Tyrimą SEB bankas atliko kovo mėnesį. Paaiškėjo, kad kone kas antras žmogus renkasi kur nors investuoti. Pastebima, kad pagal tai, kaip investuoja, galima numatyti ir jo laisvalaikį.
„Mes visus investuotojus suskirstėme į keturias grupes ir skirtingai juos pavadinome. Rimtieji – tai savarankiški investuotojai, kurie mėgsta patys rinktis investicijas, akcijas. Pastebėjome, kad jų laisvalaikis labai siejasi su pasirenkamais investiciniais būdais. Tie, kurie mėgsta patys priimti sprendimus, laisvalaikiu teikia pirmenybę sporto varžyboms, tobulėjimui. Ramieji renkasi jau paruoštus produktus, tokius kaip investicinį gyvybės draudimą, pensinius fondus, jų ir laisvalaikis ramesnis. Mėgsta meną, kultūrą, skaityti knygas. Materialieji renkasi investuoti į nekilnojamąjį turtą, auksą, jų laisvalaikis yra kelionės, namų ruoša. Ketvirtoji kategorija – progresyvieji. Tai tie, kurie renkasi investuoti į naujoves, tokias kaip kriptovaliutos, tarpusavio skolinimosi platformos. Jų gyvenimo būdas aktyvus, judri veikla“, – pasakoja SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.
Apklausos rodo, kad daugiausia yra vadinamųjų ramiųjų investuotojų, kurie renkasi investicinius gyvybės draudimus bei trečiosios pakopos pensijų fondus, o kartais – ir abi investavimo platformas ar net papildomai investuoja į naujoves.
Dar tik svarstantys, kur investuoti, tyrimų duomenimis, dairosi į nekilnojamojo turto rinką. Anot pašnekovės, net trečdalis iš visų apklaustųjų norėtų investuoti per artimiausius dvylika mėnesių. Dar viena dalis, kurią įvardijo kaip patrauklią, – tai akcijos ir auksas. Investiciją į auksą ekspertė įvardija stabilumo garantu.
„Paklausus, kodėl neinvestuojate, vienas iš atsakymų buvo tai, kad neturi santaupų. Dar mano, kad norint pradėti investuoti reikia labai daug pinigų. Tačiau tyrimas atskleidė, kad investuotojai Lietuvoje investicijoms skiria nuo 21 iki 100 eurų ir tą daro periodiškai, kartą per mėnesį“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Anot ekspertės, investuodami žmonės nori įdarbinti savo pinigus, jog jaustų mažesnį infliacijos poveikį. Kai kurie renkasi ilgalaikius investavimo sprendimus, kad būtų apsirūpinę, kai pasieks pensinį amžių.
Investuotojų asociacijos valdybos narys Mantas Janavičius sako, kad jis pats yra aktyvaus laisvalaikio propaguotojas ir atitinka investuotojo profilį, kurį sudarė banko atstovai apklausų metu.
„Esu labiau linkęs į nekonservatyvias investavimo priemones, nors dalis lėšų laikomos indėliuose; tai vėl grįžta, išgyvename renesansą – iki tol turėjome, vadinkime, nulines palūkanas, tad natūralu, indėliai buvo šiek tiek užmiršti. Nors bene trečdalis mūsų visos Lietuvos finansinio turto yra indėlių sistemoje, tai beveik 20 milijardų, – didžiuliai kiekiai pinigų, kurie tam tikra prasme nėra įdarbinti. Tačiau jei kalbame apie dabartines palūkanas, dabartinę grąžą, kuri generuoja kone 5 procentus, tai ta grąža praktiškai atitinka mūsų nekilnojamąjį turtą. Pagal praeitų metų duomenis Vilniuje tipinio būsto generuojama grąža buvo 3,8 procento. Šiuo metu indėliai viršija iš gyvenamojo būsto galimas potencialas pajamas ir nėra jokios rizikos“, – pasakoja M. Janavičius.
