„Prieš 15 metų, kuomet atidarėme pirmąjį namelį, net patys nenutuokėme, kad tai bus dabartinis „Atokampis“. Anuomet namelis neturėjo pavadinimo, buvo tik vienas. Socialiniai tinklai taip pat nebuvo tokie populiarūs. Pamenu, nakvynes pardavinėdavome per „Skelbiu.lt“ tinklapį“, – pasakoja „Atokampis Boutique SPA & Resort“ vadovas Vidmantas Piraitis.
Tad, su kokiais iššūkiais teko susidurti dabar itin populiaraus poilsio komplekso įkūrėjams? Kaip sekėsi ieškoti būdų plėstis bei kodėl šiam verslui itin padėjo garsūs nuomonės formuotojai?
Tėvai nusipirko sodybą norėdami pabėgti nuo didmiesčio
Šiuo metu „Atokampis“ – bene visiems gerai žinomas poilsio kompleksas. Jame yra siūlomos įvairios paslaugos, padedančios kokybiškai pailsėti, atgauti jėgas bei pabėgti nuo kasdienės rutinos. V. Piraitis pasakoja, kad ši kaimo turizmo sodyba pradėjo gyvuoti prieš beveik 15 metų.
„Mano tėvai nusipirko sodybą, mat norėjo pabėgti nuo miesto. Jie troško daugiau gamtos bei veiklos. Pirkdami sodybą jie neplanavo kurti jokio verslo. Tačiau šiek tiek pagyvenus, jiems kilo mintis pabandyti išnuomoti sodybą dviem“, – prisimena jis.
Pašnekovas pripažįsta – anuomet ši mintis aplinkiniams skambėjo keistai. Juk buvo labai populiaru nuomoti sodybas dideliems renginiams, susibūrimams, tačiau tik ne ramiam poilsiui, skirtam vos dviese.
„Tada, turint vos vieną namuką, startavome su apgyvendinimu. Namukas dar neturėjo pavadinimo, o šiandien mes jį jau vadiname „Pietiniu“ nameliu. Užimtumas nebuvo didelis, tačiau jo užteko. Verslo pradžioje mano mama dirbo viena“, – sako V. Piraitis.
Idėją „parsivežė“ iš Balio salos
Jis prisimena, kad tuo laikotarpiu ir jis baiginėjo mokslus. Tėvai išvyko į Balio salą ir būtent iš ten „parsivežė“ idėją privačiam SPA kompleksui Lietuvos laukuose. Šią idėją įkvėpė tokie kompleksai ryžių laukuose Balyje.
„Kadangi mano mokslai ir buvo susiję su reabilitacija ir masažais, tad nusprendžiau prisijungti prie šios idėjos. Kartu su manimi darbuotis pradėjo ir mano žmona. Atidarius SPA kompleksą sulaukėme klientų, kurie nori apsistoti namelyje, pagausėjimo. Vis tik, SPA centrui klientūros trūko. Juk visiems labai keistai atrodė, kad kažkur kaimo glūdumoje yra SPA kompleksas. Žmonėms atrodė, kad tai tik paprasta kaimo pirtelė su iškastu tvenkiniu“, – pasakoja turizmo sodybos atstovas.
Jis patikina, kad išties užtruko, kol pavyko įtikinti klientus, kad tai – tikras SPA centras, o jame dirba kvalifikuotas personalas. Vis tik, padidėjus namelio užimtumui, buvo nuspręsta nieko nelaukus plėstis. Taip buvo pastatytas dar vienas namukas.
