Nacionalinės plėtros įstaigos „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) Dotacijų vertinimo skyriaus vadovas Ignas Paukštys sako, kad pradedant verslą svarbu ne tik turėti idėją, bet ir idėjos patrauklumas bei paklausa rinkoje.
„Ne visos idėjos tampa verslais ir prie to nemažai prisideda patrauklumo, paklausos rinkoje stoka, taip pat prastas finansų suplanavimas, negebėjimas pritraukti papildomo kapitalo. Žinojimas, ką reikia daryti, dažnai ateina su patirtimi – vienu svarbiausių dalykų kuriant verslą. Nesvarbu, ar tai kirpykla, ar IT įmonė, anksčiau įgyta patirtis konkrečioje srityje yra labai svarbi. Paprastai sėkmingiausias įmones ar startuolius sukuria vyresni nei 40 metų amžiaus žmonės, jau dirbę konkrečioje srityje, įgiję reikiamos patirties, iš arti matę procesus ir juos gerai išmanantys“, – komentuoja I. Paukštys.
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Finansų katedros docentės Astos Gaigalienės, nuosavas verslas žmonėms asocijuojasi su laisve, nepriklausomybe nuo darbdavio, savirealizacija. Neretai žmonės nuosavą verslą sieja ir su aukštesne dabartine gyvenimo kokybe, didesnėmis finansinėmis galimybėmis.
„Įvairūs tyrimai rodo, jog nuosavas verslas traktuojamas ir kaip ilgalaikės finansinės gerovės užtikrinimas, pavyzdžiui, senatvėje. Tačiau neretai pamirštama, jog laisvė visuomet keliauja koja kojon su atsakomybe už save ir savo darbuotojus, aukštesne rizika ir jautrumu įvairioms krizinėms situacijoms. Be to, tam, jog nuosavas verslas funkcionuotų ir patenkintų lūkesčius, reikalingas tam tikras žinių, įgūdžių, gebėjimų ir kompetencijų rinkinys“, – pranešime spaudai sako doc. A. Gaigalienė.
Kas tas verslo planas?
Pasak I. Paukščio, sugalvojus idėją ir norint iš jos sukurti verslą, pirmiausia reikalingas verslo planas, kuriame apgalvojamas ir pateikiamas visas verslo modelis.
„Paprastai verslo kūrimo etapai yra idėja – kokia bus paslauga ar prekė, pirkėjas ir rinka, turimas pradinis kapitalas, kiti ištekliai – darbuotojai, laikas, reikalinga įranga. Reikia susiplanuoti, kokio turto reikės veiklai vykdyti, kokių patalpų, pradinių ir papildomų investicijų, Taip pat svarbu įsivertinti tiekėjus, konkurentus, kainodarą, gerai suprasti klientų poreikius, savo siūlomos prekės ar paslaugos pranašumus ir trūkumus, bendras rinkos, kurioje planuojama veikti, augimo tendencijas bei perspektyvas, vartotojų įpročius, pardavimo kanalus, galiausiai apsispręsti, kokios reikės komandos ir kiek visa tai kainuos“, – vardija jis.
Labai svarbi dalis planuojant pradėti verslą – pasiskaičiuoti tikėtinas sąnaudas bei pajamas. Tam, anot pašnekovo, priklausomai nuo verslo pobūdžio, sektoriaus, turi būti įsivertinama produkto ar paslaugos kaina, tuomet skaičiuojamas preliminarus klientų skaičius per dieną arba produktų vienetų pardavimas per tam tikrą laikotarpį. Iš gautos orientacinės sumos reikėtų atimti patirtas išlaidas: pavyzdžiui, jei tai kirpykla, tai išlaidas sudarys patalpų nuoma, patalpų įranga ar baldai, priemonės, samdomų darbuotojų atlygis. Visas išlaidas atėmus iš gautų pajamų galima matyti, kokia būtų planuojamo verslo finansinė situacija.
Doc. A. Gaigalienės nuomone, verslo įgyvendinimo sėkmei svarbus ir mokestinės, teisinės aplinkos suvokimas, nes tai turės įtakos turimos idėjos įgyvendinimui, o klaidos gali brangiai kainuoti. Labai svarbus ir kritinis bei sisteminis mąstymas, kuris padės pamatyti, kaip pokyčiai gali paveikti verslą ir kaip galima į juos greitai sureaguoti.
Kuriant verslą būtinas pakankamas finansinio raštingumo lygis, ir nors situacija, pasak doc. A. Gaigalienės, Lietuvoje gerėja, tačiau gyventojams vis dar trūksta finansinių įgūdžių bei tinkamo požiūrio į tam tikrus finansinius produktus ar reiškinius. Ji akcentuoja, kad finansinis raštingumas yra ne tik finansų žinios, bet ir gebėjimas jomis pasinaudoti, o dar svarbiau – norėjimas tą daryti.
Noro kurti verslą netrūksta tarp jaunosios Lietuvos gyventojų kartos atstovų. 2022 m. VDU studentai atliko tyrimą, kurio vienas iš etapų buvo ištirti, kiek Lietuvos studentų turi nuosavą verslą ar dirba savarankiškai, ir kiek iš neturinčių ketina tą padaryti. Tyrimo rezultatai parodė, kad savo verslą turintys ar savarankiškai dirbantys teigė beveik 30 proc. studentų, o dar trečdalis iš savo verslo neturinčių teigė, jog verslą galvoja kurti artimiausioje ateityje.
Naujam verslui – lengvatinės paskolos ir garantijos
I. Paukštys atkreipia dėmesį, kad pradėjus verslą reikia būti pasiruošus, kad kurį laiką jis negeneruos ne tik pelno, bet ir pakankamai pajamų, ir tai yra visiškai normalu. Pirmaisiais verslo mėnesiais ar net metais išlaidos gali būti didesnės nei pajamos, tad norint padėti naujam verslui „įsivažiuoti“ yra siūlomos įvairios pagalbos priemonės.
„Pradedantiems verslą pagrindinės finansavimo priemonės yra lengvatinės paskolos ir garantijos. INVEGOJE lengvatines paskolas teikiame palankesnėmis sąlygomis, taip pat taikome palūkanų kompensacijas, o kai asmuo ar įmonė neturi pakankamo užstato (turto), kuriuo laiduotų už paskolą ar lizingo sandorį, teikiamos garantijos“, – sako pašnekovas.
INVEGA tiesiogiai teikia paskolas per priemonę „Startuok“, taip pat tai daro per finansų tarpininkus, t. y., bankus ar kitus finansuotojus.
Inovatyvioms įmonėms ar startuoliams INVEGA siūlo priemones, kuriose pasitelkiamas rizikos kapitalas, valdomas patyrusių investuotojų.
„Fondai yra mūsų partneriai, kuriems patikime valdyti valstybės skirtas lėšas startuolių skatinimui, jų ekosistemos plėtrai. Atskiri fondai ir priima sprendimus, į kokią įmonę verta investuoti, taip pat yra akceleravimo programų, kurių pagalba galima verslą vystyti turint tik idėją. Tai reiškia, kad inovatyvią, perspektyvią idėją turintis žmogus gali kreiptis ir sulaukti tiek finansinės, tiek konkrečių sričių mentorių pagalbos, pavyzdžiui, rinkodaros, teisės, verslo administravimo konsultacijų. Be abejo, idėja turi būti aiški ir pagrįsta. Tokiais atvejais rekomenduojame kreiptis tiesiai į fondus ar verslo angelus“, – kalba I. Paukštys.