„Praktikoje ne kartą susidūriau su situacija, kai paskelbus testamentą visi artimieji lieka išsižioję“, – dalijasi advokatų profesinės bendrijos „Auctoritas“ vadovaujanti partnerė, advokatė Eglė Morkūnienė ir priduria, kad testamentus jau įpratę sudaryti toli gražu ne tik turtingi lietuviai.
Apie tai, kaip Lietuvoje tvarkomi paveldėjimo klausimai, advokatė plačiau papasakojo interviu.
– Prašau, pasakykite, kiek galima trumpiau ir aiškiau, kaip šeimoje paveldimas turtas pagal dabar galiojančią tvarką? Kokie pagrindiniai principai ir kokiomis dalimis turtas išdalijamas?
– Mirus vienam iš sutuoktinių, pirmiausia yra atskiriama kito sutuoktinio dalis bendrame turte. Pavyzdžiui, jei sutuoktiniai bendrai įsigijo namą, pusė jo priklauso pergyvenusiam sutuoktiniui ir nėra paveldima, o kita pusė yra laikoma mirusiam sutuoktiniui priklausiusia dalimi ir yra paveldima. Taip pat yra ir su transporto priemonėmis, santaupomis, kitu turtu.
Kai nėra sudaryto testamento ir miręs sutuoktinis turėjo vaikų, pergyvenęs sutuoktinis paveldi vieną ketvirtadalį turto, kita dalis išdalijama vaikams, išskyrus atvejus, kai vaikų yra daugiau nei trys, tuomet sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su vaikais. Jei vaikai yra mirę, tokiomis pat teisėmis jiems priklausančią dalį gali paveldėti anūkai arba proanūkiai.
Jeigu miręs sutuoktinis vaikų neturėjo, pergyvenęs sutuoktinis paveldi pusę turto, o likusią dalį paveldi mirusio sutuoktinio tėvai.
Kai nėra nei sutuoktinio vaikų, nei tėvų, nei anūkų, nei proanūkių, pergyvenęs sutuoktinis paveldi visą palikimą.
Mirus abiem sutuoktiniams, kaip ir minėjau prieš tai, pirmiausia paveldi jų vaikai, jų nesant – tėvai ir anūkai. Nesant išvardintų artimųjų – paveldėjimo teisė atsiranda seneliams ir proanūkiams, o ir šių nesant – broliams, seserims, proseneliams. Dar tolesnės eilės paveldėtojai yra sūnėnai ir dukterėčios, dėdės ir tetos. Paskutiniai eilėje – pusbroliai ir pusseserės. Svarbu suprasti, kad paskesnės eilės paveldėtojai teisę į palikimą įgyja tik tada, kai nėra pirmesnės eilės įpėdinių. Niekam nepriėmus palikimo – turtas atitenka valstybei.
Priimant palikimą galioja vienas principas arba jis priimamas visas, arba nepriimamas visai. Kiekvienas paveldėtojas turi teisę atsisakyti viso palikimo, tačiau negali atsisakyti jo dalies. Tiesa, kartais kyla ginčų, kai palikimo atsisakoma kito paveldėtojo naudai tam, kad būtų išvengta asmeninių skolų dengimo iš paveldėto turto. Tokiais atvejais teismas gali įpareigoti priimti palikimą.
– O kaip dėl turtą paveldinčių vaikų – tuo atveju, kai jie dar nepilnamečiai?
– Teisę paveldėti turi tiek pilnamečiai, tiek nepilnamečiai asmenys. Priimant palikimą nepilnamečiui, jam atstovauja tėvai, globėjai arba rūpintojai. Palikimas tokiu atveju priimamas tik pagal apyrašą (antstoliui sudarius viso turto ir skolų sąrašą) bei įvertinus, kad palikimo priėmimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų, bus jam naudingas. Notaras, o globos ar rūpybos atveju – teismas, neišduos paveldėjimo teisės liudijimo nepilnamečiui, kuriam palikimas nuostolingas.
– Ką dar būtų pravartu pažymėti?
– Svarbu tai, kad įprastinio namų apstatymo ir apyvokos reikmenys pereina įpėdiniams, kurie gyveno kartu su palikėju iki jo mirties ne mažiau kaip vienerius metus, paprastai tai ir būna sutuoktinis. Taigi, negalima atvykti į velionio namus ir reikalauti atiduoti kėdes, gėles ar šaukštus.
– Paveldimas ne tik turtas, bet ir paskolos, kitos skolos? Gal dar ką nors reiktų žinoti?
– Paveldimas yra tiek visas turtas, tiek ir visos skolos, tiek tos, kurių mokėjimo terminas jau suėjęs, tiek tos, kurių mokėjimo terminas dar bus ateityje. Minėjau, kad priimant palikimą galioja principas, arba priimamas visas turtas ir visos skolos, arba palikimo atsisakoma. Jei skolos viršija palikėjo turtą, palikimą priėmęs asmuo įsipareigoja jas padengti savo turtu, todėl svarbu nesielgti neapgalvotai, įvertinti palikimo naudą. Rekomenduotina palikimą priimti pagal antstolio sudarytą turto apyrašą. Tokiu atveju paveldimas bus tik sąraše esantis turtas ir skolos, kurios gali būti dengiamos taip pat tik paveldėtu turtu, bet įpėdinis nebeatsakys savo turtu. Pavyzdžiui, jei paveldimas namas su paskola ir turtas priimamas be apyrašo, įpėdiniui pardavus namą ir supratus, kad pinigų neužtenka visai paskolai grąžinti, likusią dalį jis turi sumokėti iš savo kišenės. Jei palikimas priimamas pagal apyrašą, realizavus paveldėtą turtą ir pritrūkus pinigų skoloms sumokėti, jų nereikės dengti iš savo kišenės, jos bus nurašomos.