Pašnekovas sako, kad ilgą laiką toks investavimo būdas buvo pamirštas, jauni žmonės apie jį mažai žino, tačiau po truputį indėliai vėl sulaukia susidomėjimo. O štai jis pats mielai investuoja ne į vieną sritį.Anot M. Janavičiaus, jam nesvetimos investicijos į nekilnojamąjį turtą, kuris yra ne tik Lietuvoje ir priklauso trims didžiausioms kapitalizacijos įmonėms.
„Gyvename informacinių technologijų amžiuje. Prieš 15-a metų kitokia buvo plotmė, mes neturėjome infrastruktūros ir galimybių. Dabar, pradedant nuo bet kokio tinklalapio, kuris atitinka Lietuvos banko reglamentą ir nėra uždraustas, per tą platformą atsiranda aibė įvairiausių būdų, kaip galima investuoti asmeninius finansus. Anksčiau buvo priimta pasitelkti bankinę sistemą: buvo „pririštas“ koks nors taupymo modelis – ar pensijų fondai, ar investavimas į tuos pačius indeksus, uždaras ratas. Kaip vadybininkas patardavo, taip dažniausiai žmogus ir pasirinkdavo. Šiuo metu mokytis ir gauti informacijos gana lengva, tam reikia skirti dėmesio ir labai svarbu neužlipti ant grėblio, nepakliūti į sukčių rankas“, – sako pašnekovas.
Jis pataria, kad ieškantys, kur investuoti, dominančias svetaines patikrintų bankų puslapiuose ir taip išsiaiškintų, ar investuoti siūlo legalus ir patikimas rinkos žaidėjas.
S. Strockytė-Varnė antrina, kad sukčiai dažniausiai vilioja greitu rezultatu, tad rekomenduoja neskubėti tuo patikėti, nes investuojant greito rezultato negali būti. O investuoti patikimai išties yra kur.
„Įvairios technologijos mums leidžia automatizuoti savo investavimo sprendimus ir tą daryti mažomis sumomis. Kartais užtenka tik vieno žingsnio – pradėti. Jei gali skirti 20 eurų per mėnesį – jau gali tapti investuotoju. Pirmaisiais metais, žengiant pirmuosius žingsnius, tai labai svarbu – investuodamas nedidelę sumą pinigų gali labai daug išmokti, labai daug atrasti informacijos, ji tave natūraliai pasieks“, – sako S. Strockytė-Varnė.
Dalis žmonių į investicijas žiūri skeptiškai. Tyrimas atskleidžia, kad pagrindinė baimė – turimų pinigų suma. Pašnekovė sako, kad didesnės pinigų sumos išties reikalingos, jei norima iškart investuoti į nekilnojamąjį turtą ar meno kūrinius. Be to, pasak ekspertės, žmonės vis dar bijo investuoti, nes mano, kad gali prarasti savo pinigus, tačiau tai gresia tik priėmus neapgalvotus sprendimus, jei visą indėliuose kauptą sumą žmonės investuoja tikėdamiesi stebuklo. Kaip trečią kriterijų apklausos atskleidžia žinių trūkumą – tyrimo dalyviai įvardijo, kad jiems nepakanka žinių investuoti.
Visgi šiuos stereotipus sulaužę ir pasirinkę investuoti mažas sumas plečia savo žinias. M. Janavičius teigia, kad pradėjus nuo 10-ies procentų savo pajamų galima puikiai mokytis investuoti stipriai nerizikuojant. O susipažinus su investavimu, jau galima skolintis ir tuos pinigus vėl investuoti.
„Statistika rodo, kad visos Lietuvos įsiskolinimas yra beveik keturis kartus mažesnis nei Europos Sąjungos vidurkis. Per pastaruosius 15 metų finansinis turtas išaugo tris kartus, o įsiskolinimai ar įsipareigojimai – tik du kartus. Jei esame linkę saugiai skolintis ir lygiai taip pat saugiai investuoti, galime tikėtis bent pusantro karto prieaugio per ilgąjį periodą – šiuo atveju 15-os metų; gink dieve, negalime tikėtis, kad tai įvyks rytoj ar per metus. Jau mokyklose turėtų dėstyti, kas yra investavimas į savo ateitį. Tai nebūtinai egzotinės valiutos ar ar egzotiniai finansiniai vienetai, kriptovaliuta“, – dalijasi pašnekovas.