„Buvome itin jaunas ir mažas verslas, pajamų didelių nebuvo, todėl reikėjo paskolos. Norėjome plėstis. Mano mama pradėjo internete ieškoti galimybių plėtrai ir atrado „Investicijų ir verslo garantijos“ (INVEGA) internetinį puslapį, kuriame buvo nurodytos galimos verslo paskolos. Pradėjus gilintis ir skaityti, pamatėme, kad viena iš siūlomų priemonių mums tinka. Su gautos paskolos pagalba pastatėme „Šiaurinį“ namelį. Jį pastačius sulaukėme didelio susidomėjimo, todėl tik atidarius užsakymų sistemą nusprendėme, kad nėra kada sustoti, reikia plėstis toliau“, – apie verslo plėtrą pasakoja pašnekovas.
Jis paaiškina, kad jiems pavyko pasinaudoti dviem priemonėmis, kurios sekė viena paskui kitą. Gavus paskolą modulinio namelio pirkimui ir įrengimui, jie pamatė, kad gali pasinaudoti ir kita priemone – subsidija verslo pradžiai.
„Kadangi buvome labai jauna ir maža įmonė, galėjome pasinaudoti šia subsidija, o jos mums labai reikėjo. Padidėjus namelių skaičiui, įkūrus SPA kompleksą ir aktyviau komunikuojant socialiniuose tinkluose, mums reikėjo ir daugiau darbuotojų. Dar neturėdami itin didelio užimtumo, bet turėdami išlaikyti darbuotojus, ieškojome idėjų ir variantų, kaip tai padaryti“, – patirtimi dalinasi V. Piraitis.
Jis teigia, kad būtent ši priemonė buvo didelė paskata judėti pirmyn bei kurti. Anot jo, jaunam verslui, gaunančiam nedideles pajamas, yra sunku plėtoti verslą, ypač tokį, kuris reikalauja didelių investicijų. O priemonės, kuriomis pavyko pasinaudoti, padėjo plėstis ir tokiu būdu kurti pridėtinę vertę kitiems žmonėms.
Populiarumui itin padėjo žinomi nuomonės formuotojai
V. Piraitis teigia, kad prasidėjus plėtrai jie taip pat pradėjo aktyviai naudotis ir socialiniais tinklais. Jie domėjosi reklama, jos būdais. Siekė „pasiekti“ tikslinį klientą.
„Vis mintyse pasvarstydavome apie idėją samdyti nuomonės formuotojus reklamai. Ilgai nedrįsome to padaryti, tačiau dabar, atsukus laiką atgal, gailimės, kad tiek laukėme. Nors svarbu paminėti ir tai, kad iki mūsų nei viena kaimo turizmo įstaiga nesinaudojo nuomonės formuotojų reklama. Vis tik, vienai žinomai nuomonės formuotojai pareklamavus mūsų paslaugas, įvyko „sprogimas“. Pamenu, pašto dėžutė net „užlūžo“ nuo rezervacijų kiekio, visai nespėjome atsakyti ir į skambučius“, – dabar juokdamasis pasakoja jis.
Pasak pašnekovo, tokio antplūdžio jie visai nesitikėjo. Būtent nuo tada poilsio kompleksas pradėjo dirbti pilnu užimtumu.
„Regis, apie mūsų paslaugas sužinojo labai daug žmonių. Buvome aptarinėjami, visiems matomi ir tai mums labai padėjo populiarumo prasme. Dėmesio sulaukėme ir iš portalų, žurnalų, televizijos laidų bei kitų nuomonės formuotojų. Juos samdydami tikrai nesuklydome – populiarumas tik dar labiau augo“, – nurodo V. Piraitis.
Tačiau jis pasidalina ir įdomiu faktu – „Atokampis“ žurnalistams bei įvairių projektų organizatoriams pasidarė įdomus tik tuomet, kai išpopuliarėjo nuomonės formuotojų dėka. Iki tol, anot pašnekovo, visi į šią kaimo turizmo sodybą žvelgė skeptiškai, atmesdami pasiūlymus bendradarbiauti.
Visiems darbuotojams – konfidencialumo sutartys
Šiuo metu šią kaimo turizmo sodybą yra itin pamėgę žinomi šalies žmonės. Vis tik, apie tai, kas čia lankosi, V. Piraitis nelinkęs pasakoti.
