glaudus. Skolintas kapitalas bendrovėms padeda greičiau diegti inovacijas, kurti naujus produktus ar paslaugas, užsitikrinti reikiamą apyvartinių lėšų kiekį. Galima sakyti, kad verslui bankai ir kredito unijos reikalingi lygiai tiek pat, kiek pastariesiems – verslas“, – komentuoja Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.
Pasak jos, bankų ir kredito unijų bendradarbiavimas su INVEGA padeda didinti finansavimo prieinamumą, ypač šalies smulkioms ir vidutinėms įmonėms, naujai besikuriančiam verslui. Tačiau pagalbos norintis verslas taip pat turi imtis iniciatyvos.
„Kredito įstaigos aktyviai komunikuoja apie savo teikiamas paslaugas, naujus bendrus projektus su INVEGA ar kitomis plėtros įstaigomis, pavyzdžiui, Europos investicijų fondu. Vis tik pati įmonė turi priimti sprendimą ir kreiptis į finansų tarpininkus dėl lengvatinės paskolos suteikimo. Kad verslas galėtų pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis, paprastai reikia atitikti tam tikrus konkrečios finansinės priemonės kriterijus. O čia labai svarbus verslininko indėlis – pateikiant reikiamus dokumentus ir atsakant į kreditoriui kilusius klausimus. Tik sklandaus abipusio bendradarbiavimo dėka galima pasiekti efektyvių rezultatų“, – pabrėžia E. Čipkutė.
Nuolat besikeičiantis sektorius
Planuojantiems kreiptis į banką ar kredito uniją LBA prezidentė rekomenduoja pirmiausia įvertinti įmonės finansinę situaciją ir aiškiai nusistatyti tikslus, ko siekiama papildomu finansavimu. Vertėtų pasikonsultuoti ir su pačia kredito įstaiga, aptarti įmonės planus, galimybes, apsvarstyti įvairius skolinimosi instrumentus. Jeigu įmonei bus tinkamas bendradarbiavimas su INVEGA, bankas ar kredito unija patars ir padės pasirenti paskolos su valstybės garantija gavimui.
„Žinoma, kredito įstaigos privalo atsakingai vertinti verslo galimybes skolintis, valdyti bendrą verslo paskolų portfelio riziką, todėl analizuojama įmonės finansinė būklė, galimos paskolos užtikrinimo priemonės. Kiekvienas bankas ar kredito unija taiko individualias metodikas, skiriasi ir verslo prioritetai, strategijos. Savo ruožtu finansų rinkos dalyviai nuolat analizuoja savo klientų poreikius, taiko individualius pasiūlymus ir kuria naujus kreditavimo produktus“, – sako E. Čipkutė.
Kaip pavyzdį pašnekovė pateikia pastaruoju metu augančią žaliojo finansavimo produktų pasiūlą bei paklausą, kurios vis labiau įgauna aktualumą, tad SVV atsiveria naujos finansavimo galimybės.
„Lietuva kartu su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis siekia reikšmingai sumažinti poveikį klimato kaitai. Vis daugiau įmonių reaguodamos į kintančius vartotojų poreikius ir bendrą ES kryptį ieško būdų kaip žalinti savo veiklą, pasiūlyti tvaresnius produktus. Tuo metu finansų sektoriuje daugėja žaliojo finansavimo produktų. Ši žalioji transformacija yra visai šalies ekonomikai svarbus procesas, kuris reikalauja didelio valstybės, verslo, gyventojų ir finansų sektoriaus susitelkimo“, – teigia ji.