Atkreiptinas dėmesys, kad bankas, suteikdamas paskolą, dažnai reikalauja sudaryti ir draudimo sutartį, kurios pagrindu būtų grąžintas nesumokėtas kreditas bankui paskolos gavėjo mirties atveju. Svarbu išsiaiškinti, ar tokia sutartis sudaryta, bei apie mirtį pranešti bankui bei draudimo bendrovei.
– Kokių problemų gali kilti ir kokius reikalus tenka sutvarkyti norint priimti paveldėjimą? Kas labiausiai palengvintų visus rūpesčius?
– Siekiant priimti palikimą būtina per tris mėnesius kreiptis į palikimo vietos atsiradimo notarą. Notarų veiklos teritorijos skelbiamos viešai internete. Palikimas gali būti priimtas ir faktiškai pradėjus turtą valdyti, tačiau šiuos faktus paskui tenka įrodinėti teisme, todėl visais atvejais siūlytina laiku kreiptis į notarą.
Sunkumų kyla, kai yra paveldimos individualios įmonės, ūkininko ūkiai. Tokiais atvejais, jei įpėdinis negali tęsti verslo ar ūkininkauti, gali tekti kreiptis į teismą dėl turto administratoriaus skyrimo, kuris išsaugotų verslą, ūkį arba realizuotų jį.
Taip pat – jei paveldimi ginklai ar kiti daiktai, kuriems reikalingas leidimas, o įpėdinis tokio leidimo neturi, jis privalo pristatyti šiuos daiktus atsakingai institucijai, kad būtų sunaikinami.
Priimant palikimą yra mokamas atlygis notarui, jei sudaromas turto apyrašas – antstoliui.
Dažnai pamirštama, kad Lietuvoje galioja Paveldimo turto mokesčio įstatymas, pagal kurį mokamas 5 proc. mokestis, jei paveldima mažiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto ir 10 proc. mokestis, jei paveldima daugiau nei 150 tūkst. eurų vertės turto. Mokesčiai skaičiuojami nuo 70 proc. viso turto vertės. Šiuo mokesčiu yra neapmokestinami paveldėję sutuoktiniai, vaikai, tėvai, seneliai, vaikaičiai, broliai, seserys arba kai paveldimas turtas neviršija 3000 Eur.
– Ko gero, viskas būtų daug paprasčiau, jei būtume įpratę palikti testamentus. Kaip lietuviai jau žiūri į juos – ar dar daugeliui tai atrodo kaip turtuolių reikalas, o gal testamentų sudarymas jau sparčiai populiarėja?
– Testamentai nebėra turtuolių reikalas. Dažnu atveju testamentai sudaromi siekiant išvengti artimųjų konfliktų, apsaugoti brangius žmones, kuriems įstatymas nesuteikia paveldėjimo teisės, ar net tokiu būdu atsidėkoti už pagalbą senatvėje. Testamentas yra valia ir kiekvienas ją susiformuoja dėl skirtingų priežasčių.
– Ką tiksliai galima nurodyti testamente, o ko negalima?
– Testamente galima kaip nori paskirstyti savo turtą įpėdiniams, atimti iš kai kurių įpėdinių paveldėjimo teisę, įpareigoti atlikti prievolę kitų asmenų naudai, įpareigoti išlaikyti asmenis, leisti naudotis verslu ar nekilnojamaisiais daiktais. Visgi, testamentu negali būti apribota privaloma palikimo dalis, kuri skirta išlaikymo reikalingiems vaikams, sutuoktiniams, tėvams.
– Kiek kainuoja sudaryti testamentą? Ir kur jis laikomas, ar artimieji paprastai apie tokį žino?
– Pagal šiuo metu galiojantį Vyriausybės nutarimą testamento patvirtinimas kainuoja 40 Eur, tačiau dar gali būti mokamos papildomos paslaugos (registravimas ir kt.). Sužinoti apie sudarytą testamentą artimieji gali tik testatoriui mirus, nebent jis pats prasitartų. Testamentai paprastai yra saugomi notaro, taip pat gali būti saugomi konsulinio pareigūno užsienio valstybėje.
– Ar testamentas gali ir kada gali būti ginčijamas? Ar yra galimybė pakeisti velionio valią, pavyzdžiui, jei artimiesiems palikimo sąlygos labai nepatinka?
– Testamentas gali būti ginčijamas įprastais sandorių negaliojimo pagrindais, tiek dėl formos neatitikimo, prieštaravimo įstatymui, viešajai tvarkai ir gerai moralei, tiek dėl to, kad sudarytas neveiksnaus asmens ar savo veiksmų negalėjusio suprasti asmens, sudarytas dėl suklydimo, apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo, grasinimo ir panašiai.
Praktikoje dažniausiai siekiama įrodyti, kad asmuo faktiškai buvo neveiksnus arba nesuvokė savo veiksmų testamento sudarymo metu, buvo suklaidintas, jam grasinta. Tokios bylos yra sudėtingos, reikalauja ekspertinių žinių, užtrunka ilgai. Kadangi testamentas tvirtinamas notaro, retai paaiškėja, kad jis netinkamai įvertino asmens galėjimą suprasti savo veiksmus ir suformuoti tikrą bei nepriklausomą valią.
Turiu tik vieną patarimą – gerbkite ir mylėkite savo artimuosius gyvus, tuomet po jų mirties gal ir neteks nustebti išgirdus jų valią.