„Tie, kas nori būti matomi, akimirkomis dalinasi socialiniuose tinkluose. Mes labai gerbiame kiekvieno poilsiautojo ramybę ir privatumą, todėl net žinodami, kas ir su kuo atvažiuoja, niekada nesakome net savo šeimos nariams. Mūsų darbuotojai turi pasirašę konfidencialumo sutartį, kurioje nurodyta, kad griežtai negalima pasakoti apie mūsų poilsiautojus kitiems asmenims, nesvarbu, ar tai žinomas žmogus, ar ne“, – patikina sodybos vadovas.
Verslininkas teigia, kad gali pasidžiaugti nuolat sugrįžtančiais klientais, kurie kartu stebi, kaip sodyba plečiasi, verslas auga. Jis teigia, kad yra net tokių žmonių, kurie čia atvažiuoja kasmet, pavyzdžiui, gimtadienio ar vestuvių metinių progomis.
Didžiausi iššūkiai – darbuotojų stygius ir nepalanki ekonominė situacija
Kalbėdamas apie didžiausius iššūkius, su kuriais susiduria tokio tipo verslas, V. Piraitis išskiria darbo jėgą bei ne itin palankią dabartinę ekonominę situaciją.
„Esame įsikūrę gana atokiai, nuo Kauno – 40 km, nuo Vilniaus – 70 km. Pradžioje buvo gana sunku surasti darbuotojus. O juos suradus tapome atsakingi už tai, kad jie gautų darbo užmokestį. Todėl natūralu, kad kritiniais laikotarpiais susiduriame su iššūkiais. Pavyzdžiui, prasidėjus pandemijai, buvome labai išsigandę. Pirmos kelios dienos buvo kupinos užsakymų atšaukimų, todėl suskubome skaičiuoti savo finansus. Turėjome suprasti, kiek ilgai galėtume veikti neatleisdami nei vieno asmens ir gražindami 30, 50, 70 procentų avansinių mokėjimų klientams“, – prisimena pašnekovas.
Anot jo, susidūrę su šia situacija jie pradėjo ruošti bei poilsiautojams siūlyti įvairias akcijas, pasiūlymus. Tai buvo geras sprendimas, žmonės pradėjo užsisakinėti paslaugas, sutikdami net jų laukti.
„Pasibaigus koronaviruso pandemijai, sulaukėme karo situacijos, o jos eigoje teko susidurti ir su didėjančiais mokesčiais bei kainomis. Žinoma, tai privertė ir klientus pergalvoti savo planus, perskaičiuoti finansines galimybes. Mūsų klientas yra tas, kuris šioje mokesčių, palūkanų ir kainų kilimo situacijoje labiausiai nukentėjo. Jaučiame, kad klientai laukia akcijų bei geresnių kainų pasiūlymų“, – teigia verslininkas.
Jis pripažįsta, kad šiuo metu užimtumas yra šiek tiek sumažėjęs, tačiau tikisi, kad ši situacija ilgai nesitęs. Vis dėlto, pasakodamas apie šiuos iššūkius jis pamini ir tai, kad iš valstybės sulaukė ne itin daug pagalbos.
„Pandemijos pradžioje sumažėjo užimtumas, stipriai smuko ir pajamos. Vis tik, teikti paraiškų subsidijoms ar paramoms mes negalėjome – apyvarta nebuvo mažesnė, nei praėjusiais metais. Tačiau tokia situacija susiklostė todėl, kad praėjusiais metais buvo taikomos mažesnės poilsio paslaugų kainos“, – pasakoja pašnekovas.
Vis tik, jis nurodo, kad pandemijos pradžioje, sumažėjus užimtumui, jie buvo priversti išleisti darbuotojus į prastovas. Tad, ištikus šiai nemaloniai situacijai, verslas sulaukė valstybės pagalbos.